Naujienos

ŽŪR Prezidiumas svarstė Atsinaujinančios energijos šaltinių įstatymo projektą

2010-02-25 (ketvirtadienį) Kaune vykusiame  Žemės ūkio rūmų Prezidiumo posėdyje aptarti 2 klausimai: parengtas Atsinaujinančios energijos šaltinių įstatymo projektas ir mažiau palankių ūkininkauti vietovių išskyrimas Lietuvoje. Ūkininkams itin aktualų Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo projektą pristatė Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius. Nors pastarasis įstatymo projektas Seime jau užregistruotas ir laukia parlamentarų svarstymo, jam priekaištų dar turi ir Seimo Kaimo reikalų komitetas, ir Žemės ūkio ministerijos specialistai, ir žemdirbių nevyriausybinės organizacijos, - 2010-02-26 informuoja zum.lt.

Skatinti atsinaujinančios energijos vartojimą įpareigoja ES teisės aktai, kuriuose šalims narėms konkrečiai nurodomi privalomieji planiniai šios energijos suvartojimo rodikliai. Lietuva įsipareigojusi kasmet didinti energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimą, o 2020 m. pasiekti, kad bendrame energijos suvartojimo balanse pastarieji energetiniai resursai sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. Taigi, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas yra vienas pagrindinių Nacionalinės energetikos strategijos tikslų.

Atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimas itin patrauklus žemės ie miškų ūkio sektoriuose, nes čia yra didelis potencialas biomasei išauginti. Brangstant energetiniams ištekliams, ūkininkai intensyviai ieško žaliavų gamybos atpiginimo būdų. Kita vertus žemės ir miško savininkai sėkmingai galėtų pasinaudoti galimybe užsiimti alternatyvia veikla - gaminti ir parduoti elektros energiją.

Išsamiai ir nuosekliai Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo projektą Prezidiumo nariams pristatęs Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas G. Jakimavičius sulaukė daug klausimų ir pastebėjimų. Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Žukas, į daugelį ministerijos siūlymų, rengiant įstatymo projektą buvo atsižvelgta, tačiau kai kurie siūlymai buvo atmesti. Jie ir tapo deguto šaukštu Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo projekte.

Vienu svarbiausių aptarto įstatymo silpnybių ir trūkumu įvardytas reikalavimas žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams pagal supaprastintas sąlygas statyti ne galingesnes nei 250 kW galios vėjo, biodujų ir kt. jėgaines. Tokio galingumo vėjo jėgainės nėra ekonomiškai efektyvios ir jos jau praktiškai negaminamos. Žemės ūkio subjektams pagal supaprastintas sąlygas turėtų būti leista statyti iki 1 MW jėgaines. Kita diskriminuojanti nuostata įstatymo projekte - mėginimas įteisinti, kad pagal supaprastintą tvarką būtų statomos ne tik iki 250 kW galios, bet ir ne didesnės, nei vartotojui leistinosios naudoti galios jėgainės. Tai reikštų, kad ūkininkai vėjo ir kitas jėgaines praktiškai galėtų statyti tik nedideles ir tik savo reikmėms. Esant tokiai nuostatai, ūkininkai negalėtų pasinaudoti ir Kaimo plėtros 2007-2013 m. III krypties priemonėmis („Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai", paramos intensyvumas siekia 65 proc., privalomas reikalavimas ne mažiau kaip 50 proc. pagamintos elektros energijos parduoti) statant atsinaujinančios energijos jėgaines.

Nors įstatymo projekte įrašyta, kad vėjo jėgainės iki 250 kW turi būti prijungtos nedelsiant, skirstomieji tinklai kol kas joms neišduoda išankstinių projektavimo sąlygų. J. Žukas Prezidiumo nariams pateikė konkretų pavyzdį, kai Tauragės apskrities tinklų operatorius atsisakė ūkininkui išduoti vėjo jėgainės prijungimo sąlygas, motyvuodamas linijos perkrovimu. Pastarajam ūkininkui buvo pasiūlyta pačiam investuoti į elektros pastotės atnaujinimą, kuri kainuotų apie 4 mln. litų, t. y. 4 kartus daugiau, nei kainuotų pati vėjo jėgainė.

Ir J. Žukas, ir Atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius pasisakymuose akcentavo, kad atsinaujinančių energijos plėtra turi būti vienodai suinteresuoti ir gamintojai, ir tinklų operatoriai. Pastarieji turi taip pat susirūpinti savo elektros ūkio modernizavimu.

Dažnai Žemės ūkio rūmų Prezidiumo posėdžiuose dalyvaujantis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis taip pat turėjo pastabų parengtam įstatymo projektui. Apibendrindamas posėdyje vykusias diskusijas E. Pupinis konstatavo, kad kol kas ne tik įstatyme, bet ir praktikoje energijos iš atsinaujinančių šaltinių tiekėjai nėra pasirengę artėjančioms permainoms - iš ūkinių subjektų energiją supirkti, kaupti ir perpaskirstyti vartotojams. Todėl jau dabar turi būti intensyviai rengiamasi tokiai netolimai perspektyvai.

Aktyviai į diskusiją apie atsinaujinančius energijos šaltinius ir jų perspektyvas įsitraukę nevyriausybinės organizacijos akcentavo dar vieną opią problemą - neaiškumą, kaip suplanavus energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, tinkamai pasirinkti jos tiekėją.

Susipažinti su Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo projektu galima LR Seimo tinklapyje (www.lrs.lt) Teisėkūros skiltyje (įstatymo projektas XIP-1749). Savo pastabas ir siūlymus minėtam įstatymo projektui kviečiama teikti LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui.