Naujienos

Aplinkos m-je svarstyti nuveikti darbai bei ateities veiklos prioritetai miškų ūkyje ir saugomose teritorijose

2010-03-26 (penktadienį) 09 val. Aplinkos ministerijoje (A.Jakšto g.4/9, 508 salėje) įvyko Aplinkos m-jos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio, Miškų departamentų ir Generalinės miškų urėdijos veiklos rezultatų ir 2010-2011 m.veiklos prioritetų aptarimas. Šį kartą dalyvauti buvo pakviesti ne vien aplinkos ministerijos specialistai, bet ir socialiniai partneriai. Keletą užfiksuotų diskusijos fregmentų pateikiame žemiau.

Naujai suformuoto Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio d-to direktorius Vidmantas Bezaras pasiguodė nedideliu departamento darbuotojų skaičiumi, pristatė pagrindines spręstinas problemas: išliekanti priešprieša tarp vietos gyventojų ir saugomų teritorijų, nebaigtas kurti NATURA 2000 tinklas, nepalankūs pokyčiai kaime ir žemės ūkyje (senstantis kaimas, kai jaunimas nepasilieka, o senoliai jau negali ūkininkauti, nyksta saugomų teritorijų vertę suformavęs tradicinis žemės naudojimas. (Tam vėliau pritarė ir aplinkosaugos koalicijos atstovas Žydrūnas Morkvėnas, minėdamas, kad Dzūkijos nacionaliniame parke greitai bus vien miškas, ten gyvenančių ir ūkininkaujančių žmonių per pastaruosius 20 metų stipriai mažėja).

V.Bezaras pabrėžė, kad būtina mažinti apribojimų mastą saugomose teritorijose, reikia keisti požiūrį į saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio formavimą. Departamentas numatęs daug renginių bendraujant su saugomų teritorijų gyventojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, kad iš esamų priešiškai nusiteikusių bendruomenių tapti partneriais bendram gyvenimo gerinimo tikslui, laukia svarbūs įstatymų tobulinimo darbai.

Ministras Gediminas Kazlauskas pasigedo pamatuojamų tikslų, pastebėjo, kad ir su  galiojančiais įstatymais galima daug ką spręsti, kadangi problemos slypi skirtingame interpretavime ir įgyvendinime. Ministras tvirtai pasakė, kad Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio d-to etatų skaičius nebus didinamas, tad siūlė supaprastinti ar atsisakyti dalies bereikalingos biurokratijos teisės aktuose, o ne kurti daugiau įvairiausių teisyklių bei reikalavimų. G.Kazlauskas paragino departamentą perimti saugomų teritorijų politikos formavimą.

AM Miškų d-to direktorius Valdas Vaičiūnas pažymėjo, kad kyla problemų dėl Želdynų ir Miškų įstatymų nuostatų konfrontacijos, nes aiškios takoskyros- kas yra miškas, o kas- želdynai- dažnai nėra. Tačiau žemės reformos eigoje želdynai gali būti sugrąžinami savaininkams, miškai- negali. 

LMSA pirmininkas Algis Gaižutis teigiamai įvertino naujai suformuoto departamento vadovybės darbo pradžią, kadangi iš karto pradėtas dialogas su vietos bendruomenėmis, asociacijomis ieškant skaudžiausių problemų sprendimo variantų.Palinkėjo Aplinkos ministerijai neatidėliotinai perimti saugomų teritorijų politikos formavimą ir finansų saugomų teritorijų veikloms kontrolę. Tam pritarė aplinkos ministras, patvirtindamas, kad būtent šia kryptimi ir einama.

Aplinkos m-jos Miškų d-to direktorius Valdui Vaičiūnui pristatant nuveiktus  bei numatomus darbus, sutarta, kad reikia atnaujinti Miškų ūkio konsultacinės tarybos prie AM darbą, daugiau diskutuota dėl miškų inspektorių etatų perdavimo iš RAAD'ų į naujai suformuotą Valstybinę miškų tarnybą tikslingumo.

Aplinkos ministras pabrėžė, kad negali būti sutelkiama per daug galių vienoje organizacijoje, kad kontrolės ir įgyvendinimo funkcijos turi būti atskirtos. Numatomose veiklose ministras pasigedo didesnio dėmesio privačių miškų savininkams, kokie konkretūs darbai turi būti nuveikti šia linkme.

LMSA pirmininkas A.Gaižutis pažymėjo, kad daugelis galimų sprendimų jau yra pateikta Aplinkos ministerijos užsakymu atliktose studijose, tereikia imtis tas rekomendacijas diegti į gyvenimą. Didelis trūkūmas, kai , pavyzdžiui, aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Ilgalaikė miško savininkų švietimo, mokymo ir konsultavimo programa įgyvendinama tik l. maža dalimi. Spręsti privataus miškų ūkio klausimus reikėtų pirmoje eilėje sukuriant veiksmingą mechanizmą kaupti iš privačių miškų savininkų lėšas bendrosioms reikmėms (analogiškai, kaip tą daro urėdijos). A.Gaižutis pateikė pavyzdžių, kai nepasinaudojama ES skiriamos finansinės paramos miškų ūkiui galimybėmis, ragino Aplinkos ministeriją perimti į savo rankas miškų politikos formavimą ir finansus.

Ministras G.Kazlauskas tai priėmė teigiamai, atkreipdamas Miškų d-to vadovo dėmesį, kad būtent ministerija turi formuoti miškų politiką, o ne palikti tai savieigai ar už ūkinę veiklą atsakingoms institucijoms.

Generalinės miškų urėdijos ir valstybės įmonių miškų urėdijų 2009 metų veiklos ataskaitą ir veiklos prioritetus 2010-2011 metams pristatė Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas. Jis minėjo, kad dalis urėdijų baigė praėjusius metus nuostolingai, kitos- su teigiamu rezultatu. Tuo generalinis urėdas aiškino kilusią būtinybę keisti blogiausiai dirbančių urėdijų vadovus, įvadrino urėdijas, kur tai jau padaryta ir kur- numatoma atrimiausioje ateityje.

Ataskaitos svarstymo metu aplinkos ministras G. Kazlauskas paminėjo, kad urėdas yra samdomas darbuotojas ir to nederėtų pamiršti. Jei yra nesusitvarkoma su užimamomis pareigomis, darbuotojas turi būti keičiamas, samdomi darbuotojai turi būti lengvaius valdomi (dabar - labai politizuojama).   Ministras atkreipė dėmesį, kad GMU planuose elektroninės prekybos sistemos įvedimas vėl nukeliamas, nors reikėtų šį darbą atlikti neatidėliojant. B.Sakalauskas pripažino, kad čia stipriai atsiliekama, tačiau pasiaiškino lėšų trūkumu- pasak GMU vadovo tam reikia apie 20 mln.Lt.

Už miškus atsakingas viceministras Ramūnas Kalvaitis domėjosi, ar nereikėtų  pertvarkyti Generalinės miškų urėdijos vidinės struktūros ir klausė generalinio urėdo nuomonės- kokių skyrių ar pareigybių derėtų atsisakyti.  Diskutuota dėl teisinės miškų registracijos ir jos tolimesnės eigos; aptartos prielaidos perspektyvoje miškų urėdijose steigti valdybas.

LMSA pirmininkas teiravosi Generalinio urėdo, kaip urėdijoms sekasi sudarinėti privačių miškų priežiūros, apsaugos ir tvarkymo mokamų paslaugų sutartis (kurių rekomendacinės formos jau dešimtmetį parengtos Aplinkos ministerijos ir pateiktos urėdijoms), kaip vyksta privačių miškų ir žemių įsigijimo procesas (tam skiriamos biudžeto lėšos), kas numatoma šiose veiklose ateityje. B.Sakalauskas paminėjo, kad sutarčių su savininkais sudaryta nedaug (skaičiuojama dešimtimis), miškai praėjusiais metais nebuvo perkami, nenumatoma to daryti ir šiais metais.  Aplinkos ministras domėjosi, kodėl  tuomet, jei numatomas biudžetas privačių žemių įsigijimui,  miškų urėdijos neperka nedirbamų žemių ir ten neveisia miško, nes pranešime generalinis urėdas minėjo būtent tai, kad apskritys neperduoda žemių miškų įveisimui urėdijoms.

Nors ministerijos vadovai minėjo generaliniam urėdui, kad derėtų dalykiškiau bendrauti su visomis organizacijomis diskutuojant dėl veiklos tobulinimo, nekuriant konfliktų, o kaip tik įsiklausant į skirtingas nuomones, bei siūlymus (ministras paminėjo, kad dalis jų iš tiesų gali būti  racionalūs). B.Sakalauskas nebuvo linkęs tam pritarti, nes  GMU vadovas sakė esąs įsitikinęs, jog su visomis reikamomis organizacijomis yra palaikomi labai geri santykiai.  

lietuvosmiskai.lt inf
A.Gaižučio nuotraukos