Naujienos
Mokslininkai nustatė- šiaurės Lietuvos gyventojų gyvulius puola vilkų išsigimę mišrūnai.
Tirti privertė kruvinos puotos.
Genetiškai ištirti mūsų krašto vilkus buvo nutarta po kruvinomis šių plėšrūnų puotomis pagarsėjusios 2009-ųjų vasaros. Iš Šiaurės Lietuvos vienas po kito skriejo pranešimai, kad vilkai atsėlindavo į miestelių centrus ir apėsdavo tiesiog bažnyčių pašonėje ar po gyvenamųjų namų langais besiganančius gyvulius. Buvo atvejų, kai po nakties žmonės rasdavo prie grandinių pririštų šunų galvas. Neabejota, kad su keturkojais kiemsargiais susidorodavo būtent vilkai. Nuo jų dažniausiai kentėdavo rokiškėnai.
Tuo metu Biržų, Kupiškio ir Pasvalio rajonų žmonės skųsdavosi susiduriantys su visiškai neprognozuojamais, neįprastos išvaizdos, neįtikimai baisiais, kone arklio dydžio vilkais. Šių gyvūnų negąsdindavo nei įjungtos šviesos, nei orinių šautuvų šūviai. Vien Biržų rajono Vabalninko seniūnijos kaimuose baisieji žvėrys praėjusią vasarą suėdė 20 galvijų. Žinios apie vilkų siautėjimą taip pat sklido iš Žemaitijos - Rietavo ir Telšių.
Leido nušauti daugiau
Kad būtų paneigti arba patvirtinti įtarimai apie mišrūnišką šių siaubūnų kilmę, Aplinkos ministerija pernai leido nušauti daugiau vilkų, nei galima pagal numatytas kvotas. Kelis leista sumedžioti net ne medžioklės sezonu. Taigi iš viso Lietuvoje nušauta ir moksliniams tyrimams pristatyta 20 plėšrūnų. Iš pradžių šiuos gyvūnus tyrė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai, vėliau tyrimų ėmėsi jų kolegos iš Švedijos. Lietuvos istorijoje tokie tyrimai atlikti pirmąkart.
"Šuniški" genai
Informaciją apie tyrimų rezultatus apibendrinantis Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius LŽ patvirtino, jog tarp 20 tirtų vilkų būta hibridų. Tikslaus mišrūnų skaičiaus jis nenurodė, tik paaiškino, kad konkretūs duomenys bus paskelbti vėliau, kai specialistai pateiks išsamią tyrimų apskaitą.
Tačiau, kaip atskleidė S.Paltanavičius, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Lietuvoje sumedžioti vilkai turi šuns genetinių požymių. Tie genai gali išprovokuoti išskirtinį šių gyvūnų agresyvumą. Be to, tokie padarai nebijo žmonių, nevengia brautis į aptvertas teritorijas. Būtent apie tai liudijo ir nuo išpuolių praėjusią vasarą kentėję gyventojai.
Vis dėlto, anot Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo, labiau negu žmonėms vilkų išsigimimas kenkia patiems žvėrims, jų rūšiai. "Jeigu gyvūno rūšis negryna, o gamtoje to apskritai neturėtų būti, tokio nesaugo ir įstatymas. Tai reiškia, kad gali tekti reguliuoti jų populiaciją", - pabrėžė S.Paltanavičius.
Per vilkų medžioklės sezoną, trunkantį nuo gruodžio iki balandžio, leidžiama sumedžioti 30 šių plėšrūnų. Tikėtina, kad medžioklės kvotos, norint apsaugoti kraštą nuo išsigimėlių vilkų, bus padidintos.
Visą straipsnį skaitykite 2010-07-03 "Lietuvos žinių" straipsnyje "Ekspertų išvada: vilkai išsigimę".
