Naujienos

2010 - 06 - 09

LMSA ir VKD kreipimasis į Seimo seniūnų sueigą

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) ir saugomų teritorijų gyventojus vienijančios asociacijos Visuomeninės Kraštotvarkos Draugijos (VKD) vardu kreipiamės į gerbiamą Lietuvos Respublikos Seimo Seniūnų sueigą prašydami užtikrinti, kad svarstant svarbius visuomenei Miškų įstatymo pakeitimų projektus nebūtų ignoruojami piliečių bei juos atstovaujančių nevyriausybinių savivaldos organizacijų pasiūlymai.

DĖL PILIEČIŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ POZICIJŲ APSVARSTYMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ SVARSTYMO EIGOJE

 LR Seimo Seniūnų sueigai                                                     2010-05-31     Nr. 52

 

Prašome jus:

1)     įpareigoti pagrindinį - Aplinkos apsaugos komitetą (remiantis Seimo statuto 147 str. 7 d.) paskelbti ir pateikti LMSA, VKD ir Lietuvos savivaldybių asociacijai ir kitoms suinteresuotoms organizacijoms svarstomus Miškų įstatymo pakeitimo projektus pastaboms;

2)     įpareigoti AAK surengti klausymus (remiantis Seimo statuto 148 str. 1 ir 2 d.) Miškų įstatymo pakeitimų projektų aptarimui, į kuriuose pakviesti visus pastabų ir pasiūlymų teikėjus ir taip sudaryti galimybę išsakyti ir aptarti atstovaujamas pozicijas.  Siūlytume rekomenduoti pagrindiniam komitetui klausymus surengti kartu su kaimo žmonių reikalus kuruojančiu Kaimo reikalų komitetu, nes Miškų įstatymo pakeitimai liečia ne tik išteklių naudojimą, bet ir piliečių gyvenimus.

3)      įtraukti į posėdžio darbotvarkę jau įregistruotus Miškų įstatymo projektus XIP-1694 ir XP-901(2), kad  jų pateikimas ir svarstymas praeitų vienu metu su XIP-1649 ir XIP-966.

2008-2012 metų Lietuvos Respublikos Seime, taip pat ankstesnių kadencijų LRS,  svarstomi įstatymai vis aštrėjančioms krašto gamtos išteklių naudojimo ir aplinkosaugos problemoms spręsti. Išryškėjo bendra neigiama šių problemų svarstymo ir priėmimo tendencija -tiek svarstant įstaymų projektus, tiek priimant sprendimus pirmenybė teikiama suinteresuotų esamos sistemos išsaugojimu valstybinių institucijų, o ne piliečių ir nevyriausybinių organizacijų siūlymams. Pastarieji tiesiog atmetami be gilesnės  priežasčių analizės, o tai vis labiau didina piliečių nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą teisingumu valstybėje, ko pasekmė-  įvairių pilietinio nepaklusnumo formų vis dažnėjantys pasireiškimai. Jų tikimybė didėja. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo statuto 53 str. 7d. irgi neretai nevykdoma- ne po kiekvieno komiteto posėdžio yra parengiamas pranešimas Seimo spaudos tarnybai apie svarstymo eigą bei priimtus sprendimus.

            Šios kadencijos Seime neleistinai atidėliojama Saugomų teritorijų įstatymo ir Miškų įstatymo metų metais neišspręstų pataisų priėmimas. Dabar galiojančiuose (taip pat Teritorijų planavimo, Statybos, Vandenų, Žemės reformos ir kt. ) įstatymuose įtvirtinta nemaža piliečių teises  ir orumą pažeidžiančių nuostatų, kurios jiems jau padarė didžiulę moralinę ir materialinę žalą. Tuo galima įsitikinti iš valstybės institucijas pasiekusių skundų, žiniaskaidos tyrimų ir kt.

Atkreipiame jūsų dėmesį, kad šiuo metu bet kokios kategorijos žemėje, jei ji kokiu nors pretekstu buvo priskirta miškų ūkio paskirties žemei (nors tai būtų dirbami laukai ar aikštės, viensėdžiai ar kaimo sodybos) nebeleidžiami jokie statybos darbai. Kaimo gyventojai, kurių sodybos randasi miško paskirties žemėje, nebeturi teisės ne tik atstatyti sodybą ar ūkinius pastatus, bet ir atlikti būtinus rekonstrukcijos ar remonto darbus. Miško savininkai, kurių valdose anksčiau buvo tėvų namai, prarado bet kokią galimybę juos atstatyti. Šią susidariusią situaciją reikalinga kuo skubiau spręsti. Pažymėtina, kad šie draudimai neatitinka LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintų nuosavybės teisės ribojimo sąlygų. 

Susipažinimui pridedame nusipelniusio miškininko  Algirdo Antano Bruko straipsnį "Nusodybinimo" politika miškingose saugomose teritorijose", kuriame glaustai išsakomos esminės problemos.

 

Prašome LR Seimo Seniūnų sueigą įvertinti išdėstytą situaciją ir imtis  reikiamų sprendimų socialiniam dialogui su piliečiais atkurti.

 

Pagarbiai,

LMSA pirmininkas                                                                   Algis Gaižutis

VKD Valdybos narys                                                                Jonas Rimantas Klimas