Naujienos

   “Investicija į mišką yra ilgalaikė. Kita vertus, miškams nereikia kasdienės priežiūros, tad investuoti į mišką verta toli nuo savo valdų gyvenantiems savininkams”,– sako Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas.
Kita vertus, miško savininkas gali pirkti, parduoti, keisti, nuomoti ar tiesiog naudoti savo sklypą. Už miško žemę nemokamas žemės mokestis, tačiau, kol miškas pradeda duoti pelną, reikia į jį investuoti lėšų ir laiko.
   Miško savininkas, ūkininkaudamas savo valdose, privalo laikytis teisės aktų, reglamentuojančių privačių miškų tvarkymą. Jis privalo savo valdas saugoti nuo gaisrų, kenkėjų, ligų, neteisėto kirtimo, prižiūrėti kelius, valyti šiukšles, atlikti sanitarinius miško kirtimus. Miško savininkas taip pat privalo išvežti iš miško iškirstą medieną, auginti jaunuolyną, užtikrinti riboženklių priežiūrą, iškirsti teritorijos ribą žyminčias zonas. Žodžiu, prievolių apstu.
   Kita vertus, be finansinės naudos, gaunamos už parduotą nukirstą medieną, savininkai jau gali ir ateityje dar galės pasinaudoti nemaža finansine ES parama. Šiuo metu teikiama parama naujiems miškams sodinti pagal SAPARD programą. Lietuvai tapus ES nare, iš Bendrijos fondų numatoma skirti dar daugiau paramos miško ekonominei, ekologinei bei socialinei vertei didinti.
   Taigi miško savininkui prievolių esti daugiau negu patogumų. Galų gale ir tie patogumai labai retam kompensuoja gresiančius arba jau patiriamus nuostolius. Tad kas yra naudos iš miško pradžia? Kada miškas tampa verslu?

Perkant mišką

   Šiuo metu galima nusipirkti tik privačiose valdose esantį mišką, o valstybiniai miškai neparduodami. Radus miško pardavėją, kartu su juo notaro kontoroje sudaroma pirkimo ir pardavimo sutartis. Prieš kreipdamasis į notarą pardavėjas turi iš Registrų centro gauti pažymą sandoriui atlikti. Ši pažyma galioja 30 dienų. Įforminus pirkimo ir pardavimo sutartį, pirkėjas turi kreiptis į Registrų centrą su prašymu įregistruoti miško nuosavybės teises. Būsimasis miško savininkas privalo pateikti asmens dokumentą, notaro patvirtintą pirkimo ir pardavimo sutartį, taip pat pažymą apie nusipirkto miško vertę. Šį dokumentą išduoda miškų urėdija, kurios teritorijoje yra įsigytas miškas.

Miško vertė

   Miško žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis 1999 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarimu, kuriuo įteisinta žemės vertinimo metodika. Nustatant miško vertę, vertinami sklypo augaviečių tipai, medžių vidutinis skersmuo, rūšis bei amžius. Nustatant miško kainą, apskaičiuojama žemės vertė ir augančių medžių tūris. Tada apskaičiuota miško žemės vertė dauginama iš pataisos koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti (miško žemės vertė krenta!). Yra ir pataisos koeficientas teritorijos rekreacinei ir ekologinei vertei nustatyti. Miško žemės vertę apskaičiuoja Valstybinis miškotvarkos institutas.
   Tačiau tokia metodika nustatyta miško žemės vertė neatitinka rinkos kainų. Turto vertintojų teigimu, žemės sklypo vertės koeficientui nustatyti reikia informacijos apie miško brandumą, vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumą, medynų bonitetą (miško augimo sąlygas), iškirtimą bei atsodinimą.
   "Aukščiausiomis vidutinėmis rinkos vertėmis pasižymi ąžuolynai, uosynai, klevynai, maždaug 90 metų senumo medžiai. Jų mediena yra ypač skalsi ir atitinka aukštą boniteto (sąlygų medžiams augti) klasę. Mažiau vertingų medynų (liepynų, drebulynų, baltalksnynų), augančių, dar nebrandžių, žemo skalsumo ir boniteto miškai yra mažiau paklausūs ir jie kainuoja gerokai mažiau",– sako p. Antanas Tumelionis, Registrų centro turto vertinimo vyriausiasis specialistas.
Ričardas Kvekšas, UAB "Ekomediena" komercijos direktorius, teigia, jog oficialiai nustatytos miško kainos neatitinka realios rinkos vertės.
   "Oficialiose nuostatose teigiama, jog antros grupės miškas nemažai kainuoja, tačiau jis iš esmės yra bevertis. Iš tikrųjų nustatyti miško kainą gana sunku. Juk ir atsakyti į paprastą klausimą, kiek kainuoja tavo automobilis, yra ganėtinai sudėtinga. Viena kaina bus naujo, kitokia – seno automobilio. Paprastai miško hektaras kainuoja 1.000–40.000 Lt",– tvirtina p. Kvekšas.
Pasak jo, brangiausiai kainuos brandus ąžuolynas – maždaug 40.000 Lt/ha. Tačiau perkantys mišką kirsti žmonės paprastai vertina pirmiausia tai, kiek kartų bus galima tai daryti per dešimt metų.

Kaina ir jos tendencijos

   Miško kaina labiausiai priklauso nuo brandumo, vyraujančių medžių rūšies, jų tūrio bei konkrečiam žemės sklypui taikomų apribojimų. Tuo tarpu į tai, kur yra miškas, kreipiama mažiau dėmesio.
"Ketvirtos miškų grupės brandaus eglyno kaina visoje Lietuvoje bus panaši, nes apvaliosios medienos kaina, kuri ir sudarys didžiausią vertę, panaši visoje šalyje. Vertinant mišką, tinkantį rekreacinei veiklai, kaimo turizmui plėtoti, vertingesni bus miškai, esantys prie vandens telkinių. Miškas kaip potenciali vieta namų valdoms statyti, kai galima pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, bus gerokai brangesnis Vilniaus vietovėse bei šalia kitų didžiųjų Lietuvos miestų",– sako p. Kupstaitis.
Būtent tokie plotai gali brangti, Lietuvai tapus ES nare.
"Teigiama, jog, leidus užsieniečiams įsigyti miškų, jie gali brangti dėl padidėjusios paklausos. Tačiau vargu ar tai bus akivaizdu. Kita vertus, miškas brangs didėjant žemės ar kito turto vertei bei brangstant kasdienio vartojimo prekėms ir kylant darbo užmokesčiui",– sako p. Kupstaitis.

Sklypų žemėlapis

    Žemės ūkio ministerijos duomenimis, miško sklypų, perleidžiamų kitų asmenų nuosavybėn (perduodant ar dovanojant), yra daugiau nei žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Kasmet perleidžiama po 4,5% (daugiau nei 20.000 ha), o žemės ūkio paskirties sklypų – tik po 2,5%privačių miškų ploto. Vidutinis perleidžiamo kito asmens nuosavybėn miško sklypo plotas – 4,5–6 ha.
"Miško prekybos aktyvumas priklauso nuo tuose rajonuose veikiančių įmonių našumo. Miško paklausai turi įtakos medynų rūšis, amžius ir galimybė gauti leidimus ištisiniam miško kirtimui",– sako Pranas Aleknavičius, žemės ūkio ministro patarėjas.
Registrų centro, tvarkančio žemės sklypų sandorių apskaitą, duomenimis, daugiausia miškų parduodama Telšių, Panevėžio ir Varėnos rajonuose (per 1.000 ha per metus).

Saugomos teritorijos

    Parduodmus privačius miško sklypus valstybiniuose parkuose pirkti pirmenybę turi valstybė. Todėl savininkas, suderėjęs su pirkėju miško žemės kainą, privalo apie tai pranešti apskrities viršininkui ir gauti jo atsisakymą.
   "Be to, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose miško sklypų negalima parduoti arba dovanoti dalimis, išskyrus atvejus, kai miško žemė perleidžiama gretimos žemės valdos savininkui",– sako p. Aleknavičius.
   Pagrindinės saugomos teritorijos Lietuvoje yra 4 rezervatai, 5 nacionaliniai parkai ir 30 regioninių parkų. Šiuose parkuose yra draustinių. Bendrai saugomos teritorijos užima apie 11,5% šalies teritorijos.
   Atkuriant nuosavybę, dokumentuose savininkui nurodomi saugomose teritorijose galiojantys apribojimai.
   "Jei savininkas su jais nesutinka, dar prieš atkuriant nuosavybę jis turi teisę gauti ekvivalentinę miško valdą nesaugomoje teritorijoje. Tačiau jei savininkas sutiko su nuosavybės dokumentuose nustatytais apribojimais, t.y. atsiėmė miško valdą jau esančioje saugomoje teritorijoje, jis privalo laikytis nustatytų apribojimų, nors jo senelio laikais toje valdoje apribojimų gal ir nebuvo",– sako p. Kupstaitis.
   Dėl steigiamų naujų saugomų teritorijų, t.y. atkūrus nuosavybę į tam tikrą valdą, šiuo metu rengiama kompensavimo tvarka, pagal kurią už nuostolius būtent dėl tokių apribojimų miško savininkui būtų kompensuojama. Tai susiję su Europos ekologinio tinklo NATURA 2000 (iš dalies ir papildomos saugomos teritorijos) kūrimu Lietuvoje, nes jo reikalauja Europos Sąjunga.

Pelningas verslas

   Miško prekyba – pelningas verslas. Ypač pajamos didėja, kai įmonė specializuojasi parduoti rekreacijai skirtus miškus.
   "Parduodami rekreacinį mišką klientui gauname keleriopai daugiau pelno, negu uždirbtume pardavę mišką kirsti. Mūsų parduodamų miškų prie ežerų kaina viršija medkirčių siūlomą kainą, todėl nuo jų atsiribojame. Kas norės statyti sodybą, kai aplinkui iškirstas miškas?",– klausia Alvydas Boguševičius, IĮ "Namudė" savininkas.
   Pasak jo, Aukštaitijos paežerėse miškus parduoda daug bendrovių ir pavienių asmenų. Laikraščiuose gausu tokių skelbimų.
   "Miško kainos yra dvi. Jei jis perkamas kirsti, kaina priklauso nuo tame miške iškertamos medienos vertės. Pavyzdžiui, 1 ha brandaus pušyno su leidimu iškirsti gali kainuoti 16.000–20.000 Lt, o nesubrendusio miško pirkėjui ir 2.000 Lt/ha bus brangu. Tuo tarpu jei nebrandus miškas bus šalia ežero, atokioje vietovėje, už 1 ha teks mokėti 8.000 Lt, nors jo savininkas ir negaus statybos leidimų. Jį nupirkęs žmogus galės su palapine poilsiauti prie ežero",– sako p. Boguševičius.

Svarbiausia – ežeras

   Jei miško savininkas turi leidimą statyti ant buvusių sodybos pamatų, o miškas yra prie ežero, 1 ha miško gali kainuoti ir per 100.000 Lt.

   "Jo tikrai niekas nepirks kirsti, o tik poilsiavietei statyti. Manau, kaina šiuo atveju priklauso nuo geografinės padėties, nuo ežero dydžio, kranto kokybės",– sako p. Boguševičius.

   Pasak jo, pušynas bus vertinamas kelissyk brangiau už lapuočių mišką.
   "Labai didelės vertės rekreaciniame sklype lapuočių miškas (juodalksniai, baltalksniai, drebulės) neturės. Beržynas vertinamas labiau nei kiti lapuočiai medžiai, bet mažiau nei pušynas",– teigia p. Boguševičius.
   Lentpjūvės nedaug keičia kainą, nes didžioji dalis iškertamų medžių išvežami apdirbti ne į šalia esančias lentpjūves, o į didesnius miestus.
   "Namudės" savininkas sako, jog lentpjūvės kaimynystė norintiesiems statyti sodybą nepageidaujama. O kirsti paprastai labiausiai tinka miškus, esančius atokiau nuo vandens telkinių, juolab kad čia ir mediena geresnė.
   "Dažnai pasiturintis sodybos savininkas nori aplinkui nusipirkti 5–10 ha miško. Jis nenori ryte atsibudęs žiūrėti į pušų kelmus. Taip buvo nutikę ne vienam miško savininkui",– pasakoja p. Boguševičius.
   Dažniausiai iš pirmųjų rankų parduodami miškai atsiduria medkirčių rankose.
   "Tokie miškai iškertami, o vėliau tampa menkaverčiai ir pereina buvusių savininkų ar kirtėjų nuosavybėn. O pastarieji 10–15 metų laukia naujo kirtimo ciklo",– teigia p. Boguševičius.

Miškų grupės

   Pagal Miškų įstatymą, galioja 4 miškų vertinimo grupės. Pirmajai priklauso rezervatai.
   "Ūkininkavimo rezervatuose tikslas – palikti miškus natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami",– sako p. Kupstaitis.
Antrajai grupei priklauso specialiosios paskirties miškai. Tai ekosistemos apsaugos miškai. Šiai grupei priklauso įvairių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose, miškai, taip pat rekreaciniai poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo juose tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. "Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti įvairių gamtos stichijų arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais",– sako p. Kupstaitis.
   Antros grupės miškuose leidžiami sanitariniai ir kraštovaizdį formuojantys kirtimai. Medžiai turi būti kertami ne poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
Trečiajai grupei priklauso apsauginiai miškai. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos stebėsenos teritorijose, miškai.
   "Tokiuose miškuose leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 ha) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai. IV grupei priklauso ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų",– sako p. Kupstaitis.
   Pasak jo, privatūs miškai būna II–IV grupės, o I grupei priskiriami tik valstybiniai.

Verslo Žinios