Naujienos

Auga apleistų privačių žemių plotai

Dėl žemės reformos ypatumų, porą dešimtmečių užsitęsusio žemės privatizavimo proceso bei šalies ekonomikos ir žemės ūkio raidos ypatybių ne visa žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra panaudojama žemės ūkio produkcijos gamybai.Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, keleri metai bendras nenaudojamų žemės ūkio naudmenų plotas po truputį mažėja. Ypač sparčiai šis procesas vyko 2003-2005 metais, siejant tai su narystės ES ir su tuo susijusios didesnės finansinės paramos žemės ūkio gamintojams lūkesčiais. Tačiau permainingoje rinkoje ne visų ūkininkaujančiųjų lūkesčiai pasiteisino, todėl vėliau naudojamos žemės plotas kiek sumažėjo ir vėl augti ėmė tik nuo 2009 m.

2004-2009 metais Lietuvoje 15,3-22,3 proc. žemės ūkio naudmenų (be sodininkų bendrijų valdomos žemės) buvo nenaudojama. Skirtingais metais tai sudarė apie 659-747 tūkst. ha. Ekonominiu požiūriu tai rodo neoptimalų turimų išteklių panaudojimą ir maždaug tokia pat dalimi mažesnį žemės ūkyje sukuriamą BVP. Maža to, ilgai nenaudojama žemė netenka dalies savo ūkinės vertės, todėl reikalauja papildomų investicijų. Rinkoje tokie sklypai yra mažiau paklausūs.

Didesnę dalį nenaudojamų žemės ūkio naudmenų sudaro privati žemė, tačiau likusi dalis - neišnuomota ir nesuteikta naudotis valstybinė žemė, paprastai mažiau patraukli potencialiam naudotojui. Tačiau valstybinės žemės dalis, kuri 2004-2006 m. siekė 45,5-56,6 proc., tolygiai mažėja ir 2009 m. tesudarė 29,2 proc. Jos plotas per 2004-2009 metus sumažėjo nuo maždaug 340 tūkst. ha iki 193 tūkst. ha. Didžiausi nepanaudoti valstybiniai žemės ūkio naudmenų plotai išliko Vilniaus regione (apie 53 tūkst. ha) ir Utenos regione (apie 31 tūkst. ha).

Privačių nenaudojamų žemės ūkio naudmenų plotas kito permainingai, banguojančia kreive, tačiau per tą patį laikotarpį išaugo nuo 408 tūkst. ha iki 466 tūkst. ha. Lyginant su visu privačių žemės ūkio naudmenų plotu, nenaudojama jų dalis per šį laikotarpį išaugo nuo 15,4 proc. iki 17,6 proc., mažiausia ji buvo 2005 m. - tik 8,4 proc.

Didžiausia nedirbamų privačių žemės ūkio naudmenų dalimi išsiskiria Vilniaus plėtros veikiamos teritorijos. Vilniaus rajone 2009 m. ji siekė 55 proc., Elektrėnų sav. ir Trakų r. - 42-43 proc., Klaipėdos rajone - 34 proc. Tuo tarpu Kauno rajone nenaudojama vos 12 proc. privačios žemės, o poveikį Kaišiadorių rajone (33 proc.) galima sieti su greta esančia Elektrėnų savivaldybe ir praeinančia automagistrale Kaunas-Vilnius.

Rytų Lietuvoje nedirbama beveik trečdalis privačios žemės (32 proc.), daugiausiai Utenos apskrityje (40 proc.), kurioje išsiskiria rekreacijai tinkami Ignalinos r. (49 proc.) bei Molėtų r. ir Zarasų r. (45 proc.). Pietų Lietuvoje nedirbamos žemės yra mažiau (23,1 proc.), tačiau ir čia galima išskirti Druskininkų sav. (49 proc.) bei Trakų r. ir Varėnos r. (43 proc.).

Mažiausia nedirbamos privačios žemės dalimi pasižymi Vidurio Lietuva (10,3 proc.). Joje galima išskirti Marijampolės apskritį (7 proc.), o kiek didesnė nei vidutinė nedirbamos žemės dalis buvo tik Panevėžio apskrityje (16 proc.). Nuo Vidurio Lietuvos nedaug atsilieka ir Vakarų Lietuvos rajonai, kur 2009 m. buvo nenaudojama vidutiniškai 12,9 proc. privačių žemės ūkio naudmenų.

Dėl skirtingos žemės nenaudojimo trukmės bei padarinių apleistos žemės kainos labai įvairuoja, todėl nustatinėjant žemės vertes kiekvienu atveju reikia įvertinti konkretaus sklypo ypatumus. Lyginant su prasčiausios žemės kainomis, apleistos žemės kainos dažniausiai būna mažesnės iki trečdalio, tačiau neretai būna mažesnės ir 50-80 proc.

2006 metais apleistos žemės kainos visoje Lietuvoje buvo daugmaž panašios ir siekė nuo 200-600 litų iki 800-1000 litų už hektarą. Brangesnėse Vidurio Lietuvos vietovėse apleista, tačiau derlinga žemė buvo pardavinėjama su 500-1000 litų už hektarą nuolaida, t. y. 1650-2500 litų už hektarą. Vėlesniais metais išryškėjo daugiau teritorinių skirtumų.