Naujienos

Seimas koreguos Miškų įstatymą
Seimas 2010 m. gegužės 21 d. neeiliniame plenariniame posėdyje po pateikimo procedūros pritarė Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1649, Miškų įstatymo 2, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-966, Žemės įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-967,- skelbiama Seimo svetainės pranešime. Projektams pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu projektams svarstyti paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas.Ištrauka iš Seimo posėdžio stenogramos:
14.49 val.
Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-1649 (pateikimas)
Mes dar turime 12 minučių, galėtume suspėti svarstyti Miškų įstatymo 2, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-1966, nes matau pranešėją E. Pupinį. A, yra ministras! Gerbiamasis ministre, labai atsiprašau, jūs taip atokiai sėdite, kad mes jūsų tiesiog nepastebėjome. Atsiprašau E. Pupinio. Kviečiu Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą pateikti aplinkos ministrą G. Kazlauską. Pateikimo stadija.
G. KAZLAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš pasistengsiu trumpai. Įstatymo projektas yra parengtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą, kuriuo pripažįstama, kad šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba kriterijai, pagal kuriuos tokiu atveju būtų nustatomi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Taip pat parengtas projektas įgyvendina tokias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programos įgyvendinimo priemones kaip numatyti išimtinius atvejus, kuriais miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, taip pat numatyti neriboti skaidomos į dalis privačios miško valdos ploto tais atvejais, kai šią valdą pageidauja pasidalyti bendrosios nuosavybės teise valdantys savininkai, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Taip pat supaprastinti tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą ir sudaryti palankias sąlygas plėtoti turizmo paslaugų infrastruktūrą kaimo gyvenamosiose vietovėse.
Pažymėtina, kad šiuo įstatymo projektu siekiama ne tik įgyvendinti anksčiau minėtus Konstitucinio Teismo nutarimą ir Vyriausybės programos priemones, bet ir įteisinti kompensacines priemones už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Jos leis kompensuoti šio proceso metu aplinkai daromą žalą ir jos šiuo metu jokiuose teisės aktuose nėra įteisintos.
Labai prašau pritarti teikiamam projektui ir noriu paprašyti, kad jis būtų svarstomas skubos tvarka, nes nepriėmus jo šiuo metu negalimas joks miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis netgi ir tada, kai tai yra būtina valstybės svarbos infrastruktūros objektams, pavyzdžiui, elektros perdavimo linijoms, dujotiekio trasoms ir t. t.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už pristatymą. Jūsų nori paklausti E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar jūs galėtumėte patvirtinti tokią versiją, kad šita galimybė, šis įstatymas sudarytų tokią galimybę, sakykim, aš turiu 2 hektarus miško, iš to skaičiaus atskiriu ne mažiau kaip 0,5 hektaro naudmenų, pakečiu naudmenų paskirtį ir būdamas ūkininku galiu pasistatyti namą, na, sodybą pasistatyti, ne 20-30 kvadratų, visą sodybą, tai galima dabar pagal šitą, priėmus šį įstatymą, ar ne? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Kol kas manau, kad tokia galimybė nenumatyta.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Nėra. J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti, kaip pasikeis ūkininkavimas, jeigu susmulkinsime valdas iki 1 hektaro? Ar sugebėsite užtikrinti, kad būtų ūkininkaujama tose smulkiose valdose pagal visus reikalavimus? Ar nepasinaudos privačių miškų savininkai šiuo įstatymu ir nepradės masiškai kirsti miškų be leidimų kaip spindžius neva miškui atriboti? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Bet kokiu atveju šis įstatymo projektas yra parengtas siekiant užtikrinti socialinį teisingumą. Leidžiama dalinti visų pirma tiems bendrasavininkiams, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės. Galėčiau paaiškinti tik tiek, kad tuo metu, kai buvo atkuriamos teisės, iš tikrųjų visiems tiems bendrasavininkiams, jeigu jie būtų pasirūpinę ir skyrę tam laiko, buvo galima atkurti bet kokio dydžio teisę į miško nuosavybės žemę. Tačiau atkūrimo metu galbūt kai kas paskubėjęs arba neįvertinęs visų aplinkybių atkūrė nuosavybę kaip bendrasavininkiai. Kadangi buvo tokia galimybė, tiktai ribojo laikas, tai atkurti tokią teisę, nepaisant to, ką jūs pasakėte, manau, būtų teisinga socialiai. Be to, tai yra ribotas baigtinis kartas, įstatymo projekte yra siūloma neleisti to daryti be galo. Bet koks žemės dalijimas galimas tik tiems, kurie dalyvavo atkūrimo procese. Kitos įstatymo projekto nuostatos kalba apie tai, kad žemė gali būti dalinama ne daugiau kaip vieną kartą, kad tai nebūtų, kaip jūs sakote, labai ilgas procesas ir kiek kiekvieną kartą vaikų atsirado, tiek kartų padalinam tą žemę.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad yra kai kurie įstatymo netobulumai ir tai sudarys vadinamąsias landas šiame įstatyme? Jas lietuvaičiai suras ir jos bus apeitos, jums taip neatrodo iš jūsų pateiktų duomenų?
G. KAZLAUSKAS. Žiūrint, kurią jūs dalį turite, ar sklypų dalinimo, ar vertimo kita?.. Sakykime taip, kas liečia vertimo kitos paskirties žeme, tai tokio reglamentavimo iš viso dabar nėra. Dabar tikrai daug kas piktnaudžiauja versdami arba pasinaudodami galimybe paversti miško žemę kitomis naudmenomis ir nieko už tai nesumokėti, nesistengdami atkurti ir taip toliau. Tai čia kaip tik yra, sakykim, bandymas tą reglamentuoti, kad tikrai nenukentėtų gamta, valstybė ir t. t., nes to dabar visai nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra užsirašiusių prieš, gal galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galim pritarti? (Balsai salėje: „Galim.") Dėkoju. Prieštaravimų nėra. Ir tai būtų birželio 17 d. Pagrindinis komitetas - Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nėra.
14.56 val.
Miškų įstatymo 2, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-966, Žemės įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-967 (pateikimas)
Liko 4 minutės, jeigu lakoniškai pristatytų, prašau E. Pupinį pristatyti Miškų įstatymo kelis straipsnius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamieji kolegos, kadangi buvo laukiama, kad iš tiesų šis įstatymas būtų kartu su tuo Miškų įstatymu. Aplinkos apsaugos komitetas tai gali paliudyti, kad jie laukia to įstatymo pakeitimo. Jį paskatino tai, kad buvo sukurta darbo grupė svarstant kaimo problemas. Ir viena iš išsakytų problemų, kai kurios jau išspręstos, buvo ta, kad žmonės, kurie turi miško, turėtų galimybę įrankiams ir galbūt pernakvojimui... turėtų turėti apie 30 kvadratinių metrų ploto kokį nors pastatėlį. Savaime suprantama, tai turi būti daroma įstatymų arba Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau įstatymas šiuo metu reglamentuoja, kad žmogus privalo prižiūrėti mišką, jį tvarkyti, atsodinti ir panašiai, tačiau, na, galima sakyti, tai gali vykdyti šiuo metu tiktai atvažiavęs lengvuoju automobiliu, susikrovęs visus įrankius, pasitvarkęs, iš bakelio pasiplovęs ir panašiai. Tai manau, kad čia nieko blogo. Teko matyti Miškų asociacijos prezidento tam tikra parodytas nuotraukas, kaip sprendžiama Estijoje. Savaime suprantama, kontrolė yra reikalinga, bet ten dažniausiai tuščiuose plotuose prieš miškelį pastatyta arba, pavyzdžiui, kreipėsi vienas žmogus, iš tiesų jis nori atsodinti karjere, karjeras ištuštintas, jis nori atsodinti mišką. Bet sako, kodėl nebūtų galima tame pačiame karjere, nes yra privažiavimas, pasistatyti 30 kvadratinių metro ploto tą namuką. Manau, po pateikimo dar šitą klausimą svarstys Aplinkos komitetas, ten galbūt ir visi Seimo nariai galės pateikti tam tikrus siūlymus.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš tikrai iš esmės pritariu šiam jūsų įstatymo projektui, tik norėčiau paklausti. Be abejo, galima įtarti čia piktnaudžiavimo atvejus, sakykime, tai atmeskime, bet kitas klausimas: ar galės miško savininkas tokį statinį turėti saugojamose teritorijose, jeigu ten jau yra miškas? Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų manyčiau, tai turės daugiau svarstyti Aplinkos apsaugos komitetas, aš rašiau turėdamas omeny ne saugojamas teritorijas, o paprastai valstybės miškus. Tarkime, kokių modifikacijų gali būti, bet, manau, svarstys Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai trumpai. Ar mūsų dabartiniai miškai netaps kolektyviniais sodais? Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, iš tiesų galbūt reikėtų apriboti tam tikrus plotus, galbūt tankumą pasižiūrėti. Iš tiesų tai neturėtų būti masiniai dalykai, nes iš esmės daugelis žmonių vis dėlto gyvena kaime ir jie turi netoliese mišką. Problema daugiau su tais, kuriuos likimas nubloškė šiek tiek toliau, gyvena miestuose ir panašiai, kurie galėtų iš tiesų prisidėti prie tam tikros programos. Man ši mintis dar kilo dėl tam tikrų logistikos sandėlių, dėl kurių mes anksčiau su gerbiamuoju J. Šimėnu svarstėme, kad galbūt būtų galima padaryti, paskatinti žmones rinkti nugriuvusius medžius, tvarkyti miškus, daryti logistikos sandėlius ir tą medieną panaudoti. Tai, manau, Vyriausybės aktais turėtų būti nuspręsta konkrečiai, kas, kiek, kur, kokios vietovės, manyčiau, netgi tikslinga būtų numatyti patį projektą, kad tai nebūtų koks nors neparengtas variantas. Estijoje mačiau, kad labai standartiniai tokie rąstiniai namukai stovi ir joks kraštovaizdžio gadinimas nėra.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Žiūrėkite, aš pritariu tam, kad būtų galima statyti. Bet aš taip pat klausiu, jeigu tarybiniais laikas būtų leidę kolektyviniuose soduose statytis normalius namus, tai šiandien ten būtų normalus miestas išsiplėtęs ir būtų viskas savo vietoje. Tai ko mes čia dabar miške išsidirbinėjam? Jeigu negalime ten, kur draudžiamos teritorijos, statyti, tai negalim, bet jeigu nedraudžiamos teritorijos, tai ar namas, nors ir 100 kvadratų, tam miškui žalą padarys? Na, tai kodėl mes ir vėl tokį fariziejišką sprendimą norime priimti, 30 kvadratų - galima, o 130 jau nebegalima?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pačiam Vokietijoje, kai dirbu dar savivaldoje, teko būti, kai ūkininkas netoli namų miške dukrai pastatė namą ir nieko baisaus nemato. Tačiau manau, mūsų sąmonė turi subręsti. Bent jau leiskime žmonėms, sudarykime galimybę tvarkyti miškus, kad tvarkytų jie, na, galima sakyti, ne nuo ratų, o bent įrankius susidėtų kur nors pastatėlyje, galbūt galėtų pernakvoti. Manau, diskutuotinas variantas, savaime suprantama, tai daugiau mūsų turbūt sąmonės ir nepasitikėjimo žmonėmis klausimas.
PIRMININKAS. R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas panašus į kolegos Kęsto, kodėl 30, o ne 40 ar 50 ten kvadratų? Ir kitas klausimas. Jeigu turi keletą sklypų, na, už dešimt kilometrų ar už penkiolikos kitas miško sklypas, kiek namelių bus, ar visuose sklypuose bus galima statyti, ar tiktai vienoj vietovėj?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų ta diskusija vyko, kaip ir sakiau, komitete, ir žmonės, kurie to prašo, iš tiesų daugiau ir nusiteikę tvarkyti miškus. Galbūt kas nors galėtų atmesti, kad gal ir turizmą galima būtų vystyti tokiu būdu, tačiau jie nusiteikę tvarkyti. Tai jie ir teikia, mes juos išklausėm.
Dėl antro klausimo. Manau, teisės aktuose tai turėtų būti nustatyta. Manyčiau, kad turėtų būti tam tikra teritorija, kad neišeitų taip, kad galbūt labai mažą sklypą specialiai įsigijus, kaip dabar yra su ūkininkais, iškreipti visokie vaizdai, kad tampa specialiai ūkininku, kad galėtų statyti... Tai yra neteisinga, nelogiška ir, manyčiau, turėtų spręsti Vyriausybė savo teisės aktais.
PIRMININKAS. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Šių įstatymo pataisų tiktai nereikia valstybinių miškų urėdijoms, nes joms nereikia ko nors saugoti. Jos turi laikinus sandėlius ir viską išsprendžia savo ruožtu. Taip pat abejoju, ar jų reikia privačių miškų savininkams. Bet čia yra klausimas, kurį iškėlė K. Daukšys, ar iš tikrųjų reikia leisti galimybę žmonėms miškuose įsikurti. Mano klausimas būtų toks: jeigu mes parašytume, kad miškų masyvuose tikrai mes nieko neturime leisti statyti, nes ten susiję su infrastruktūra ir taip toliau, bet jeigu tai yra palaukės? Jeigu, kaip jūs sakėte, karjerai buvusieji ir panašiai, tai gal mes iš tikrųjų... Ar neverta numatyti konkrečias sąlygas, kur ir kokiems tikslams.?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Manau, kad jūsų komitetas tą ir padarys. Ko gero, vis tiek jūs daugiau esate įsigilinę. Mes prisidėsime prie to svarstymo, žiūrėsim. Prasidės svarstymas, galbūt dar teiksime ir savo siūlymų. Manyčiau, kad taip, turėtų būti nustatytos tam tikros vietos, teritorijos, kad iš tiesų nebūtų to skverbimosi į miškus. Manau, kad ir patys žmonės nenorės į tuos miškus skverbtis, nes iš tiesų tai yra ir saugumo reikalai. Pasistatyti miške arba matomoje nuo kaimo pusėje yra du skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Mes į savo frakciją taip pat buvome pasikvietę į svečius ir Privačių miškų asociacijos atstovą, ir ministerijos atstovą. Pagrindiniai nuogąstavimai frakcijos narių buvo tokie, kad jeigu pastatys namuką, tai bus reikalingas iki jo kelias, po to reikės elektros, po to reikės tualeto ir taip toliau, ir taip toliau. Iš to 30 kvadratų namuko automatiškai dėl visos bendros infrastruktūros pradės kažkas augti. Aš iš esmės irgi nesu priešas to, aš esu už, bet, kad nuramintume frakcijos narius, kokie būtų argumentai, kad tai neįvyks? Estijoje mačiau, kad jie daugiau pamiškėse stato tuos namukus. Kaip bus Lietuvoje? Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Manau, kad Lietuvoje taip pat bus, bet šiek tiek... Man taip pat tas klausimas dėl tualetų. Kas vis dėlto geriau - ar tualetas, aš išvis be tualeto? Tai čia vėlgi toks retorinis klausimas. Manyčiau, kad, savaime suprantama, tie derinimai turės būti daromi su miškų urėdijomis, su valstybės institucijom, ir tas procesas turės būti kontroliuojamas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui, dėkoju kolegoms, kad kantriai jūsų išklausė ir...
E. PUPINIS (TS-LKDF). Lydintysis... Lydintysis praktiškai apie tą patį, tik Žemės įstatymas.
Gerbiamieji kolegos, tai ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti ir paleisti... (Balsai salėje) Taip, yra siūlymas balsuoti paskutinį kartą. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria 1-15a, 1-15b klausimams po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 30 Seimo narių: už - 22, prieš - 1, susilaikė 7. Po pateikimo abiem projektams yra pritarta. Pagrindinis komitetas - Kaimo reikalų komitetas. Papildomo nėra siūloma. (Balsai salėje) Aplinkos apsaugos komitetas bet kokiu atveju turėtų būti. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš galvoju, kad pagrindinis turėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra... Manau, kad pasigirdo palaikančių šį pasiūlymą. Balsuojam, bus paprasčiau. Kas už Kaimo reikalų komitetą, balsuoja už, kas už Aplinkos apsaugos komitetą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Kaimo reikalų komitetas - už, Aplinkos apsaugos komitetas - prieš. Balsuojam, kolegos. (Balsai salėje)
Balsavo 27 Seimo nariai: už, tai yra už Kaimo reikalų komitetą, - 12, prieš - 15. Pagrindinis komitetas - Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas - Kaimo reikalų komitetas. Sutariam, kolegos? Svarstymo data - birželio 29 d.
Gerbiamieji kolegos, ką tik registravomės. Linkiu jums gero saulėto savaitgalio, geros nuotaikos. Iki pasimatymo kitą savaitę plenariniuose posėdžiuose.
Vakarinis plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF - Darbo partijos frakcija; KPF - Krikščionių partijos frakcija; LCSF - Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF - Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF - Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG - Mišri Seimo narių grupė; TPPF - Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF - frakcija „Tvarka ir teisingumas".