Naujienos

R. Rudzkis: juk negalima visos Lietuvos paskelbti draustiniu

Kokia turėtų būti Lietuvos pozicija diskutuojant apie Europos sąjungos Bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 metų? Kokie Lietuvos prioritetai? Atsakymų ieškota Seime Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio rūmų  Seime, Konstitucijos salėje š.m. liepos 2 d. surengtoje konferencijoje  „Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vieta šalies ekonomikoje. Lietuvos pozicija derybose dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos 2010 – 2020 m.“. 

Konferencijos pradžioje Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius paminėjo, kad dėl BŽŪP ateities diskutuojama intensyviai ir labai svarbu žinoti socialinių partnerių nuomonę.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pažymėjo, kad Lietuvos atstovų derybose laukia nelengvas darbas. Žinoma, dabar vyksta pirminės diskusijos, tačiau jų tikslas, kad kai Europos Komisija šių metų lapkričio mėn. pateiks Komunikatą dėl BŽŪP ateities po 2013 metų, jis būtų Lietuvai palankus. Todėl labai svarbu išryškinti Lietuvos prioritetus ir turėti kiek įmanoma aiškesnę Lietuvos poziciją. "Geriau užkirsti kelią galimų problemų atsiradimui, nei vėliau nuolat spręsti kylančias bėdas",- sakė KRK pirmininkas.

Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko nuomone, kad būtina sudaryti kiek įmanoma geresnes sąlygas visai šaliai neatsilikti ne tik nuo ES, bet ir nuo pasaulinių žemės ir maisto ūkio, prekybos tendencijų. Reikia pradėti nuo socialinio dialogo šalies viduje – kartu įvertinti agrarinio sektoriaus svarbą mūsų šalies ekonomikai, nustatyti prioritetus.

Konferencijoje pagrindinį pranešimą apie agrarinio sektoriaus svarbą šalies ekonomikai skaitė „DNB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis, išsakydamas nuomonę, kad Lietuvoje stinga normalios harmonijos tarp ūkininkavimo ir aplinkosaugos. R. Rudzkis pabrėžė, kad vienas iš ūkio ir ekonomikos plėtros stabdžių yra Aplinkos ministerijoje. Anot jo, vos ne visa Lietuva jau tapo saugoma, nors mūsų šalis gyvenama du kartus rečiau nei, pavyzdžiui, Lenkija. „Reiktų diferencijuoti vietas, kurias mes turime ir norime išsaugoti kuo labiau nepaliestą gamtą, o kitur būtina leisti protingus sprendimus. Viską drausti yra juokinga. Kuo blogai, jei žmonės užsiima naudinga veikla? Aišku, geriausiai apsaugotume gamtą, jei iš jos iškeltume visus žmones. Bet juk negalima visos Lietuvos paskelbti draustiniu, - sakė R. Rudzkis.

	žurnalo "Mano ūkis" nuotraukos

Analitikas pasiūlė sprendimus tokiai situacijai spręsti. "Pirma, turėtų vėl pradėti funkcionuoti koordinuojantis atskirtų ministerijų veiklą Vyriausybės strateginio planavimo komitetas, kurio prioritetas būtų ekonominė plėtra. Galbūt šiek tiek aukojant aplinkosaugą, darbo saugą ir pan. Ne čia dabar didžiausia grėsmė Lietuvai. Didžiausias rūpestis dabar-kaip išlaikyti šalyje darbingus gyventojus ir neatidėliojant vystyti gamybą. Tai patarimas Seimui ir Vyriausybei", - sakė R. Rudzkis. Analitiko teigimu, aplinkosaugoje reikėtų labiau diferencijuotis: racionaliausia būtų išskirti kelias zonas, kur aplinkosauga turi būti pirmoje vietoje, bet aplinkosauga neturėtų stabdyti ekonomikos. Anot jo, aplinkosauginių reikalavimų galėtų būti mažiau, bet jie turėtų būti kontroliuojami gerokai griežčiau.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pasisakydamas paantrino R.Rudzkio išsakytai nuomonėi, atkreipdamas dėmesį į tai, kad didžiulės lėšos kasmet skiriamos vis didinamiems ūkinės veiklos apribojimimams nuolat plečiamose saugomose teritorijose. „Neseniai net aštuonios įtakingiausios žemdirbių bei žemės ir miško savininkų organizacijos kreipėmės į Prezidentę, kitus aukščiausius valstybės pareigūnus,  kad stabdytų „nusodybinimo" politiką Lietuvoje. Neatsakingi sprendimai, o gal- tokiu būdu ir sąmoningai vykdomas socialinės inžinerijos projektas- veda prie palaipsnio šalies teritorijos valymo nuo ten gyvenančiųjų. Kam? Kokiu tikslu?  ES koridoriuose jau diskutuojama, kad ir dalį BŽŪP lėšų reiktų „permesti" aplinkosaugai. Ar ne laikas stabdyti tokią vienpusišką šalies gyvybinių interesų neatitinkančią politiką ir draudimams įtvirtinti naudojamas milijardines lėšas nukreipti gamybai, žmonėms?", - klausė A. Gaižutis.

Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Jagminas buvo kategoriškas. "Susirgta "davatkizmo" liga Lietuvoje",- teigė parlamentaras, apibūdindamas pastaruoju metu  aplinkosauginiu pretekstu priiminėjamus įvairiausius draudimus.

Konferencijoje pranešimus apie BŽŪP raidą ir perspektyvas pristatė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė, apie Lietuvos žemdirbių galimybes konkuruoti pasaulio rinkose kalbėjo šio instituto Žemės ūkio politikos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Jolanta Droždz.

 Išsamiau susipažinti su konferencijos medžiaga galima LR Žemės ūkio rūmų svetainėje (spauskite čia ...>>>) ir žurnalo "Mano ūkis" internetinėje svetainėje skelbiamame straipsnyje "Europos Sąjunga neišgirs Lietuvos žemdirbių, jeigu jie tylės" (spauskite čia ...>>>)