Naujienos

Škvalo nuniokotų miškų savininkams- ES parama

8,3 mln. litų. Tokios paramos iš Europos Sąjungos šiais metais gali tikėtis vėtros nuniokotų miškų savininkai. Tačiau šios sumos visiems nukentėjusiesiems tikrai nepakaks. Miškininkai skaičiuoja, kad padaryta žala siekia 17–18 milijonų litų. Valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužyta daugiau nei 360 tūkst. kietmetrių (grynosios medienos kubinių metrų) medienos. Dar maždaug tiek pat – privačiuose miškuose,- 2010-08-16 informuoja "Lietuvos rytas" Kristinos STANKEVIČĖS straipsnyje "Nuniokotų miškų savininkams – ES parama".

Patirtus milžiniškus nuostolius miškų savininkams ketina sušvelninti Europos Sąjunga (ES). Jos paramos gali tikėtis tiek privačių miškų savininkai, tiek ir valstybinių miškų valdytojai, kurių miškas pripažįstamas pažeistu stichinės nelaimės. Parama teikiama, jei dėl abiotinių veiksnių (vėjo, sausros, sniego, lijundros, potvynio ar kt.), taip pat gaisrų, ligų ir miško kenkėjų sunaikinta, labai pažeista ar džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių. Pažeisto miško plotas turi būti ne mažesnis nei 0,5 ha.

Stichinių nelaimių pažeistiems miškams sutvarkyti ir atkurti ES parama skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas”.

Išdalinta 1,5 mln. litų

Nuo 2007 metų Žemės ūkio ministerija yra gavusi 43 paraiškas pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas”.Keturiolika iš pateikusiųjų paraiškas kreipėsi būtent dėl paramos miškui atkurti ir prevencinėms priemonėms įdiegti po stichinių nelaimių ir gaisrų. Jiems išmokėta 1,5 mln. litų.

„Nukentėjusieji po pastarojo uragano dar nespėjo kreiptis paramos, bet neabejojame, kad netrukus atsiras daugybė norinčių ja pasinaudoti”, – sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Gineika.

lietuvosmiskai.lt  komentaras: Paraiškos pagal KPP priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ formą galite rasti čia.

Lėšų bus ir kitais metais

Pasak K.Gineikos, jei šiais metais nepakaks ES skiriamų 8,3 mln. litų, kai kuriems miškų savininkams išmokos bus skiriamos kitais metais. Paramos teikimo taisyklėse numatyta, kad į paramą galima pretenduoti per trejus metus po miško sutvarkymo ir atkūrimo. Pirmiausia kompensacijas gaus tie, kurie pirmieji atkurs pažeistus miškus ir pateiks visus dokumentus paramai gauti. Jų vertinimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje truks iki 90 dienų.

Privalo informuoti urėdiją

Į ES paramą pretenduojantys privačių miškų savininkai turi nepamiršti, kad apie pažeistą mišką iškart privalo informuoti miškų urėdiją, kurios veiklos teritorijoje yra nuniokotas miškas. Miškų urėdijos specialistai užregistruoja pažeidimo faktą, o vėliau išduoda ir specialią pažymą, kurios reikia siekiant paramos.

„Pranešimų apie audros nuniokotus miškus girininkijos gauna nemažai, ypač stichijos nuniokotų Pietryčių Lietuvos miškų urėdijose. Tokius pranešimus girininkai registruoja specialiame abiotinių veiksnių padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale.

Privačių miškų savininkai turi suskubti, nes pažeidimus reikia užregistruoti per 5 kalendorines dienas nuo to meto, kai jie buvo pastebėti”, – sakė Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas.

Pagal žurnale užregistruotus įrašus vėliau miškų savininkams, norintiems gauti Europos Sąjungos paramą, bus išduodamos pažymos dėl stichinės nelaimės pažeisto miško nustatymo fakto. Pasak Z.Truskausko, kol kas urėdijose tokios pažymos dar neišduodamos, nes prieš tai reikia gauti leidimą miškui kirsti plynu sanitariniu kirtimu, o jį išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentų valstybiniai miškų pareigūnai.

Turi rengti projektus

Norintieji gauti ES paramą miškui atkurti ir prevencinėms priemonėms įdiegti privalo parengti pažeisto miško atkūrimo projektą, kuriame turi būti numatyti visi miško sutvarkymo ir atsodinimo darbai bei apsaugos priemonės.Tokius projektus rengia ir tvirtina tiktai miškų urėdijų specialistai.

Visus projekte numatytus darbus miško savininkai ar valdytojai privalo atlikti savo lėšomis. Tik vėliau jiems gali būti kompensuota iki 80 proc. visų patirtų ir tinkamų finansuoti išlaidų.

Išmokų galima tikėtis pažeisto miško ploto sutvarkymo ir išvalymo darbams, sodmenims įsigyti ir jiems transportuoti, dirvai paruošti, sodinimo darbams, žuvusiems želdiniams atsodinti, želdinių apsaugos priemonėms sukurti: priešgaisriniams barjerams, mineralizuotoms juostoms, lapuočių medžių rūšių juostoms įrengti, atnaujinti ir prižiūrėti. Atskirai tik miškui sutvarkyti parama nėra skiriama. Norint ją gauti, būtina mišką atnaujinti.

Didžiausia paramos suma, kurios galima tikėtis vienam projektui, – 345 280 litų. Kreipiantis paramos galima prašyti, kad būtų kompensuojamos ir miško sutvarkymo bei atkūrimo techninio projekto parengimo išlaidos.

Parama – per trejus metus

Paraiškas paramai gauti ištisus metus renka Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniai skyriai. Į juos galima kreiptis dėl paramos per trejus metus po pažeisto ploto atsiradimo. Miško atkūrimo projektus įgyvendinusiems miškų savininkams ar valdytojams paraiškas paramai gauti gali padėti užpildyti Žemės ūkio ministerijos akredituoti konsultantai. Už tai irgi sumoka ES. Šie konsultantai taip pat gali suteikti visą paramai gauti reikalingą ir su priemonės vykdymu susijusią informaciją.

Žino ne visus nuostolius

Kokių nuostolių patyrė privačių miškų savininkai, kol kas dar nežinoma. Juos apskaičiuoti bus sunkiausia, nes nežinia, kada šių miškų savininkai kreipsis į miškų urėdijas dėl pažymų, kurių reikia siekiant gauti Europos Sąjungos paramą. Miškininkai pastebi, kad kol kas dar ne visi privačių miškų savininkai žino, kad yra patyrę nemenkų nuostolių, mat nemažai jų gyvena toli nuo valdomų miškų ir į juos atvykti neskuba.

Pirmieji sukruto varėniškiai

Sparčiausiai patirtus nuostolius skaičiuoja Varėnos krašto miškų savininkai. Nemažai jų jau pranešė urėdijoms apie vėtros padarytą žalą, pradėjo tvarkyti vėjavartas ir vėjalaužas bei ruošia miškų tvarkymo ir atkūrimo projektus, kurių reikia ES paramai gauti.

„Vėtra išguldė mano ir miško bendrasavininkių 50-metį pušyną. Iš viso – 4,4 ha.Skaudama širdimi skubame tvarkyti stichijos padarinių savo miško plote ir jau rengiame dokumentus Europos Sąjungos paramai gauti. Būtų tikra kvailystė nesinaudoti parama, nes mišką vis tiek reikia sutvarkyti ir atsodinti. Jei bus kompensuojama apie 80 procentų visų išlaidų, vėtros suduotas smūgis šiek tiek sušvelnės – investuoti 20 proc. savo lėšų ne taip skausminga kaip visą 100 procentų”, – sakė pats miškininku dirbantis Varėnos rajono Aleksandravos miško bendrasavininkis Juozas Mockevičius.

Kam skiriama parama?

Nuniokotų miškų savininkai ir valdytojai gali gauti ES paramą:

* stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miškų atkūrimo projekto parengimo išlaidoms;

* stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miško plotų (įskaitant plotus, kuriems apželdinti suteikta ES parama) atkūrimo išlaidoms: plotui sutvarkyti ir išvalyti, miško sodmenims, sodmenims transportuoti, dirvai paruošti, sodinti, žuvusiems želdiniams atsodinti, želdinių apsaugos priemonėms;

* miško priešgaisrinių priemonių: priešgaisrinių barjerų, mineralizuotų juostų, lapuočių medžių rūšių juostų įrengimo, atnaujinimo ir priežiūros išlaidoms.

[...]

Visą Kristinos STANKEVIČĖS straipsnį "Nuniokotų miškų savininkams – ES parama" skaitykite 2010-08-16 dienraštyje "Lietuvos rytas" ...>>>