Naujienos
Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje diskusijoje pagrasinta versti Vyriausybę
Šiandien, kovo 9 dieną, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko apskritojo stalo diskusija “Miškai – valstybės ir privatus turtas: nuosavybė, valdymas, kaupimas ir naudojimas”. Valstybinius miškininkus atstovaujantys diskusijos dalyviai pagrasino politikams, kad miškininkai dėsis su opozicija ir inicijuos dabartinės Vyriausybės nušalinimą, jeigu tik dabartinė valdžia imsis reformuot urėdijas. Be emocingai aptariamos valstybinių miškų privatizavimo galimybės, dar buvo kritikuojami Vyriausybės planai pertvarkyti valstybines įmones į valstybei priklausančias akcines bendroves bei laukiami dabartinės medžioklės tvarkos pakeitimai.
Diskusijoje, kurią moderavo LMA n.k. Albinas Kusta, LMA žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas; dalyvavo LMA prezidentas akademikas Valdemaras Razumas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas, akademikas Leonardas Kairiūkštis, buvęs miškų ministras prof.Vaidotas Antanaitis, visi miškų žinybos aukščiausi vadovai. Savo nuomonę apie miškų valdymą išreiškė mokslininkai, mokymo įstaigų vadovai, miškininkai, verslininkai, visuomeninių organizacijų atstovai. Nuo Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) į renginį buvo pakviesti LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis, nusipelnę miškininkai LMSA Valdybos nariai Rimantas Klimas ir Visvaldas Cemnolonskas.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas V. Razumas įžanginėje kalboje apžvelgė istorinę Lietuvos praeitį, miškų vystymosi istoriją bei linkėjo į Lietuvos mišką žvelgti ne kaip į verslo ir ūkinės veiklos sritį, bet kaip į mūsų planetos plaučius, neatsiejamą mūsų kultūros dalį.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas kalbėdamas priminė, kad diskusiją apie miškų ateitį paskatino LLRI paskelbta pozicija dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Ministras pasisakė prieš raginimus privatizuoti valstybinius ūkinius miškus, pabrėždamas, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso Valstybei. Jis pakvietė verčiau diskutuoti apie įvairias valdymo formas, apie efektyvesnę bei skaidresnę vadybą, apie variantus, kurie galėtų patobulinti šiandieninę miškų priežiūrą, medienos pardavimo specifiką bei kitus niuansus. „Yra dalykų, kuriuos reikėtų keisti, gerinti, kai kuriuos galbūt ir eliminuoti - tačiau visgi manau, jog šiandien valstybiniai miškai, kuriuos saugo ir prižiūri kvalifikuoti miškų urėdijų specialistai, yra tvarkomi pakankamai gerai”, - tvirtino G. Kazlauskas, kviesdamas atvirai diskusijai, kurioje būtų remiamasi analize, faktais, argumentais o ne kaltinimais ir ne emocijomis.
"Man dominuoja emocijos!",- pradėjo savo pasisakymą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. - Žiūriu į miškus kaip į ekosistemą. Matau, kad LLRI neturi specialistų, kurie imtų vertinti mišką ekosisteminiu požiūriu. Valstybinių miškų dominavimas užtikrina stabilią Lietuvos ekosistemą“, - teigė parlamentaras. Vardindamas valstybinių miškų pranašumus J.Šimėnas pabrėžė, kad jo žiniomis net 80% saugomų teritorijų yra valstybiniuose miškuose, kad urėdijose į ūkininkavimą žiūrima kompleksiškai, o privačiuose miškuose- kiek savininkų, tiek tikslų.
J. Šimėno patikino, kad miškų sistemos keisti nereikia ir kad artimiausiu metu revoliucinių žingsnių nebus.Seimo narys prašė visų dalyvaujančių prisidėti didinant šalies miškingumą.
Išsamų pranešimą "Lietuvos miškai: priešistorė, istorija, dabartis ir kas jų laukia ateityje" padarė akademikas Leonardas Kairiūkštis. Dėl privataus miškų ūkio akadėmikas pasiūlė suformuoti šalyje Privačių miškų ūkinės veiklos struktūras (generalinę direkciją su rajoniniais padaliniais) bei diegti ūkinės veiklos reguliavime integralius miškininkavimo kontrolės rodiklius, daugiau orientuotus į vertės, o ne tūrio didinimą.
(LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas išsakė motyvus, paskatinusius LLRI pasisakyti dėl būtinybės reformuoti valstybinį miškų valdymą. Jis pažymėjo, kad jei norime turėti atsakingai ūkininkaujantį savininką, tuomet reikalinga proporcingai subalansuoti įstatymiškai miškų savininkams nustatomus įpareigojimus ir savininko teises disponuoti nuosavybe.
Vilniaus kooperacijos kolegijos doc. Kęstutis Jackelevičius pasisakė, kad jam privatus miškų ūkis-"juoda dėmė", neva "nėra jokios statistikos" apie privačius miškus. Kaip sektiną pavyzdį K.Jaskelevičius minėjo žemės ūkyje iš ūkininkų surenkamą informaciją apie atliekamus darbus. Jis tvirtino, kad tik 5-7 % miško savininkų, kurie realiai ūkininkauja, o visi kiti K.Jaskelevičiaus nuomone net nesugebėtų susirasti savo miško ir todėl didžioji dalis miškosavininkų, -teigė kalbėtojas,-nori miškų atsikratyti. Jis ragino ištirti privačių miškininkystės paslaugas teikiančių bendrovių , kurias vadino "pseudokoperatyvais", veiklą.
LŽŪU rektorius prof. Romualdas Deltuvas pažymėjo, kad kiekviena nuosavybės forma turi tiek privalumų, tiek ir trūkumų. Valstybinės miškų nuosavybės privalumas, kad urėdijose lengva sprendimais įgyvendinti valstybinę miškų politiką, kai tuo tarpu su privačių miškų savininkais ES valstybėse ilgiau šnekamasi, deramasi.K eletui studijų dėl miškų valdymo tobulinimo vadovavęs profesorius siūlė, kad reikia tobulinti valstybinių miškų valdymo sistemą jos efektyvumui didinti.
LMSA pirmininkas dr.Algis Gaižutis paminėjo, kad diskusijos dėl miškų politikos ateities aktyviai vyksta ne vien Lietuvoje, tačiau ir ES mastu- š.m.kovo 1 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl ES žaliosios knygos miškų klausimu.
Pasak A.Gaižučio, Lietuvoje pirmiausiai būtina diskutuoti ir priimti sprendimus dėl valstybinio miškų ūkio valdymo racionalizavimo, o ne gąsdinti vieni kitus totaliniais šalies girių naikinimo baubais. Reikia aiškiai pasakyti, kad siūlymas dėl valstybinių miškų masinio privatizavimo dabartiniu laikotarpiu yra nepriimtinas ir reikia daugiau šito klausimo neeskaluoti, energiją sutelkiant racionalesnių pasiūlymų sprendimui. LMSA yra aiškiai ir ne kartą išdėsčiusi savo poziciją šiuo klausimu.
"Valstybiniai miškai yra gerai organizuoti, gerai tvarkomi ir išsilavinusių specialistų prižiūrimi. Faktas. Ekonominė ūkinė sistema gerai organizuota, lėšos sukauptos, įstatymiškai sukurtas aiškus teisinis mechanizmas, kaip tos lėšos kaupiamos bendrosioms reikmėms. Institucijos, prižiūrinčios ir koordinuojančios valstybinius miškus specialistus skaičiuoja tūkstančiais. O ką turime privačiuose miškuose?- teiravosi diskusijos dalyvių A.Gaižutis. - Labai panašią situaciją, kaip privatizuojant daugiabučius, kur kiekvienas yra atskiro nedidelio būsto savininkas, tačiau bendrų [finansinių ir organizacinių] instrumentų valdyt privačius miškus turima labai nedaug. Juolab, kad galimybių naudot nuosavus miškus kitoms reikmėms nei medienos gamybai yra palikta labai nedaug. Kiekvienas privataus miško savininkas turi savų tikslų. Jei jis galėtų pasirinkimo laisvę- kirsti medžius, ar kurtis savo valdoje, vystyti kitus verslus daugeliu atvejų miškas tuomet iš vis nebūtų kertamas. Tačiau tokios galimybės nepaliekama,net atsiro miško žemės plotelio paskirtį gali pakeisti tik LR Vyriausybė savo sprendimu".
LMSA pirmininkas atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad matant, kuomet metamos didelės lėšos ir pastangos taip vienpusiškai eskaluoti valstybinių miškų privatizavimo temą, kyla klausimas- kam tas naudinga? Ar ne sąmoningai norima kiršint urėdijų darbuotojus, nukreipti visuomenės ir politikų dėmesį nuo svarbesnių dalykų? Pavyzdžiui, nuo Valstybinės miškotvarkos tarnybos paviešintų faktų apie sistemingai 13-20 proc. neužpajamuojamą tūrį kertamuose medynuose. Prof. Vaidoto Antanaičio pastangomis sukurtas valstybinio miškų ūkio ekonominis modelis, kuomet iš miškų naudojimo gaunamas pajamas galima tiesiogai panaudoti urėdijų veiklai finansuoti, nelaukiant kol pinigai bus paskiriami iš biudžeto, miškininkų požiūriu buvo pats geriausias sprendimas. Tačiau, kuomet nemažos dalies lėšų panaudojimo sprendimų teisė palikta disponuoti nepakankamai kontroliuojamai vadovybei, tas privedė prie pastarosios arogancijos bei nuolatinio politikavimo. Normaliai dirbti įsiklausant į įvairias nuomones nei mokama nei norima.
Pasak A.Gaižučio, nedera drausti specialistams išsakyti nuomones bei siūlymus, kadangi antraip gali būti užkertamas kelias sektoriaus pažangai. Būtina pradėt kaupt į vieningą fondą lėšas bendrosioms privačių miškų ūkio vystymo reikmėms, spręsti miškų įvairiafunkcinio panaudojimo klausimus.
Akademikas Stasys Karazija paantrino daugeliui pasisakiusių apie siūlymo privatizuoti ūkinius miškus nepriimtinumą, tačiau tuo pačiu stebėjosi, kad jau kuris laikas bet kurį siūlymą dėl miškų ūkio veiklos tobulinimo iš karto stengiamasi priskirti privatizuotojų kėslams. Akademikas siūledaugiau neeskaluoti privatizavimo temos, o daugiau kalbėti apie valdymo pertvarkos klausimus.
