Naujienos
A.Gaižutis: apsijungus miškų savininkams yra lengviau spręsti kylančias problemas
Kokia nauda privačių miškų savininkams priklausyti organizacijai?
Paprastai poreikis jungtis į asociacijas ar kitas organizacijas atsiranda tada, kai kyla problemų dėl nuosavybės tvarkymo, naudojimo. Kaip rodo praktika, tai viena iš svarbiausių tiesioginių paskatų tapti asociacijos nariu, kuomet susiduriama su problemomis nuosavybės tvarkyme ir naudojime. Antra priežastis - bendraminčių būrys, kuomet žmonės buriasi, kad surastų panašiai mąstančių bičiulių, norėdami pasidalinti patirtimi ir kylančiomis problemomis ir kur kitur, jei ne asociacijoje, šituos klausimus būtų galima spręsti. Trečias dalykas - žinių troškimas ir galimybė gauti reikiamą informaciją per konkrečią sritį atstovaujančias asociacijas, kokia ir yra Lietuvos miško savininkų asociacija. Reikia paminėti ir dar vieną priežastį - žmonės turintys minčių, turintys matymą kaip reikėtų tvarkyti privačius miškus, kaip reikia juos naudoti, gali tai teisėtai padaryti tiktai įtakodami teisės aktus ir būtent tai yra viena galimybių per asociuotas struktūras.
Kokios asociacijos funkcijos, kokią vykdo veiklą LMSA?
Labai svarbi užduotis, keliama strateginiu tikslu, yra įtakoti miškų grąžinimą, privačių miškų tvarkymą ir kitų tiesiogiai liečiančių privačių miškų savininkų interesų teisės aktų rengimą ir atstovavimą miško savininkų interesus būtent šitame procese. Antras labai svarbus strateginis uždavinys, nuo kurio tiesiogiai prasidėjo Lietuvos miško savininkų asociacijos veikla, tai yra suteikti miško savininkams pradinių ūkininkavimo miškuose žinių. Tai svarbu, nes jaučiam iš žmonių poreikį toms žinioms, todėl organizuojame kursus, leidžiam informacinę medžiagą, konsultuojame tiesiogiai ir per internetą svetainėje www.lietuvosmiskai.lt . Be jokios abejonės asociacija aiškiai ir nedviprasmiškai pasisako, kad nuosavybė turi užtikrinti naudą privataus miško savininkui, bet būtų naudojama sutinkamai su tais principais, kurie užtikrintų ir visuomenės galimybę naudotis miškų ištekliais, todėl LMSA stengiasi, kad būtų užtikrintos sąlygos gauti naudos iš miškų tvarkymo ir tai ne vien tiktai mediena. Žmogus turėdamas miško nuosavybę turi turėti galimybę kurtis savo valdoje, tvarkyti tą mišką, bet kokiu atveju ta nauda, kokios savininkas tikisi, turi būti užtikrinta. O tą naudą užtikrinat kartu rūpinamės, kad tai būtų daroma saikingai naudojant miško išteklius. Na ir visi šitie strateginiai tikslai negali būti realizuoti jeigu savininkai nėra susivieniję ir susitelkę, todėl nuo pat pradžių mes stengiamės prisidėti prie privačių miškų savininkų savivaldos organizacijų struktūrų plėtojimo. Kadangi pati LMSA neteikia medienos, negamina, nepjauna lentų, nepjauna medžių, bet kaip tik vienija savininkų įmones ir organizacijas, privačių miško savininkų kooperatyvus, bendroves, pavienius savininkus kurie ta veikla užsiima, tai atstovavimas, koordinavimas, ta linkme Lietuvos miško savininkų asociacija dirba.
Kiek organizacija turi narių ir kaip tuo nariu tarpi reikėtų?
Šiuo metu organizacija turi 5500 aktyvių miško savininkų. Mūsų asociacija susijungusi į 26 rajoninius skyrius. Dalis tų skyrių yra kaip savistovios, savarankiškos asociacijos, dalis neturi juridinio asmens statuso, ir taipogi miško savininkų įmonės ir bendrovės gali dalyvauti asociacijos veikloje, tiek tapdami asociacijos nariais, jeigu jų veikla susijusi su miškininkyste, tiek kaip bendradarbiaujančios įmonės.
Tapti LMSA nariu paprasta, reikia tik išreikšti norą juo tapti. Galima parašyti pareiškimą tiesiogiai į nacionalinės asociacijos būstinę arba bet kuriam asociacijos skyriui, yra galimybė pareiškimą užpildyti internetu, mūsų svetainėje www.lietuvosmiskai.lt ir tuomet priėmus vietinės arba nacionalinės asociacijos sprendimą žmogus patampa asociacijos nariu.
Su kokiomis problemomis susiduria miško savininkai?
Problemos tikrai žinomos ir miško savininkai ne kartą yra įvardinę pagrindinius miško savininkams aktualius klausimus. Vienas iš tokių yra žemės valdų atsidalinimas bendrasavininkių atveju išskiriant namų valdą. Antra problema, kurią kelia miško savininkai, žemės savininkai, turint omenyje, kad miškų plotas nuo to momento kuomet atstatoma nuosavybė, nuo antro pasaulinio karo pabaigos iki dabar, padidėjo apie 1 mln. ha. Tas miškų žemės padidėjimas daugiausia buvusių kaimų, viensodžių, sodybų sąskaita, yra kurios apmiškintos arba pačios apžėlė dėl įvairiausių tuo metu buvusių peripetijų. Šiuo metu sodybų atsatymas ir galimybė savininkui įsikurti savo tėvų ir senelių valdose miško žemėje praktiškai yra užkirsta, draudžiama. Aišku yra problemų susijusių su ūkininkavimo reglamentavimu, miškininkystės reikalais, bet jos sprendžiasi daugiau mažiau darbo tvarka. Kol kas tinkamai nėra sprendžiamas kol kas tinkamai kompensacijų už ūkininkavimo veiklos apribojimus klausimas.
