Naujienos
J.Tvaskienė: Saugomos teritorijos - mūšio laukas
Seimas, žadėjęs jau per šią sesiją svarstyti Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus, įsisenėjusios ligos gydymą nukelia į rudenį. Senos trobelės, stovinčios parke ar draustinyje, stogą palopyti panorę žmonės ir toliau turės minti kančių kelius po visagalių pasipūtusių valdininkų kabinetus, mokėti baudas už savavališkus darbus
. O turtingieji ir galingieji toliau be kliūčių statys nelegalias pilis, "nematomas" gamtos saugotojams,- piktinasi dienraščio "Lietuvos žinios" korespondentė Jurga TVASKIENĖ 2010-05-04 publikuojamame žurnalistiniame tyrime "Saugomos teritorijos - mūšio laukas".*****************************************************************************
Kviečiame susipažinti:
Jau kelerius metus trunkantys bandymai pataisyti Saugomų teritorijų įstatymą, padarant jį palankesniu tokiose zonose gyvenantiems žmonėms, pastaruoju metu virto tikru karu. Nors savo variantus siūlė dar ankstesnėje kadencijoje dirbę parlamentarai, pataisas parengė net kelios šiuo metu dirbančių politikų grupės, klausimas nejuda iš vietos.
"Kadangi turime parengti net kelis stambius projektus, saugomos teritorijos, manome, dar tegu šiek tiek "pasisaugo". Nenoriu būti pernelyg didelis optimistas, todėl manau, kad įstatymo pataisas Seimui teiksime rudens sesijos metu", - LŽ sakė parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Jonas Šimėnas.
Taiso kūrėjai
Būtent J.Šimėnas kartu su bendrapartiete, buvusia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aurelija Stancikiene ir "žmonėmis iš Aplinkos ministerijos" į vieną įstatymo projektą žada sujungti net kelis iš esmės skirtingus pataisų variantus.
Tačiau parlamente vis garsiau kalbama, kad tarp asmenų, padedančių koreguoti įstatymą, ir vėl, kaip ankstesnėje kadencijoje, yra šiuo metu galiojančio teisės akto "krikštatėvis" profesorius Paulius Kavaliauskas bei jo remiama Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Rūta Baškytė, ne kartą viešai išsakiusi skeptišką nuomonę apie jos kontoros įtaką galinčius apriboti siūlomus pakeitimus.
Ar įstatymo pataisas sujungti turinti grupė iš tiesų ketina siūlyti esminius šiuo metu galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimus? J.Šimėnas, atsakydamas į LŽ klausimą, ar toks delsimas dar labiau nepapiktins šimtų skundais įvairias institucijas užverčiančių parkuose ir draustiniuose nuo seno gyvenančių piliečių, pareiškė: "Kalbos, kad žmonės masiškai rašo skundus, kad yra faktiškai vejami iš savo namų, yra perlenkimas. Norėčiau pamatyti tuos skundus. Žinoma, yra tam tikrų problemų vietose, bet jos visos išsprendžiamos vadovaujantis parkų reglamentu. Dėl visko galima susitarti."
Vadina genocidu
J.Šimėnas turėtų visiškai nesidomėti jam Seime pavesta kuruoti sritimi, jei nežino apie tikrą parkuose ir draustiniuose gyvenančių žmonių maištą, stiprėjantį kiekvienais metais.
Jau kuris laikas reikalavimus išbraukti iš saugomų teritorijų sąrašo atkakliai kelia net 43 Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos kaimai. Tokius pačius reikalavimus išsako 12 Utenos rajono Tauragnų apylinkių kaimų, kelių Trakų nacionalinio parko teritorijoje esančių kaimų gyventojai. Pavienių piliečių skundai plaukia iš visų Lietuvos kampelių. Žmonės piktinasi, kad įvairūs šiuo metu galiojantys apribojimai tiesiog veja senbuvius iš tėvų žemių.
Prieš pusantrų metų neapsikentę žmonės buvo suvažiavę į Krekenavą, kur, lydimi jais rūpintis turinčių pareigūnų bei šių atsivežtų "žaliųjų" pašaipų ir priekaištų, bent išsakė susikaupusias problemas.
Netrukus toks suvažiavimas Krekenavoje bus kviečiamas ir vėl.
Kaip LŽ sakė aktyvi seniūnijos visuomenininkė, mokytoja Aldona Juozapaitienė, į jų bendruomenę plaukia nuo valdininkų nukentėjusių žmonių skundai.
"Gyventojai nenori būti parko dalimi. Pagrindinė to priežastis - žiaurus reglamentavimas, dėl kurio kaime gyvenantis žmogus negali net pajudėti be VSTT žinios. Jie viena skelbia, o daro kita. Kontrolė didžiulė - tai statinys per mažas, tai per didelis, tai stoglangiai ne toje pusėje. Susidaro įspūdis, kad jie nori surinkti didžiausias, kokios įmanoma, baudas, ir viskas", - nuoskaudų neslėpė moteris.
Pasak A.Juozapaitienės, vietos gyventojai nebesistebi, vadinami žemgrobiais ar potencialiais saugotinų teritorijų niokotojais, nors dažniausiai tokių priekaištų sulaukia panorę pasitvarkyti savo kieme - susiremontuoti malkinę ar pasistatyti sandėliuką. Minimalios - nuo 5 tūkst. litų - baudos, moters teigimu, jų seniūnijoje skiriamos stebėtinai reguliariai.
"O štai turtingų žmonių pastatai kyla be problemų. Ir dabar netoliese, Pušyno regioniniame parke, be jokių leidimų išdygo namas, prie jo atsirado lentelė su kažkokio profesoriaus vardu. Ir niekas triukšmo nekelia, jo negriauna", - tvirtino mokytoja.
Kalbėdamas apie saugomose teritorijose nuo seno gyvenančių žmonių problemas, Nepriklausomybės akto signataras advokatas Kazimieras Motieka jau prieš kurį laiką stebėjosi: "Negali būti, kad žmogaus - šeimininko buvimas teritorijoje taip kenktų tai teritorijai, jog beliktų žmogų iš jos išstumti."
Kvietė diskusijai
Tai, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatyti daugeliu atveju niekuo nepagrįsti ūkinės ir socialinės veiklos apribojimai, tvirtina ir Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė. Būtent jos su kolegomis parengtos įstatymo pataisos sukėlė didžiausią triukšmą.
"Diskutuoti reikia, o ne apkasuose sėdėti. Krekenavos regioniniame parke bobutė malkinę pasistatė. Neskaitė teisės aktų ir pasistatė. Atėjo aplinkosaugininkai, statybų inspektoriai, ir nubaudė ją 5 tūkst. litų bauda. Visas santaupas atėmė. Ar tai normalu? O turtingieji sau statosi, ką nori, ir baudų negauna", - kalbėdama su LŽ nuostabos neslėpė D.Kuodytė.
Pasak jos, dar praėjusiais metais Seime užregistruotų Saugomų teritorijų įstatymo pataisų esmė labai paprasta: reikia sumažinti ūkinės veiklos ribojimų perteklių saugomose teritorijose, neignoruoti žmonių teisių, ir šitaip - pagaliau užtikrinti realią gamtos bei kultūros paveldo apsaugą.
Tačiau, regis, šio projekto kritikams labiau kliūva kiti pataisose fiksuoti momentai: pagaliau siūloma įstatymų viršenybė prieš žinybinio pobūdžio dokumentus - parkų reglamentus, taip pat kvietimas diskutuoti, ar nereikėtų atsisakyti dabar įtvirtinto VSTT, kaip atskiros "biudžetinės įstaigos, įgyvendinančios šalies saugomų teritorijų politiką" statuso.
"Dabar galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme vietos gyventojų teisėti interesai paliekami užribyje arba jie deklaruojami tik formaliai, kad išoriškai šis teisės aktas būtų priartintas prie Europos Sąjungos (ES) teisės. O VSTT suteikta teisė rengti ir įgyvendinti daugelį programų ir projektų, spręsti daugelį vietos žmonių gyvenimą liečiančių klausimų, apeinant ne tik pačius žmones ir jų savivaldos struktūras, bet netgi Aplinkos ministeriją (AM), ir niekam neatsakant už pasekmes", - tikina projekto rengėjai.
Pasak D.Kuodytės, galiojančiame įstatyme yra daug aptakių formuluočių, leidžiančių gamtosaugos pareigūnams įvairiai interpretuoti atskirus teiginius, patiems be galo vilkinti ar spartinti konkrečių klausimų sprendimą, taigi - sudaromos prielaidos korupcijai ir piktnaudžiavimui.
"Pažvelkite: kuo daugiau draudimų, tuo daugiau galimybių nusipirkti leidimus. O vėliau paaiškėja, kad tie leidimai neteisėtai išduoti. Gal čia problema?" - svarstė parlamentarė.
Sena melodija
Šiuo metu D.Kuodytės, kaip ir parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininko Edmundo Pupinio pateiktas Saugomų teritorijų įstatymo pataisas bandoma sujungti į vieną teisės aktą.
"Konsoliduotą pataisų paketą" kartu su A.Stancikiene rengiantis J.Šimėnas, kalbėdamas su LŽ tikino, kad dėl daugelio aštrių kampų su skirtingas pataisas pasiūliusiais parlamentarais jau beveik susitarta. Jei kils principinių prieštaravimų, savo nuomonę balsuodamas dėl pateikto paketo esą išsakys visas Seimas.
Vis dėlto patikėti optimistiniais AAK pirmininko samprotavimais sunku, žinant, kad prie D.Kuodytės ir E.Pupinio siūlomų projektų J.Šimėnas bando prijungti dar ankstesnės kadencijos Seime veikusios darbo grupės Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms parengti kūrinį.
Kaip LŽ pasakojo tuo metu savo siūlymus bandęs teikti nusipelnęs Lietuvos miškininkas, net trijose Vyriausybėse Miškų ūkio ministerijai vadovavęs Jonas Rimantas Klimas, didžiausią įtaką rengiant tą projektą darė profesorius P.Kavaliauskas bei VSTT direktorė R.Baškytė - iki šiol galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo autoriai.
"Jau tada jie beveik pasiekė, kad ir į naująjį įstatymo projektą būtų perkeltos tos pačios nuostatos, kurios yra ligšioliniame įstatyme", - aiškino J.R.Klimas.
To, kad daugeliui saugomose teritorijose net pakrutėti negalinčių vietos gyventojų neviltį varantis įstatymas, jos manymu, iš esmės neturėtų būti keičiamas, R.Baškytė neslepia ir dabar. "Šiuo metu yra ne tik labai aiški saugomų teritorijų sistemos valdymo sistema, bet ir puikiai veikianti, tad neaišku, kodėl ją reikia keisti, kas kam nepatiko?" - aiškina ji.
Drauge valdininkė neslepia pritarianti šiuo metu Seimo ARK priimtam sprendimui į vieną krūvą suplakti skirtingas įstatymo pataisas. "Mūsų tarnyba jau anksčiau manė, kad visas teiktas pataisas reikia sujungti ir sukurti vieną projektą. Ir AM taip galvoja", - tikino ji.
Vieninga komanda
Tarp pagrindinių dabar veikiančio Saugomų teritorijų įstatymo kūrėjų buvęs prof. P.Kavaliauskas su grupe bendraminčių rengė daugelio Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių planus. Teigiama, kad ypač sėkmingai AM ir jai pavaldžių žinybų skelbiamuose konkursuose profesoriui sekėsi pasirodyti nuo 2001-ųjų, kai aplinkos ministru tuomečio prezidento Valdo Adamkaus valia tapo Arūnas Kundrotas. Savo patarėja ministras pasikvietė R.Baškytę, kurią prof. P.Kavaliauskas viešai ne kartą vadino savo mokine, neslėpė padėjęs šiai kopti karjeros laiptais. 2002-aisiais ji tapo AM įsteigtos VSTT direktore.
A.Kundroto tuo metu nesustabdė ir tai, kad vos prieš kelerius metus iki jam užimant postą net keli jo pirmtakai su nemažu triukšmu bandė nušalinti R.Baškytę nuo aplinkosauginių klausimų sprendimo. Dar 1996-aisiais tuometis aplinkos ministras Imantas Lazdinis aukštas pareigas einančią R.Baškytę iš ministerijos atleido šalių susitarimu. Kiek vėliau buvęs ministras nenoriai prasitarė, jo sprendimą nulėmė tai, ką jis pamatė, stojęs prie AM vairo.
Dabartinę VSTT direktorę į AM 1998 metais sugrąžino ministru tapęs Algis Čaplikas. Vos po metų, 1999-aisiais, šį postą užėmęs patyręs miškininkas Dainius Lygis jos paslaugų vėl atsisakė - iki A.Kundroto atėjimo.
Kaip teigiama, būtent šio politiko darbo metais į R.Baškytę dėmesį atkreipė ir prezidentas V.Adamkus, mėgdavęs nuolat priminti apie savo aplinkosauginę veiklą.
Įtakingi globėjai
Aukščiausio pareigūno globa, regis, lėmė tai, kad VSTT vadove paskirta pareigūnė netrukus pasijuto lygi, o gal net svarbesnė nei jos tarnybą kuruojančios AM vadai. Vieša paslaptis, kad privačiuose pokalbiuose R.Baškytė neretai pabrėždavo, kad "jie" - t. y. VSTT, yra tikroji ministerija.
Tiesa, nedaug trūko, kad ši idėja būtų virtusi tikrove. Po 2008-ųjų rudenį vykusių Seimo rinkimų pasklidus kalboms, kad Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas Arūnas Valinskas į aplinkos ministrus rengiasi pasiūlyti savo bičiulį, kontraversiškai vertinamą Neringos vicemerą Arūną Burkšą, o prezidentas V.Adamkus nesirengia užleisti pozicijų jo "tėvonija" tapusioje institucijoje, R.Baškytė pabandė paskubinti įvykius.
Tuo metu kartu su pavaldine, Neringos nacionaliniam parkui vadovavusia dabartine parlamentare A.Stancikiene kovose dėl nelegalių statybų pajūryje išgarsėjusi R.Baškytė gana netikėtai paskelbė sulaukusi V.Adamkaus skambučio - esą valstybės vadovas teiravosi, ar ji sutiktų vadovauti AM. Ministre valdininkė taip ir netapo. Netrukus prezidentūroje neliko ir jai simpatijų neslėpusio V.Adamkaus.
Neilgai trukus, 2009-ųjų rudenį, įsigalėjusiai VSTT iškilo dar viena grėsmė. Dabartinis AM vadovas Gediminas Kazlauskas užsiminė ketinantis apriboti VSTT įgaliojimus. Ministras pranešė, kad AM veikęs Saugomų teritorijų strategijos skyrius nuo 2010-ųjų taps atskiru departamentu, kuriam bus perduota saugomų teritorijų politikos formavimo funkcija. VSTT turėjo likti tik šios politikos įgyvendintoja - t. y. vykdytoja.
R.Baškytė jau tuo metu teigė, kad strateginių funkcijų perkėlimas į ministeriją iškreips valdymo organizavimo principus.
Dar labiau aplinkos ministro sprendimu piktinosi parlamentarė A.Stancikienė. Ji viešai pareiškė, kad VSTT iš esmės yra "ne visai pavaldi" ministerijai, tad ją pavertus pavaldžia departamentui, o šį - ministrui, "tai bus ne politikos formavimas, o bus galima tiesiog tvarkytis asmeninius reikalus".
Vis dėlto G.Kazlauskas, regis, nedrįso įsivelti į kovą su VSTT. Departamentas ministerijoje, tiesa, buvo sukurtas, bet jo vadovu tapo ligi tol R.Baškytės pavaduotojo VSTT pareigas ėjęs Vidmantas Bezaras, kardinalių permainų, perimant valdžią iš buvusios viršininkės, akivaizdžiai nesirengiantis imtis.
Akivaizdu, kad D.Kuodytės pasiūlytose pataisose pateiktas siūlymas apriboti VSTT galias R.Baškytės ir jos palaikymo komandos Seime galėjo būti suprastas kaip pavojus užsikariautai erdvei. Leisti įvykiams pasisukti šia kryptimi akivaizdžiai nesirengiama.
"Mes manome, kad tokia tarnyba, nors yra įvairių siūlymų, turi išlikti. Nes kai nelieka koordinatoriaus, tampa sudėtinga organizuoti darbus. Ministerija negali atlikti visų tų funkcijų, kurias dabar vykdo VSTT. Tikrai nemanome, kad esame įsigalėję. Tiesiog dirbame, ką valstybė patikėjo", - apie vadovaujamos VSTT perspektyvas LŽ aiškino R.Baškytė.
Prateka milijonai
Iš tiesų VSTT, vykdanti didžiulius europinius projektus, turėtų būti suinteresuota, kad saugomų teritorijų Lietuvoje daugėtų kuo sparčiau. Šiuo metu saugomos teritorijos užima 999 tūkst. hektarų, arba 15,3 proc. šalies teritorijos. Tačiau jau artimiausiu metu tokių plotų, esančių VSTT kontrolės zonoje, planuojama išplėsti iki 16-17 proc. visos teritorijos. Tam iki 2013 metų iš ES fondų Lietuvai numatyta skirti apie 350 mln. litų.
Ši suma - įspūdinga, žinant, kad iš valstybės biudžeto atskira eilute finansuojamai VSTT su 37 pavaldžiomis įstaigomis šiems metams skirta vos 16 mln. litų. Kur kas gausesnis pajamų šaltinis - įvairūs projektai, kuriems įgyvendinti per VSTT rankas keliauja šimtai milijonų europinės paramos pinigų.
Iš Struktūrinės paramos fondo aplinkosaugai 2007-2013 metams skirta 3,36 mlrd. litų, arba 14 proc. visos mūsų šaliai atiteksiančios paramos - dalis jos nukeliaus ir VSTT bei aplink ją įsteigtų viešųjų įstaigų projektams vykdyti.
Be to, Lietuva iki šių metų pabaigos turi panaudoti 1,4 mlrd. litų Sanglaudos fondo paramos, skirtos 2000-2006 metų 29 aplinkos sektoriaus projektams - vėlgi, dalis jų yra parengti VSTT.
Gamtosaugos specialistai stebisi dar ir todėl, kad didžiulės europinės paramos sumos, keliaujančios per biudžetinę įstaigą, yra sunkiai sukontroliuojamos.
Pastarasis auditas, ir tas - tikrinant valstybės turto apskaitą, VSTT buvo atliktas praėjusiais metais. Tąsyk Valstybės Kontrolė (VK) konstatavo, kad VSTT blogai tvarkė ir apskaitė turimą turtą - jai pavaldžios nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos neapskaitė turto už daugiau kaip 11 mln. litų.
"Tokios turto apskaitos klaidos gali sudaryti sąlygas ir grėsmes, kad tas turtas gali būti iššvaistomas. Įsivaizduokite, kas gali atsitikti Kuršių nerijoje su netinkamai apskaitytu turtu. Ten ne kokios Dieveniškės. Jeigu atsirastų, kas nori piktnaudžiauti...", - apie pateiktas išvadas sakė tuometė VK vadovė Rasa Budbergytė.
Tąkart VSTT vadovė R.Baškytė pavaldžių įstaigų klaidas aiškino prasta jų buhalterių kvalifikacija, taip pat tikino, kad kardinaliems pokyčiams - darbuotojų atleidimui ir išeitinėms pašalpoms bei centralizuotos buhalterijos diegimo finansavimui - nėra lėšų.
Į šias aplinkybes buvo atsižvelgta: šiais metais VSTT pasirašė ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto "Saugomų teritorijų sistemos vidaus administravimo tobulinimas" sutartį, ir už 1,2 mln. litų didins saugomų teritorijų administravimo sistemos efektyvumą.
Tiesą sakant, net neaišku, ką iš tikrųjų išsikerojusi VSTT biurokratinė struktūra saugo - tikrai ne gamtą. Kai LŽ Aukštadvario regioninio parko Mergiškių ir Verknės kraštovaizdžio draustiniuose atskleidė neteisėtus kirtimus, paaiškėjo, kad apie jo panosėje niokojamą mišką paskutinis sužinojo šio parko direktorius Vaclovas Plegevičius, o jį dengianti R.Baškytė patvirtino, kad valstybinių parkų direkcijos nėra įpareigotos kontroliuoti miško kirtimų. Taigi VSTT atlieka tik kalėjimo sargo vaidmenį, kad valstybės saugomose teritorijose gyvenantys žmonės pasijustų kaip lageryje, o tuo metu susimokėję parkų direkcijų korumpuotiems ir nekontroliuojamiems valdininkams medienos pirkliai Lietuvos giriose šeimininkautų kaip savo namuose.
"Lietuvos žinios" korespondentės Jurgos TVASKIENĖS 2010-05-04 straipsnį "Saugomos teritorijos - mūšio laukas" rasite čia ...>>>
