Naujienos
LITBIOMA siūlo įvesti gyventojams specialų mokestį kaupiant Nacionalinį atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo fondą
Jei visos katilinės būtų kūrenamos lietuviška mediena, ne tik pigiau mokėtume už šilumą, bet ir taptume mažiau priklausomi nuo Rusijos, būtų sukurta tūkstančiai darbo vietų. Specialistai stebisi, kodėl politikai nenori to suprasti ir palaiko dujų bei naftos verslo atstovus,- informuoja dienraštis "Lietuvos žinios" 2010-03-25 Felikso Žemulio straipsnyje " Mus išgelbėtų valstybės girios". Straipsnyje rašoma apie tai, kaip biokuro tiekėjai siūlo įvesti gyventojams specialų mokestį kaupiant Nacionalinį atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo fondą, kuris padėtų finansuoti katilinių pritaikymą biokurui.
**************************************
Kviečiame susipažinti:
Kūrenti katilus lietuviškomis malkomis perpus pigiau nei rusiškomis dujomis. Mediena - nuolat atsinaujinantis energijos šaltinis, kurio gausu mūsų miškuose ir nereikia gabenti iš toli. Taip tvirtina specialistai. „Žinoma, prie biokuro katilų reikia daugiau darbo jėgos, negu kūrenant dujas. Vis dėlto tai kur kas pigiau, nei mokėti Rusijai didžiulius pinigus už dujas ir sėdėti jos kišenėje“, - sako UAB „Kietasis biokuras“ direktorius Albinas Monstavičius. Ši Telšiuose įsikūrusi bendrovė kasmet patiekia Skuodo, Palangos, Nidos, Plungės, Radviliškio ir Jurbarko miestų katilinėms apie 300 tūkst. kubinių metrų medienos, kuria perka iš urėdijų ir privačių miškų savininkų.
UAB „Kietasis biokuras“ viena pirmųjų Lietuvoje pasirinko šį verslą. „Kai prieš aštuonerius metus pradėjome šį verslą, į mus žiūrėta kaip į ufonautus. Skeptikų sumažėjo po poros metų ir iš biokuro jau buvo pagaminama dešimtadalis centralizuotai tiekiamos šilumos. Dabar biokuru šildomos katilinės patiekia jau 18 proc. šilumos, šia kuro rūšimi domimasi vis labiau. Tačiau netrūksta ir pasipriešinimo“, - apgailestauja A.Monstavičius.
[...]
Biokuro Lietuvoje nestinga, tačiau įrengta mažai katilinių, kuriose būtų galima jį naudoti. Dauguma jų pritaikytos kūrenti dujas ar mazutą. „Milijardus mokame Rusijai, o mūsų vietiniai ištekliai pūva nenaudojami“, - piktinosi Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos (LITBIOMA) prezidentas Remigijus Lapinskas. Norint iš biokuro gaminti visą centralizuotą šilumos energiją, katilinėms pertvarkyti reikia apie 1,1 mlrd. litų.
„Šilumos tinklai tiek pinigų neturi, o ES finansinė parama, numatyta atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui skatinti, paskirstoma taip, kad katilinėms pertvarkyti jos atitenka mažai. Štai patrupino 81 mln. litų Šiauliams ir Radviliškiui. Tai tik lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek reikia viso krašto šilumos ūkiui“, - teigia R.Lapinskas.
Tačiau jis mato ir išeitį. „Reikėtų įvesti iškastinio kuro naudojimo šilumai ir elektrai gaminti mokestį gyventojams.
Visą straipsnį skaitykite dienraštyje "Lietuvos žinios" čia...>>>
