Naujienos

J.Danusevičius: verčiau atsisakyti nereikalingų pareigybių urėdijų administracijoje, o ne mažinti girininkijų skaičių

Šaltinis: zpasaulis.lt

"Kadangi miškai dengia daugiau kaip trečdalį šalies teritorijos ir turi ne tik ekonominę, o ir ekologinę bei socialinę reikšmę, šiandien sunku pasverti, kuri miškų funkcija svarbesnė. Tai ir daryti neverta. Plėtojant miškininkystę komplekse, miškai tenkins krašto ir žmonių poreikius. Verta pasvarstyti, ar nebūtų tikslinga apjungti gamtos apsaugos darbuotojų ir miškininkų veiklą",- teigia miškininkas veteranas doc. dr. Julius DANUSEVIČIUS straipsnyje "Į devynis vilkus bežiūrint... Tobulinkime miškų valdymą negriaudami", kuris 2010-02-20 publikuojamas savaitraščio "Žaliasis pasaulis" svetainėje.
Autorius svarsto, kokių pertvarkų reikia šalies miškų ūkyje ir klausia "Ar nevertėtų peržiūrėti urėdijų administracijos sudėtį ir atsisakyti nereikalingų pareigybių, o ne mažinti girininkijų ir eigulių skaičių?"
******************************
Kviečiame susipažinti su keletu citatų:

"...Miškininkams darbo apstu. Yra sakoma, kad geras miškas savaime neauga, jį reikia auginti. [...] Miškininkų uždavinys - ne tik didinti medienos prieaugį, bet ir gerinti auginamos medienos kokybę. Praktiškai nevykdoma menkaverčių jaunuolynų rekonstrukcija. Nors šalyje brandūs spygliuočiai sudaro 1/3, tačiau kertama po lygiai spygliuočių ir lapuočių. Spygliuočius reikia taupyti... Beje, racionaliai miškininkaujant, Lietuvoje kasmet iš miškų galima gauti po 8 mln. m3 medienos, nepaliečiant apsauginių miškų. Dabar kertama po 6,4 mln. m3. Restitucijai palikti miškai sudaro apie 300 tūkst. ha, iš kurių kasmet galima gauti po 1-1,5 mln. m3 medienos. Privatūs miškai dažniausiai želdomi minkštaisiais lapuočiais ar paliekami savaiminiam atžėlimui. Jeigu nebus skiriama reikiamo dėmesio miškų atkūrimui ir auginimui, medienos kokybė ateityje gali būti prasta.

Intensyvios miškininkystės kraštuose vienam miško specialistui priskiriama prižiūrėti ir tvarkyti apie 500 ha miško.To siekė ir buvęs miškų ministras A.Matulionis. Šalyje buvo 48 miškų ūkiai su 575 girininkijomis. 1938 m. eiguvos plotas Lietuvoje buvo 400 ha, o dabar vienam dirbančiam miškininkui vien valdiško miško tenka per 1200 ha, o kartu su privačiais - per 1700 ha. Nežiūrint to, pastaruoju metu taupant lėšas įvykdytas 30 girininkų sumažinimas. Tuo metu administracinio personalo mažinimas pačios urėdijos nepalietė. Priminsiu, jog tarpukario metu urėdijoje dirbo 3-5 tarnautojai, o šiuo metu - 11-24. Pagaliau statybų, medžio apdirbimo cechų, mechaninių dirbtuvių neliko, darbai atliekami rangovų, apskaita kompiuterizuota. Ar nevertėtų peržiūrėti urėdijų administracijos sudėtį ir atsisakyti nereikalingų pareigybių, o ne mažinti girininkijų ir eigulių skaičių. Didėjant urėdijose tarnautojų skaičiui, didinamos ir girininkų biurokratinės apkrovos. Sujungiant girininkijas iš viso nebuvo atsižvelgta į jų istorinę sanklodą. Sakysime, Ąžuolų Būdos ar Kulautuvos girininkijos minimos XVI a., o dabar panaikintos, nors darbo jose apstu. Antra vertus, per ilgą laiką pasitvirtino vyriausiojo miškininko ir vyriausiojo inžinieriaus pareigybės, o kam dabar reikalinga nauja urėdo pavaduotojo pareigybė? Arba, pavyzdžiui, pareigybė ryšiams su visuomene, auditoriaus ir pan. Kaip girininkijos, taip ir urėdijos pagal valdomų miškų plotą negali būti vienodos. Tam būtina sunorminti dydžius ir etatus, įvertinti funkcines miškų paskirtis ir darbo apimtis. Tuo pagrindu parengti optimalios girininkijos bei urėdijos modelį, o pagal tai nustatyti darbuotojų skaičių ir jų atlyginimus.

 lietuvosmiskai.lt inf.