Naujienos

Z.Bitvinskaitė: Tai aktualu ruošiantis veisti mišką

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) sulaukiame daug norinčių veisti naujus miškus savininkų paklausimų- kaip tinkamai atlikti visus būtinus darbus, kokios galimybės yra pasinaudoti ES finansine parama miškininkystės veikloms. Apžvelgti situaciją ir pateikti rekomendacijas paprašėme Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr.specialistės Zitos Bitvinskaitės.******************************
Kviečiame susipažinti:

 

Galima parama ir jos ypatumai

Naujiems miškams veisti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje pagal priemones ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" ir ,,Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" septyneriems metams skirta 361 mln. Lt paramos. 2008 m. pateiktos 555, 2009 m. - 571 paraiška, 2010 m. - 121 paraiška. Jų kiekis pagal priemones 2008-2009 m. beveik toks pats: atitinkamai 573 ir 553 paraiškos. Iš pateiktų 1247 paraiškų parama miškui veisti pasinaudojo ar artimiausiu metu numato pasinaudoti tik 912 fiziniai ir juridiniai asmenys, skirtos paramos bendra vertė - 61,7 mln. Lt ir tai sudaro tik 17,1 proc. visos galimos pagal abi priemones. Už jau įveistą mišką išmokėta tik 33,5 mln. Lt. (9,3 proc.). Kodėl šalies miškų ir žemių savininkai neskuba arba kas jiems trukdo sparčiau pasinaudoti šia parama?

Susitikimuose su miškų savininkais dažnai pasigirsta nusiskundimų, kad Žemės ūkio ministerijai kartais net kelis kartus per metus keičiant ES paramos įgyvendinimo taisykles, keblu susigaudyti kintančiose tvarkose ir kontrolės reikalavimuose, taip pat miškininkystės teisės aktuose.

Visai neseniai, kovo pabaigoje, prieš pat miško želdinimo pradžią, LR žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 19 d. įsakymais Nr. 3D-249 ir Nr. 3D-250 vėl pakeistos priemonių ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" ir ,,Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" įgyvendinimo taisyklės (prieš tai keistos 2009 m. rugpjūčio mėn.).

Tačiau taisyklės keičiamos ne iš gero gyvenimo ar blogos valios: jos tobulinamos, atsižvelgiant į paramos administravimo metu išaiškėjusius paraiškų administravimo ir teisės aktų trūkumus, pačių pareiškėjų pateiktus pasiūlymus.

 

Kas naujo paskutinėje įgyvendinimo taisyklių redakcijoje?

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos ir prarastųjų pajamų kompensavimo išmoka bus mokama ir tiems pareiškėjams, kurių geros agrarinės būklės žemės ūkio naudmenos yra miškų ūkio paskirties žemėje ir buvo pastaruosius 2 metus deklaruotos.

Įteisinta galimybė rengti vieną Miško želdinimo ir žėlimo projektą keliems besiribojantiems kadastriniams ar taksacinaims sklypams, jeigu juose projektuojama veisti skirtingų medžių rūšių grupes, kurių vienos plotas ne didesnis kaip 0,5 ha.

Nuo šiol įveistas miškas turės būti deklaruojamas tiesioginių išmokų paraiškoje. Ploto, kuriame įveistas miškas deklaruoti nereikės, kai  paramos gavėjui neskiriamos įveisto  miško priežiūros ir apsaugos ir prarastų pajamų kompensavimo išmokos. Įveisto miško plotas negali būti 10 proc. didesnis nei deklaruotas. Pareiškėjas ar paramos gavėjas, pateikęs paraišką artimiausiu paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti surinkimo metu, pagal žemės ūkio valdos centro įregistravimo vietą, seniūnijoje, o vėliau kasmet iki to laiko, kol įveisiamas miškas, atliekami įveisto miško priežiūros ir apsaugos darbai ir vykdomi  prisiimti įsipareigojimai, paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti  privalo deklaruoti   įveisiamą  miško  sklypą  ir  pateikia  žemėlapio fragmentus (užpildytus vadovaujantis Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir   kitų   laukų  ribų  įbraižymo  žemėlapiuose taisyklėmis)  su  juose pažymėtomis įveisiamo miško  sklypų   ribomis.

Visos paraiškos Nacionalinės mokėjimo agentūros KDTS priimamos ištisus metus nuo metų pradžios iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Pareiškėjas dokumentus ir paraišką gali pateikti asmeniškai arba atsiųsti paštu (siunčiant paramos paraišką paštu,  pareiškėjas   privalo pasirašyti  joje  nurodytose vietose). Kartu su paramos paraiška siunčiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos pareiškėjo parašu. Neteisingu adresu (ne į tą KDTS) pateiktos ar atsiųstos paramos paraiškos neregistruojamos. RAAD išduotų pažymų ir Pagrindinių miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatų ir sodmenų ir (ar) sėklų įsigijimo dokumentų kopijos, patvirtintos paramos gavėjo parašu, KDTS gali būti siunčiamos paštu arba paramos gavėjas gali pats jas pristatyti į KDTS. Kai paramos paraiška atsiunčiama paštu, KDTS ne ilgiau kaip per 1 dieną atlieka administracinį paramos paraiškos vertinimą ir, jei nenustatyta neatitikimų, užregistruoja paramos paraišką ir išsiunčia paramos paraiškos užregistravimą patvirtinantį dokumentą pareiškėjui. Administracinio paramos paraiškos vertinimo metu nustatoma, ar paramos paraiška tinkamai užpildyta, ar pateikti visi reikalingi dokumentai.

Pareiškėjui, prieš pateikiant paramos paraišką į KDTS (kai paramos paraiška nėra siunčiama paštu), reikia užsiregistruoti telefonu. Kai pareiškėjas arba įgaliotas asmuo paramos paraišką pristato asmeniškai į KDTS, turi būti pateikiamas originalus paramos paraiškos  egzempliorius  ir  reikalaujamų  dokumentų  egzempliorius ar jų kopijos, patvirtintos pareiškėjo ar  įgalioto asmens parašu.

Pareiškėjui nereikėtų nusiminti, jei paraiškos tinkamumo vertinimo metu nustatoma, kad jis neatitinka priemonės ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" keliamų reikalavimų, tačiau jei jis atitinka priemonės ,,Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" keliamus  reikalavimus, jis gali pateikti  paramos  paraišką pagal šią  priemonę, nelaukdamas  paraiškų  surinkimo termino pradžios, tačiau kartu su paraiška reikia pateikti prašymą išregistruoti paraišką  pagal priemonę ,,Pirmas žemės ūkio  paskirties žemės apželdinimas mišku".

Paramos paraiškos pateikimo metu jau įveisusiems mišką pareiškėjams išmokos mokamos, jei miškas įveistas ne vėliau nei prieš dvejus metus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Miško įveisimo data nustatoma remiantis data, kada buvo išduota RAAD rajono agentūros valstybinių miškų pareigūno Pažyma apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą.

Jei, teikiant paraišką, kai miškas įveistas žemės ūkio naudmenose, išmokos pradedamos mokėti tais metais, kuriais įveisto miško plotas po paraiškos pateikimo deklaruotas paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti (jei paraiškos pateikimo metais įveisto miško plotas yra deklaruotas paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti, už tuos metus yra mokamos miško priežiūros ir apsaugos ir prarastųjų pajamų kompensavimo išmokos). Už laikotarpį nuo miško įveisimo iki paramos paraiškos pateikimo išmokos už miško priežiūrą ir apsaugą nemokamos. Pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti pateikimo, pareiškėjas ar paramos gavėjas iki paraiškų pateikimo termino  pabaigos savivaldybei (seniūnijai)  gali pateikti prašymą pakeisti paraiškos duomenis arba pateikti naujai  užpildytą  paraišką.  KDTS vadovaujasi tik vėliausiai tiesioginių išmokų pateiktoje paraiškoje nurodyta informacija ir jos pagrindu apskaičiuoja pareiškėjui priklausančią paramos sumą.

Jei Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengtas keliems kadastriniams sklypams ir jie yra skirtingo palankumo ūkininkauti vietovėse, parama visam Miško želdinimo ir žėlimo projektui skaičiuojama pagal palankiai ūkininkauti vietovei nustatytas išmokas.

Po paraiškų surinkimo termino pabaigos ir iki paramos paraiškos tinkamumo vertinimo pabaigos pareiškėjas gali tikslinti visus paramos paraiškos ir Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis (tikslinimo atveju paramos suma turi išlikti nepakitusi ar mažėti).

Į ką būtina atkreipti ypatingą dėmesį prieš teikiant paraišką

Nustatytos gana nemažos sankcijos už padarytus pažeidimus: apželdintų plotų neatitikimą deklaruotiems ar nurodytiems Leidimuose miškui veisti ne miško žemėje, už nustatytu laiku nepateiktas pažymas apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, želdinių ar žėlinių apskaitą, kokybės įvertinimą, netaikytas ar taikytas ne visas, kaip numatyta Miško želdinimo ir žėlimo projekte želdinių ar žėlinių priežiūros ir apsaugos priemones, pateiktus suklastotus dokumentus, blogą miško želdinimo darbų ir želdinių ar žėlinių kokybę ir kt.

Daugelis susigundo gana nemažomis išmokomis už įveistus ąžuolo želdinius. Norėdami sutaupyti, juos veisia net gilėmis, todėl patariu gerai apsvarstyti tokį sprendimą. Iš savo patirties galiu teigti, kad ąžuolo želdiniai geriausiai pavyksta juos sodinant stambiais sodmenimis. Be to, norint juos išauginti, būtina jų priežiūrai ir apsaugai skirti nemažai pastangų, lėšų ir laiko, ypač auginant žemėje, kurioje miško nebuvo, todėl nepatarčiau veisti tik grynus ąžuolo želdinius ir dar sėjimu. Tai gana didelė rizika, o jai nepavykus, vėliau teks turėti nemažai nuostolių.

Taip pat nepatarčiau aklai pasitikėti pasamdytais rangovais atlikti miško želdinimo darbus - tiek privačiomis struktūromis, tiek miškų urėdijomis. Būtina patiems domėtis teisės aktų reikalavimais atliekamų darbų kokybei, miško sodmenims, dalyvauti darbus atliekant ir juos priimant, konsultuotis su specialistais, aklai nepasirašinėti ant įvairių dokumentų ar pažymų, neįsitikinus jų teisingumu. Už želdinių ar žėlinių kokybę ir paramos panaudojimą atsakingas tik miško savininkas. Pastaruoju metu ypač padaugėjo skundų dėl nekokybiškai atliktų darbų, už kuriuos parama jau gauta ir panaudota, bet miško nėra. Kaip žmogui padėti, kai jis pasirašė ant visų dokumentų, be to, padėti gali tik teismas ir tai ne visada.  

 

Šiek tiek apie sodmenis 

Veisiant įvairesnių lapuočių medžių rūšių želdinius, sodintojams tenka iš Lenkijos ar Latvijos miško medelynų įsivežti dalį miško sodmenų, pavyzdžiui, ąžuoliukų, hibridinių drebulių. Miško sodmenis įvežti iš kitų ES šalių, jeigu laikomasi 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga ir Miško dauginamosios medžiagos nuostatų ir jų perkėlimo reikalavimų, negali būti ribojamas. Minėti teisės aktai taip pat nustato, kad miško dauginamosios medžiagos tiekėjas turi būti registruotas, turi turėti leidimą įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjus registruoja ir leidimus išduoda neseniai įkurta Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašu (Žin., 2009, Nr. 70-2865) ir Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašu (Žin., 2004, Nr. 14-606), atsižvelgiant į šių teisės aktų vėlesnius pakeitimus.

Jeigu veisiami trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė ne ilgesnė kaip 5-eri metai (karklai, gluosniai ir kt.), jie nelaikomi mišku. Todėl minėtos direktyvos ir kitų teisės aktų reikalavimai jiems netaikomi, nebūtina turėti ir Leidimą miškui veisti ne miško žemėje.

Pastaraisiais metais nemažai žemių savininkų pageidauja veisti hibridinės drebulės želdinius, kurių sodmenis augina Latvijos medelynai. Hibridinė drebulė dažniausiai auginama 20-25-erius metus, todėl jos želdiniai priskiriami miškui ir jai taikomi jau minėtų teisės aktų reikalavimai.

Dažnai žemių želdintojams neaišku: ar hibridinei drebulei taikomi kilmės rajonų apribojimai? Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatyta, kad dirbtiniams tuopos ir drebulės hibridams kilmės rajonai nenustatyti ir su tuo susiję apribojimai netaikomi, tačiau leidimą  įvežti ir naudoti jų dauginamąją medžiagą iš Valstybinės miškų tarnybos reikia gauti.

Jei Valstybinė miškų tarnyba nustato teisės aktų pažeidimų ar dokumentų klastojimo atvejų, ji gali neleisti iš kitų ES šalių įvežti miško dauginamosios medžiagos. Tokiais atvejais išduotus leidimus  net gali pripažinti netekusiais galios ar už pažeidimus išbraukti iš miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo. Įvežta miško dauginamoji medžiaga, kaip ir vietinė, turi atitikti ne tik Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, bet ir mūsų šalies miško sodmenų kokybės reikalavimus.

Panorėjus įvežti miško dauginamąją medžiagą iš trečiųjų šalių, būtina gauti Europos Komisijos leidimą.

Kyla klausimų ir dėl savaiminukų naudojimo miškui veisti. Tačiau Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 17 punkte parašyta: ,,mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės, ąžuolo sėjinukais ir visų medžių rūšių savaiminukais". Valstybiniai miško medelynai turi pakankamai sodmenų miškams želdinti. Pernai pakeisti teisės aktai, pagal kuriuos miškų urėdijoms negalima nurašyti nepanaudotų kokybiškų sodmenų, sudarant prielaidas, kad jos nepanaudotus kokybiškus sodmenis parduotų pigiau. Be to, praėjusią vasarą trečdaliu padidintos ES išmokos už įveistą mišką - paramos gavėjai neturėtų skųstis lėšų stygiumi ir su kastuvais vaikštinėti pamiškėmis.

 

Dar kartą apie plantacinius miško želdinius ir kai kurias medžių rūšis

Veisiant plantacinius (vienarūšius) miško želdinius (kai jų auginimo trukmė didesnė kaip 5 metai), rengiant Miško želdinimo ir žėlimo projektą, būtina nurodyti, kad jie plantaciniai. Todėl šis projektas turi būti saugomas tol, kol jie bus nukirsti, nes Miško kirtimų taisyklėse nustatyta, kad plantacinių medynų kirtimo amžius neribojamas.

Dažnai keliamas klausimas, kokios medžių rūšys neželdintinos, kokios botanikų laikomos invazinėmis? Lietuvoje kol kas nustatytos tik 3 invazinės medžių rūšys - uosialapis klevas, baltažiedė robinija ir vėlyvoji ieva, kurias draudžiama veisti miško želdiniuose. Miškui veisti galimų medžių ir krūmų rūšių sąrašas  nurodytas paramos įgyvendinimo taisyklių 1 lentelėje. Atkuriant mišką, želdinių ar žėlinių rūšinėje sudėtyje gali vyrauti tik tos rūšys, kurios nurodytos Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 1-3 prieduose. Pernai kilo nesusipratimų dėl plačiažvynio maumedžio. Nepavykus susitarti botanikams ir miškininkams, veisti mišką galima tik europiniu maumedžiu. Plačiažvynį maumedį galima sodinti tik atkuriant mišką, tačiau ir čia jis negali būti vyraujančia medžių rūšimi. Botanikai šį maumedį priskyrė nevietinėms medžių rūšims ir jo invazyvumą numato tirti ateityje. Taip pat hibridinė drebulė turi būti veisiama ne kirtavietėse, bet ten, kur miškas prieš tai neaugo.

 

Parama savaime mišku apaugantiems plotams

Už savaime apaugusius ar apaugančius mišku buvusius žemės ūkio naudmenų plotus fiziniams asmenims teikiama ES parama tais atvejais, kai žėlinių vidutinis amžius yra ne didesnis kaip 5-eri metai. Už žėliniais apaugusius plotus teikiama tokia parama:

- kai žėliniai auga tolygiai ir yra pakankamo tankio, 5-erius metus mokama  žėlinių priežiūros ir apsaugos išmoka;

- kai žėliniai auga daugiau kaip 50 proc. ploto ir žemės sklype papildomai želdinama, mokama pusė numatytos miško įveisimo išmokos ir 5-erius metus -  žėlinių priežiūros ir apsaugos išmoka;

- kai žėliniai auga mažiau  kaip 50 proc. ploto ir papildomai želdinama, mokama visa numatyta miško įveisimo išmoka ir 5-erius metus - žėlinių priežiūros ir apsaugos išmoka.

Kai prie numatyto apželdinti mišku geros agrarinės būklės žemės ploto auga žėliniai, kurių plotas yra 0,5 ha ir didesnis (jei ribojasi su mišku, gali būti ir mažesnis), šiam plotui sudaromas atskiras Miško želdinimo ir žėlimo projektas ir teikiamos atskiros paraiškos pagal skirtingas priemones: viena - geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemei apželdinti, kita - apleistai žemės ūkio paskirties žemei apželdinti.

 

Kaip įteisinti pasodintus želdinius ar savaiminius žėlinius kaip mišką

Savaime žėliniais apaugę plotai, esantys ne miško žemėje, kaip ir dirbtinai įveisti želdiniai, įteisinami kaip miškas Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių (Žin., 2004, Nr. 55-1918; 2009, Nr. 30-1204) nustatyta tvarka:

- iš teritorinio  žemėtvarkos skyriaus būtina gauti leidimą miškui veisti ne miško žemėje;

- gavus leidimą, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais ir jų 6 priedu, parengiamas ir artimiausioje miškų urėdijoje patvirtinamas Miško želdinimo ir žėlimo projektas;

- praėjus 3 metams po šio projekto sudarymo, kreipiamasi į RAAD rajono agentūrą, kurios valstybinis miškų pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka atlieka žėlinių apskaitą (tos pačios formos pažyma teikiama ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, jei siekiama gauti paramą);

- žemės savininkas šią pažymą kartu su minėtais dokumentais pateikia teritoriniam žemėtvarkos skyriui, atliekami kadastriniai matavimai, šio ploto kadastro duomenys tikslinami LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899) nustatyta tvarka. Matavimus, kadastrinės bylos parengimo išlaidas apmoka žemės savininkas.

Įveisus mišką, anksčiau ar vėliau reikės pakeisti žemės naudojimo paskirtį ar žemės naudmenų sudėtį, vadovaujantis jau minėtose Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėse ar  Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 83-2471; 2004, Nr. 152-5545) nustatyta tvarka. Nepakeitus žemės ploto, kuriame įveistas miškas, žemės kadastro duomenų ar pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, teks mokėti ir žemės mokestį, nors joje įveistas miškas.

Nesvarbu, ar bus keičiami žemės ploto, kuriame įveistas miškas kadastro duomenys, ar keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, teks atlikti kadastrinius matavimus, todėl žemei, kurioje įveistas miškas, tikslinga būtų keisti ne žemės ūkio naudmenų sudėtį, bet žemės naudojimo paskirtį. Kadangi šie matavimai nepigiai kainuoja, apželdintų mišku žemės plotų savininkai juos atlieka be didelio entuziazmo. Vykdant apskričių reformą, minėtų teisės aktų nuostatos iš dalies bus keičiamos, bet reikalavimas atlikti kadastrinius matavimus tikrai išliks.

Jei žemės plotas, kuriame įveistas miškas ir nėra neįteisintas Nekilnojamojo turto kadastre kaip miškas, žemės savininkas privalo jį saugoti ir prižiūrėti ir tai nustatyta Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.

 

Visko pasitaiko...

Pasitaiko atvejų, kai įveisęs mišką, pareiškėjas ar paramos gavėjas skundžiasi pernelyg dideliu Nacionalinės mokėjimo agentūros KDTS darbuotojų uolumu ar nekompetencija miškininkystės srityje ir kartais tokie skundai pasiteisina. Dažnai pakanka jiems paskambinti ir paaiškinti miškininkystės subtilybes, o kartais to nepakanka. Todėl preliminariai išsiaiškinus, kad nesusipratimai kilo ne dėl pareiškėjo ar paramos gavėjo kaltės, patarčiau raštu kreiptis į Aplinkos ministerijos Miškų departamentą, kad būtų paaiškinta susidariusi situacija ir imtąsi priemonių nesusipratimams pašalinti.

Kai kas skundžiasi ir per dažnais kontrolierių vizitais, tačiau nereikia pamiršti, kad niekas nieko gyvenime veltui neduoda. Todėl tie, kurie kažką veltui duoda, turi teisę ir kontroliuoti tiek, kiek jiems atrodo būtina. Mažiau nesusipratimų kiltų, jei rengiant ir įgyvendinant Miško želdinimo ir žėlimo projektus būtų laikomasi šių reikalavimų:

- žemės plotas, kuriame planuojama įveisti mišką, negali būti didesnis už tą plotą, kuriam išduotas leidimas veisti mišką (neželdintinos juostos prie melioracijos griovių pagal Nacionalinės žemės tarnybos išaiškinimą teritoriniams žemėtvarkos skyriams įtraukiamos į veisiamo miško plotą);

- veisiamo miško plotas turi būti ypač tiksliai apmatuotas ir kampuose pažymėtas stulpeliais, taip pat prieš įgyvendinant projektą želdavietėje ar želvietėje turi būti matomais ženklais pažymėtos neželdintinos juostos nuo kaimynų sklypų ribų, melioracijos kanalų, kitų įrenginių, elektros trasos, 0,1 ha ir didesni neželdinti plotai, 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių grupės.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad būtina atsakingiau rengti Miško želdinimo ir žėlimo projektus, o juos tvirtinantiems - atidžiau vertinti, nes nuo projektavimo kokybės, projektuotos želdinių rūšinės sudėties ir rūšių išsidėstymo, apsaugos ir priežiūros priemonių labai priklauso būsimų želdinių ar žėlinių kokybė. Pasitaiko atvejų, kai, susigundžius didelėmis ES paramos išmokomis, projektuojamos nepatikimos ar miškininkystės požiūriu neteisingos priemonės, kurios neužtikrins būsimo miško kokybės. Todėl projektuotojai kartais nepatenkinti dėl principingesnių šiuos projektus tvirtinančių miškų urėdijų pareigūnų praktinių pastabų, kai šie bando įtikinti projektuotojus pasirinkti patikimesnę želdinių rūšinę sudėtį ar želdinimo technologijas. Tačiau, sutaupę pirminiams želdinimo darbams, vėliau kelis kartus daugiau išleisime želdinių atsodinimui, priežiūrai ir apsaugai. Kai nesenai patikrinau UAB ,,Medstata" parengtą ir Jonavos miškų urėdijos patvirtintą ir jau įvykdytą projektą, radau net 12 klaidų....

Pagal ES reglamentą NMA kontrolieriai, kaip ir RAAD miškų kontrolės pareigūnai, remdamiesi nustatyta kontrolės tvarka, turi teisę dalį patikrintų plotų patikrinti ir antrą kartą - taip tikrinama pirmą kartą plotą patikrinusio pareigūno darbo kokybė. Sklypų plotų matavimui naudojami prietaisai turi leistiną matavimo paklaidą, be to, kilus ginčui, reikėtų pasidomėti, ar atlikta matavimo prietaisų metrologinė patikra.

 

Netradicinės situacijos

Neseniai iškilo dar vienas klausimas, kai žemės savininkas, įsigijęs žemo našumo, nederlingą žemės ūkio paskirties žemę, pasipiktino, nes iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus negavo leidimo miškui veisti. Paaiškėjo, kad jis ją įsigijo pasinaudodamas pirmumo teise iš valstybės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 124-4490) 5 straipsnio 6 dalies nuostatas asmenys, pagal šį įstatymą pasinaudoję pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teisę ją perleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba keisti pagrindinę šios žemės naudojimo paskirtį įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo - pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad pagal šį įstatymą pasinaudojusio pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę asmens prašymu arba nustačius, kad tokiu būdu įsigyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Žin., 2004, Nr. 152-5545), 19 punktu nustatyta, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis turi būti keičiama į miškų ūkio paskirtį po to, kai įveistas miškas (ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo miško įveisimo) patikrinamas Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 19 punktą, kai žemės savininkas nori įveisti mišką daugiau kaip 50-yje procentų žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto, šis žemės sklypas pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą padalijamas į atskirus žemės sklypus. Pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 18 punktą žemės ūkio paskirties žemėje miškas gali būti įveisiamas nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties tais atvejais, kai miškas užima iki 50 procentų bendro žemės sklypo ploto. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas, žemės savininkas, praėjus metams po miško įveisimo ne miško žemėje turi tikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenis. Todėl sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo įveisti mišką ne miško žemėje t.y. žemės ūkio paskirties žemės sklype, pirktame pasinaudojant pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, turi būti atsižvelgiama į tai ar išdavus leidimą įveisti mišką ir įveisus mišką šiame žemės sklype kadastro duomenys būtų tikslinami pasibaigus 5 metų apribojimo laikotarpiui ar ne. Jei praėjus metams po miško įveisimo dar galiotų 5 metų apribojimas, tuomet leidimus įveisti mišką tokiame žemės ūkio paskirties žemės sklype būtų galima išduoti tik jei įveisto miško kartu su jau esamo miško naudmena užimtų iki 50 procentų bendro žemės sklypo ploto.

 

Dar teks padaryti ...

Baigiant norėčiau prisiminti dar vieną aktualią, bet nebaigtą spręsti problemą - leisti veisti mišką tose Natura 2000 teritorijose, kuriose pagal šių teritorijų reglamentus mišką veisti galima. Aplinkos ministerija dėl šios problemos sprendimo į Žemės ūkio ministeriją kreipėsi dar 2008 m. Tačiau, norint ją išspręsti, būtina pakeisti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, patvirtintą Europos Komisijoje. Žemės ūkio ministerija dėl šio ir kitų pakeitimų į Europos Komisiją kreipėsi pernai, bet teigiamo ar neigiamo atsakymo kol kas dar negavo. Jei būtų gautas teigiamas atsakymas, nedelsiant bus keičiamos įgyvendinimo taisyklės ir tik tada tokias teritorijas bus galima želdinti. Todėl, patekusiems į šią keblią situaciją, teks dar kiek palaukti.

 

Parengė:
Zita Bitvinskaitė
Aplinkos ministerijos
Miškų departamento
Miškininkystės skyriaus vyr. specialistė
2010.04.30