Naujienos
Vyriausybės užmojai pertvarkyti valstybės įmonės sukėlė naują debatų audrą apie ūkininkavimą miškuose
Per vasarą Vyriausybė yra užsibrėžusi parengti valstybės įmonių pertvarkymo planą, kad jos pagaliau pradėtų dirbti skaidriau ir efektyviau – tarytum biržoje listinguojamos bendrovės. Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis abejoja, ar reformą pavyks įgyvendinti. Ryžtingai nusiteikęs premjeras Andrius Kubilius tvirtina Vyriausybę sieksiant, kad valstybinės įmonės veiktų kaip ūkiniai, o ne kaip politiniai subjektai. Vyriausybės netenkina Lietuvoje paveldėta situacija, kuomet valstybinės įmonės valdomos kaip socialistinis turtas bandant ieškoti galimybių kaip politiškai veikti tokio turto valdymą. „Valstybės įmonės dažnai yra tiesiog politikų karšyklos“, – mano ir R.Kuodis ir lygindamas su Švedijos valstybiniais miškais, žeria priekaištus valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms dėl prasto valstybinio turto panaudojimo. Ekonomistas antrina žinomam britų savaitraščiui "The Economist" 2010-07-15 rašiusiam, kad puikus prasto valstybės turto valdymo pavyzdys Lietuvoje – miškų ūkio sektorius. Gi urėdai atkerta, kad jie dirbantys ne prasčiau už švedus, tik reikia skaičius teisingai sudėlioti.Didelius debatus sukėlė Ūkio ministerijos užsakymu atlikta apžvalga "Lietuvos valstybės valdomas komercinio naudojimo turtas 2009", paskelbta Vyriausybės tinklalapyje.
Iki šiol glaudžiai su Generalinės miškų urėdijos vadovybe bendraujantis buvęs Seimo narys miškininkas ir ekonomistas Kęstutis Jaskelevičius gina urėdijas. Jis kaltina šališkumu ir nekompetencija Valstybės kontrolę tvirtindamas, kad Valstybės kontrolės auditoriai labai rimtas išvadas daro lygindami iš esmės nelygintinus dalykus. Jų nustatytus urėdijų veiklos neefektyvumo ir valstybės turto švaistymo faktus straipsnio autorius vadina tikru valdžios ir visuomenės klaidinimu.
Kretingos urėdas Antanas Baranauskas mano, kad nėra prasmės gretinti Lietuvos miškininkystę su Švedijos. Pasak urėdo, dauguma šios miškų yra pramoniniai. O mūsiškiai - agrariniai, nemažai jų šlapi, tokiuose ūkininkauti sunkiau ir sąnaudos didesnės. Be to, skirtingai negu Švedijoje, nemažą Lietuvos girių sudaro saugomos teritorijos, kurioms prižiūrėti tenka išleisti daug lėšų, o kertama ten mažai. Į šią aplinkybę ekspertai neatsižvelgė.
Ekonomisto R.Kuodžio vertinimai pateikiami 2010-07-26 naujienų portale Alfa.lt Marijaus Širvinsko straipsnyje "Kodėl švediška mediena 23 kartus pelningesnė nei lietuviška?"
Dienraštyje "Lietuvos žinios" žurnalisto Felikso Žemulio pokalbis su ekonomistu K.Jaskelevičiumi, Generalinio urėdo pavaduotoju Z.Truskausku ir Kretingos urėdu A.Baranausku publikuojamas 2010-07-26 straipsnyje "Lietuva mokysis iš Singapūro"
Valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinė apžvalga skelbiama adresu: www.lrv.lt/en/news/review/ (angliška ir lietuviška versijos).
