Naujienos

D.Juodka: miškus naikina internetas

"Paradoksalu, bet Europoje medienos, popieriaus ir kartono pramonės plėtra lėmė miškų plotų augimą. Kuo daugiau sunaudojama popieriaus, tuo daugiau miškininkai išaugina medžių. O medžiai, kaip puikiai žinome, yra vienintelis natūralus daiktas šioje žemėje, kuris fotosintezės būdu sugeba anglies dvideginį paversti deguonimi. Štai kur tikroji ekologija", - tvirtina “Respublikos” žurnalisto Vidmanto UŽUSIENIO kalbintas bendrovės “MAP Lietuva” vadovas kokybei ir socialinei atsakomybei Darius Juodka. Išsamiau- 2010-06-17 straipsnyje "Pasaulio miškus naikina internetas "

Dabar madinga dangstytis ekologija. Pavyzdžiui, visuotinai paplitusi nuomonė, kad laikraštis ar kitas iš popieriaus pagamintas leidinys nėra ekologiškai švarus produktas. Mat gamybai naudojamos dujos, dažai ir daug kitų dalykų, kurių nė iš tolo nepavadinsi ekologiškais. Be to, perskaitytą laikraštį ar žurnalą būtina utilizuoti, antraip bus apšiukšlintos visos pakampės. Tačiau užtenka užsiminti apie kompiuterį ir internetą, ir daugelis pasakys: o, taip! Ekologiškiau nebūna!

Bendrovės “MAP Lietuva” vadovas kokybei ir socialinei atsakomybei Darius Juodka yra pasirengęs paneigti plačiai paplitusią nuomonę. “Kompiuteriai ir su jais susijusios technologijos yra daug mažiau ekologiški nei laikraštis ar žurnalas”, - tvirtina “Respublikai” pašnekovas.

Popierius kaip ekologijos variklis

- Kuo remdamasis šitaip teigiate? - klausėme DARIAUS JUODKOS.

- Pasiremsiu vienu iškalbingu pavyzdžiu. Mažai kam paslaptis, kad miškininkystė ir popieriaus pramonė labiausiai išplėtota Suomijoje. Ne kartą ir ne du teko lankytis toje šalyje. Joje sklando ir tokia anekdotinė istorija.

Prasidėjus krizei suomiai uždarė vieną iki tol sėkmingai veikusį popieriaus fabriką. Toje pačioje platumoje veikia populiariausios pasaulyje internetinės paieškos programos “Google” serverių centras. Suomijos specialistai apskaičiavo ir labai nustebo, kad “Google” įranga naudoja daug daugiau elektros energijos nei popieriaus fabrikas.

“Google” serveriams iš tiesų reikia milžiniško kiekio elektros energijos. Juk tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad procesas nesudėtingas. Surinkai raktinį žodį - ir štai tau dešimtys, šimtai ar net tūkstančiai reikalingų atsakymų. O iš esmės serverių darbą galima palyginti su didžiule biblioteka, kuri vykdo paiešką, kaupia duomenis, daro kitas operacijas. Dieną naktį procesui nesustojant, nuolat naudojama ir elektros energija.

Dabar prisiminkime, iš ko ji gaminama. Bent jau Lietuvoje - iš dujų ir mazuto, kuriuos deginant į orą išmetami didžiuliai kiekiai anglies dvideginio. Todėl teigti, kad kompiuteriai ir internetas yra ekologiški produktai, mažų mažiausiai nesąžininga. Švedijos mokslininkų skaičiavimais, pusės valandos laikraščio skaitymas internete generuoja panašų anglies dioksido kiekį kaip ir popierinio dienraščio skaitymas, turint omenyje, kad laikraštį perskaito vidutiniškai 2,4 žmogaus.

- Negi to nesupranta kompiuterių ir kompiuterinių technologijų propaguotojai?

- Supranta. Dėl to, pavyzdžiui, “Google” kūrėjai Amerikoje jau stengiasi gauti energiją iš ekologiškų šaltinių. Tarkime, vėjo jėgainių.

Bet ir tai dar ne viskas. Popieriaus, kartono, medienos plaušo ir kitų gaminių iš medžio gamyba padeda visam pasauliui būti ekologiškesniam. Kaip tai suprasti? Pasiaiškinkime.

Pradėkime kad ir nuo tokio pavyzdžio. Tarkim, ūkininkas augina grūdus. Iš jo juos superka perdirbėjai - “Kauno grūdai” ar “Malsena”. Minėtos gamyklos grūdus perdirba į miltus, iš kurių vėliau kepama duona. Padarykime prielaidą, kad staiga duonos poreikis smarkiai išauga. Grįžtamasis ryšys čia bus greitas. Perdirbėjai perdirbs daugiau grūdų, ūkininkai jų daugiau išaugins.

Tas pat ir popieriaus pramonėje. Kuo daugiau leidžiama laikraščių ir žurnalų, tuo daugiau reikia popieriaus. Kuo daugiau jo reikia, tuo daugiau miškininkai išaugina medžių. O medžiai, kaip puikiai žinome, yra vienintelis natūralus daiktas šioje žemėje, kuris fotosintezės būdu sugeba anglies dvideginį paversti deguonimi. Štai kur tikroji ekologija.

Baisu net pagalvoti, kas bus, jei medienos poreikis katastrofiškai nukris. Sakykim, kad ir dėl to, jog žiniasklaidoje spaudinius masiškai keičia elektronika. Tiesioginis to padarinys bus mažėjantys miškų plotai, kitaip tariant, menkstantys planetos plaučiai.

Įvertinus, kad aukštų technologijų kūrimas ir kompiuterinės technikos gamyba yra darbui ir elektrai imlus procesas, naudojamos neatsinaujinančios žaliavos (metalai ir naftos produktai), vaizdelis išvis atrodys juodas.

Kalti stereotipai

- Logiška išvada. Tačiau kodėl iki jos mažai kas prisikasa?

- Tikriausiai nieko nenustebinsiu sakydamas, kad išankstinis nusistatymas, įpročiai ir klišės daro įtaką mūsų pasirinkimui. Socialinė ar kultūrinė terpė daro įtaką aplinkos suvokimui, taip, pavyzdžiui, azijiečiai baltą spalvą suvokia kaip rausvą atspalvį, o Europos gyventojams balta asocijuojasi su melsvu atspalviu. Kompiuteriai kaip ekologiška žinių sklaidos priemonė irgi tapo tam tikru stereotipu, kurį įveikti nėra paprasta.

Mažinti neigiamą įtaką aplinkai, kuri dabar šyla, galime keisdami vartojimo ir susisiekimo įpročius, pasirinkdami atsinaujinančias energijos rūšis arba žaliavas. Atsinaujinančios energijos šaltiniai šiandien gan plačiai minimi ir pradedami taikyti buityje, o atsinaujinančių žaliavų klausimas yra nepelnytai pamirštas. O juk būtent medis yra puikiausias atsinaujinančios, nuolat ataugančios energetinės žaliavos pavyzdys.

Augalai prisitaikė fotosintezės principu panaudoti ore esančią anglį augimui ir išskirti deguonį. Medžiai yra savotiški anglies bankai, skaidydami anglies dvideginį jie kaupia anglį medienoje. Medžiai kaip ir visi kiti augalai savo vegetacinio periodo pabaigoje žūva, mediena suyra vėl išskirdama anglies dioksidą, todėl labai svarbu, kad miškai būtų nuolatos atsodinami ir prižiūrimi. Pasaulyje yra apie 30 gamtosaugos schemų, reglamentuojančių miškų priežiūrą. Labiausiai paplitusios FSC ir PEFC. Šie logotipai, kuriais žymima statybinė mediena, baldai, popierius ir kiti gaminiai iš medienos, informuoja vartotoją apie medienos kilmę.

Paradoksalu, bet Europoje medienos, popieriaus ir kartono pramonės plėtra lėmė miškų plotų augimą. Nemaža dalis pinigų, gautų pardavus medieną, grįžta į miškus per naujus selekcinius sprendimus, jaunuolynus ir geresnės kokybės miškų priežiūrą. Šiandien Europoje mes turime 30 proc. daugiau miškų nei prieš 60 metų. Retorinis klausimas - ar bus pasodinta daugiau miškų, sumažėjus medienos paklausai?

Miškingumas pagal bendrą Lietuvos plotą (proc.)

1940 m.    19,7
1983 m.    27,9
2001 m.    30,0
2007 m.    32,7
2008 m.    32,8
2009 m.    32,9

Šaltinis: Generalinė urėdija

Faktai

Lietuvoje vietinė mediena naudojama medienos ir baldų pramonėje pjautinei medienai, klijuotai fanerai, lukštui, drožlių plokštėms, baldams, surenkamiems mediniams statiniams, medinei tarai, taip pat - celiuliozės ir medienos pramonėje medienos plaušienai, cheminei celiuliozei, popieriui ir kartonui, sanitariniam bei higieniniam popieriui gaminti. Iš medienos gaminamos ir malkos.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"