Naujienos

prof.A.Morkevičius: Medienos rinkos veidrodis

Informacijos sprągą apie medienos rinkų tendencijas jau kuris laikas siekia užpildyti  prof. Antanas Morkevičius, kuris svetainei lietuvosmiskai.lt 2010-06-29 parengtame straipsnyje "Medienos rinkos veidrodis" dalinasi savo įžvalgomis.

Kviečiame susipažinti.

lietuvosmiskai.lt

Pastaruoju metu girdime ypač daug  įvairių samprotavimų apie miškus ir medienos naudojimą. Vieni mano, kad medienos per daug kertama, kad taip naikinami mūsų miškai. Kitiems atrodo, kad medienos vidaus rinkoje nuolat trūksta dėl  pernelyg didelio jos eksporto. Valstybinės miškų sistemos pareigūnai dažnai visuomenei primena, kad Lietuvos miškus gali sunaikinti labai išbujojusi ir neva toliau sparčiai vystoma medienos pramonė. Matau, kad dauguma tokių samprotavimų yra tik emociniai, visai nemotyvuoti, atsirandantys nežinant kas ir kaip vyksta medienos rinkoje. Todėl drįstu  dar kartą priminti, kad Statistikos departamentas, Valstybinė miškų tarnyba, Generalinė miškų urėdija nuolat skelbia palyginti daug informacijos apie Lietuvos miškų būklę, medienos išteklius, jų naudojimą, apie apvaliosios medienos užsienio prekybą, jos atsargų pasikeitimą ir naudojimą atskirose ūkio ir pramonės šakose. Visa ši informacija vieša, skelbiama interneto tinklapiuose, Statistikos departamento, Miškotvarkos tarnybos ir kitų įstaigų leidiniuose.  Neabejodamas galiu teigti, kad pats tikriausias medienos rinkos veidrodis yra Statistikos departamento dabar skelbiami metiniai ataskaitiniai žaliavų ir medžiagų balansai(1 lent.). Jie parodo kiek iškertama importuojama, eksportuojama, sunaudojama medienos ir jos medžiagų. Pirmiausia reikėtų kai ką priminti, akcentuoti apie medienos kirtimų(gamybos) dydį.  Jis yra Valstybės (Aplinkosaugos ministerijos) reguliuojamas ir kontroliuojamas, kiek daugiau išaugo 1990-2000m. o dabar jau kaip ir stabilizavosi, nebedidėja, ir nuo 2007m, neviršija 6 mln,m³. Būtina dar priminti kad medienos kirtimų dydis nustatomas remiantis tiktai miškų būklės rodikliais, visai neatsižvelgiant į medienos paklausą arba, kaip dabar dažnai sakoma, į „medienos ryklių", pramonės magnatų užgaidas. Be to metinis medienos kirtimų dydis dabar dažnai būna dar ir mažesnis už normatyvinį, priklauso nuo to meto klimato aplinkybių(darbo sąlygų miškuose) ir rūšinės medienos paklausos svyravimų.

1 lentelė. Apvaliosios medienos  balansai, mln. m³         

 Šaltinis: LSD inform.

Medienos užsienio prekybos Lietuvos vyriausybė niekaip nereglamentuoja, todėl apvaliosios medienos eksporto dydis priklauso tik nuo mūsų eksporto verslininkų aktyvumo, paklausos ir kainų lygio užsienio rinkose. Eksportą skatina tik medienos kainų skirtumas, kuris, kaip žinia, kasmet mažėja. Tuo pat metu importas iš Rusijos ir Baltarusijos yra varžomas muitų tvarka. Per pastaruosius tris metus apvaliosios medienos užsienio prekyba ženkliai mažėjo, gamyba tapo visai artima vietiniam naudojimui. Tai labai geras mūsų vidaus rinkos požymis, dėl ko reikėtų  tik džiaugtis. Todėl kalbos apie  medienos žaliavų eksporto suvaržymus dabar jau nebeaktualios, o žinia, kad vietinis naudojimas yra mažesnis už gamybą taip pat gera: nėra jokio neigiamo poveikio būtinam vietinių medienos išteklių kaupimui. Medienos produkciją gaminanti pramonė, būdama tik miškininkystės įmonių prekybos partneriu, dabar dar dažnai pristatoma visuomenei kaip didžiausias miškų gausinimo stabdis, nepasotinamas medienos žaliavų ryklys. Apvaliosios medienos naudojimo statistika (2 lent.) rodo, kad Lietuvoje 2009m. jai teko tik 47,4% viso apvaliosios medienos naudojimo, kad  jis čia dar ir pastebimai mažėja.   

               2 lentelė. Apvaliosios medienos naudotojai, tūkst.m³

Didžiausią dalį (50,4%) apvaliosios medienos dabar sunaudoja taip vadinami „kiti" vartotojai, kuriems priskiriami namų ūkiai(buitinis kuras), energetikai ir individualus padarinės medienos vartotojai perkantis ją pastatų statybai, remontams ir įvairių paslaugų įmonės atliekančios tokius darbus. Tikėtina, kad artimiausioje ateityje energetinis medienos naudojimas dar ir didės. Neabejotina, kad žaliavų paklausa medienos produkciją gaminančioje pramonėje yra kiek sumažėjusi ir dėl dabartinės krizės. Tačiau jos poveikis čia ne toks reikšmingas. Tai rodo svarbiausių medienos medžiagų gamybos ir panaudojimo balansai(3 lent.).

3 lentelė . Medienos medžiagų balansai, tūkst.m³

Antai, dar iki krizės(iki 2008m.) jau buvo ženkliai sumažėjusi pjautinės medienos, klijuotos faneros gamyba ir užsienio prekyba. Dar iki krizės pradžios gamyba nutraukė didžiausia pjautinės medienos įmonė „Pajūrio mediena", o klijuotos faneros - „Klaipėdos mediena". Naujų medienos medžiagų gamybos įmonių neatsirado, negirdėti kad kas nors ketintų jas statyti. Todėl dar skleidžiamos žinios apie nuolat augančią ir nepasotinamą medienos pramonę yra tik piktavaliai pramanai, iš piršto laužtos. Medienos pramonę dabar reprezentuoja jau ne kaimo lentpjūvės ir mažosios individualios įmonės, o didelės modernios firmos, ji dabar auga kitaip, nuolat persitvarkydama brangesnės, galutinės produkcijos (baldų, baldų detalių langų, parketo, durų, padėklų ir kt.) gamybai ir eksportui, gali sau leisti pakankamai importuoti  būtinų medienos medžiagų, būti mažiau priklausoma nuo vietinės žaliavos. Pastebimai didėja popieriaus produkcijos dalis gamyboje ir eksporte, kur medienos žaliavos(apvalioji mediena) visai nenaudojamos.  Suprantama  ir tai, kad pramonė ateityje dar kiek augs ir didėjant vietinei žaliavų pasiūlai, tačiau ta priklausomybė bus vis mažesnė. Tuo pat metu daugiau medienos bus galima skirti energetikai, medinių namų statyboms. Pastarųjų metų praktika rodo, kad medienos pramonė dabar labiausiai yra priklausoma  nuo eksporto ir pasiruošimo gaminti gerą konkurencingą produkciją.

prof. dr. Antanas Morkevičius
2010-06-29