Naujienos

Užvirė diskusijos dėl uragano žalos miškams- praneša vasario 14 d.  naujienų agentūra ELTA.

Lietuvos miškuose likviduojant praūžusio uragano "Ervinas" padarinius planuojama plynai iškirsti 4,4 tūkst. hektarų miško. Visuomeninė gamtosauginė organizacija "Lietuvos gamtos fondas"  būkštauja dėl miškininkų ir miško savinikų pastaruoju metu intensyviai vykdomų sanitarinių kirtimų likviduojant uragano padarinius miškuose, teigdami, kad retų, nykstančių rūšių išlikimui būtina vadinamoji negyva mediena.

Lietuvos gamtos fondas pranešime teigiama, kad miškuose bus didelių teritorijų, kuriose virtuolių skaičius yra nedidelis, todėl jų šalinimas būtų ekonomiškai nuostolingas.  Kita vertus, uragano "Ervinas" išvartytos ir kitos negyvos medienos sukūrenimas arba perdirbimas į plokštes nepatenkins net vienerių metų poreikio, o Lietuvos miškų biologinei įvairovei bus padaryta didelė žala, tvirtino Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Darius Stončius.

Kitokios nuomonės laikosi Generalinė miškų urėdija, kurios vadovas Benjaminas Sakalauskas tvirtina, kad Lietuvos miškininkai turėjo skaudžią pamoką po 1992 metų vėjavartų. Tuomet nemažai medienos buvo palikta biologinei įvairovei, nes laiku nebuvo sutvarkyta, o po dvejų metų išplito žievėgraužio topografo invazija ir miškai patyrė milžiniškų nuostolių. Teko iškirsti didžiulius pažeistų eglynų plotus. Nepadėjo nei tuo metu organizuojami seminarai, nei pasitarimai.

Šiais metais operatyviai organizuojamas vėjavartų likvidavimas. Valstybiniuose miškuose jau sudorota apie 30 proc. vėjavartų. Aktyviai agituojama tą patį daryti ir miškų savininkams, nes daug medžių (apie 500 tūkst. kubinių metrų) po uragano yra su stipriai pažeista šaknų sistema ir pavasarį bus masiškai puolami kenkėjų.

Mokslininkų skaičiavimais, Lietuvoje po kirtimų miške paliekama apie 10 proc. medienos tūrio, gerokai daugiau 15 kubinių metrų viename hektare. Be to, sparčiai plečiantis Lietuvos baldų pramonei ir didėjant medienos panaudojimui kurui, bus suvartojama nemažai menkavertės medienos.

Lietuvos miško savininkų asociacijai suparantamas gamtosaugininkų siekis sudaryti kuo palankesnes sąlygas bioįvairovės klestėjimui mūsų miškuose. Mes irgi pasisakome už  subalansuotą miškų ūkinę veiklą, kuomet išsaugomos gamtinės vertybės miškuose, ir tuo pačiu gaunama  ekonominė nauda iš tinkamai vykdomos ūkinės veiklos .

Praūžęs uraganas "Ervinas" pridarė daug žalos miškuose, ypač- spygliuočių medynuose. Privačiuose miškuose suniokota ir pažeista daugiau nei 400 tūkst. m3 medienos, analogiški kiekiai ir valstybiniuose miškuose. Reikia kuo skubiau tvarkyti vėjavartas, vėjalaužas, nulenktus ir vėjo išjudintus medžius, nes to nepadarius pavasarį galimas kinivarpų antplūdis. Neigiamas pasekmes Lietuvos miškams laiku ir pilnai  nesutvarkius vėjo suniokotų medynų mename po panašios audros 1992/3 metais. 
Tuomet, 1993 metais, buvo leidžiama kirsti tik pilnai išvirtusius ir nulaužtus medžius, o išjudintus, palinkusius nežymiai ir pavienius likusius aplinkosaugininkai reikalavo palikti. Tokie palikti nusilpę medžiai tapo puikia perykla liemenų kenkėjams kinivarpoms (žievėgraužiams tipografams). Miškininkų patirtis rodo, kad kas kirto negailėdamas - po to neturėjo kinivarpų užpultų medynų židinių ir nereikėdavo į tuos pačius plotus sanitariniais kirtimais ateiti net iki trijų metų iš eilės, o ir medžių tokiu atveju tekdavo išsikirsti daugiau.

Iš kitos pusės,  Miškų inventorizacijos metu buvo paskaičiuota, kad Lietuvoje ir taip arti 11 mln.m3 medienos stovi išdžiūvusių medžių pavidale.Tai beveik poros metų kirtimų apimtys Lietuvoje. 

Generalinis urėdas B.Sakalauskas teisus- po 1992/93 metu uragano, kai gamtosaugininku pastangomis (nors ir siekiant kilnių tikslų) buvo trukdoma sutvarkyt pažeistus ir nusilpusius medžius, vėliau turėjome tikrą katastrofą eglynuose. Mat nusilpusius medžius uzpuole liemenu kenkejai-kinivarpos, o ju antpludi galima buvo sustabdyt tik tuomet, jei kirsti medziussu vabaliuku lervutemis-kol jie dar neisskrido i kitus medzius. Tuo tarpu net ir tada gamtosaugininkai ir inspektoriai reikalavo, kad galima kirsti tik nudžiūvusius medžius. O juk kai  užpuola kinivarpos, žieve dažnai nukrinta anksčiau, nei nudžiūva spygliai....

Kviestume gamtosaugininkus bendradarbiauti su miškininkais ir miško savininkais. Kartais dėl netinkamos ar netikslios informacijos ar diskusijos nebuvimo prilaužoma iečių visai be reikalo.