Naujienos

2010 - 02 - 12

UP: Aplinkosaugininkas - Cerberis ar ūkininko Angelas Sargas?

 

Gailėjomės atsidūrę netoli Biržų esančiame Vaidutės ir Vytauto Stankevičių pieno ūkyje per pačią pūgą. Vien todėl, kad po sniego patalais negalėjome matyti paties gražumo: rieduliuotojo ledynmečio pėdsakų, kurio teritorija siekia šio ūkio gamybinį centrą, vasarą susiburiančių stovyklautojų iš užsienio šalių ir vietinių bendraminčių statomų akmenų tvorų, skulptūrų parko bei žemės dirbimo padargų muziejaus po atviru dangumi.
Su Stankevičiais šį kartą kalbėjomės apie juos užgriuvusius nemalonumus, kurių atsirado aplinkosaugininkams atlikus neplaninį patikrinimą ūkyje ir juos nubaudus.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros nutarimą ūkininkai apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui ir bylą laimėjo.
Sykiu su ūkininkais svarstėme: kodėl, užuot gaudžius rimtus pažeidėjus, kėsinamasi bausti žemdirbius, nors jie kažkokių grėsmių niekam nekelia?,- klausia laikraščio "Ūkininko patarėjas" korespondentė Vanda  VASILIAUSKAITĖ 2010-02-13, Nr. 18(2521) straipsnyje "Aplinkosaugininkas - Cerberis ar ūkininko Angelas Sargas?"

Gerų darbų niekas nevertina
Kur šiandien plyti gražiai tvarkomo Stankevičių ekologinio ūkio valdos, kadaise ūkininkavo Vaidutės seneliai. Tik 1997-aisiais žemė grąžinta anūkei. Atgautos teritorijos buvo apleistos ir užterštos. Seniau čia buvo kolūkio fermos, vėliau - dažų fabrikas. Gamintojai dažams naudodavo įvairias chemines medžiagas, dalį produkcijos eksportuodavo į buvusias Sovietų Sąjungos šalis, o fabrikui nutraukus veiklą dalis turto atiteko bendrovėms, dažų atliekos ir kitoks balastas pasklido po teritoriją, užteršė gruntą ir šulinius.
Į besikuriantį Stankevičių ūkį atvykę aplinkosaugininkai tuomet už galvų stvėrėsi ir sakė, kad valstybė turėtų padėti tai sutvarkyti. Pakalbėjo ir išvažiavo, o ūkininkai liko gyventi ir dirbti.
- Pirmasis incidentas su aplinkosaugininkais įvyko vos pradėjus tvarkyti būsimų fermų teritoriją. Jau tada Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros darbuotojas Artūras Griška sakė: „Matote, koks užterštas gruntas - mes jus bausime." Tačiau jis nesurašė nė vieno patikrinimo akto, o mes tvarkėmės toliau, - „Ūkininko patarėjui" pasakojo V. Stankevičius.
„Jeigu tikrintojas suklydo, gal bent turėtų atsiprašyti“, - sako Vytautas Stankevičius. Nuotrauka: V.VasiliauskaitėNenorėdami veltis į nemalonumus ūkininkai susisiekė su specialistais iš Rygos dažų fabriko, šie atsiuntė sunkvežimius ir visas dažų atsargas surinko, išsivežė. Agentūros atstovai tai puikiai žinojo. Ūkininkai nukasė viršutinį žemės sluoksnį, išasfaltavo fermų aplinką, nemėtė cheminių atliekų kur papuola.
- Gamtosaugos reikalavimams vykdyti investavome apie 0,5 mln. Lt. Tai didžiuliai pinigai. Jie buvo skirti arteziniams gręžiniams surasti (vienas jų dar kolūkių laikais buvo paverstas mėšlo kaupimo aikštele, kitas - gyvūnų kapaviete). Kai viską iškuopėme ir radau artezinį gręžinį, išsikviečiau tą patį aplinkosaugininką A.Grišką ir parodžiau. Tai buvo dar 1950 m. kolūkio įrengtas pirmasis artezinis gręžinys. Išvalėme, sutvarkėme, dabar juo naudojasi kaimo žmonės, - pasakojo V. Stankevičius.
Niekas ūkininkams už tai nedėkojo, jie tiesiog dirbo ir plėtojo savo ekologinį pieno ūkį. Šiandien jame 240 melžiamų karvių (iš ūkio kasdien išvežama daugiau kaip 3 t pieno), iš viso apie 500 galvijų, suburtas darnus 22 žmonių kolektyvas.
Bandoje - įvairių veislių karvės. Stankevičiai į savo ūkį iš Danijos atsivežė 24 veršingas džersių veislės telyčias, dabar jau turi jų palikuonių.
Panašių ekologinių ūkių, kuriuose laikoma daugiau kaip 100 melžiamų karvių, šalyje likę vos du.
Stankevičių ūkis yra priėmęs ne vieno seminaro dalyvius, čia rengiami melžimo konkursai. Ūkininkai labdaringai teikia ekologišką pieną Medeikių vaikų globos namams „Vaiko užuovėja" ir visus privalomus mokesčius valstybei sumoka laiku.
Stankevičių ūkio pienas labai geros kokybės, tačiau ekologiško pieno, pasak Vytauto, Lietuvoje nelabai kam reikia. Jį išsiveža vokiečiai. Ekologiškus kviečius perka vokiečiai ir danai, o veršelius eksportuoja į Izraelį. Su partneriais iš užsienio bendradarbiaujama sąžiningumo principu.
Pažangaus ūkio rezultatai akivaizdūs. Ūkininkai Stankevičiai yra dalyvavę konkurse „Metų ūkis", yra antrosios vietos laimėtojai konkurse „Pažangiausias ekologinis ūkis", o prieš keletą metų konkurse „Inovatyvus jaunojo ūkininko ūkis" tapo nugalėtojais Biržų rajone.
Matant ūkininkų Stankevičių įdirbį ir klausantis, su kokia meile jie kalba apie ūkio reikalus, nesunku suprasti, kad visi tie, kurie ėmėsi gyvulininkystės verslo, priversti suktis kaip voverės, nes gyvulius būtina kasdien šerti, melžti, jų gardus valyti, nepamiršti buhalterinės apskaitos, sekti įstatymus. Bet, pasak Vytauto, kai tiek metų atiduota ūkiui, kai tiek širdies įdėta, keisti veiklos kryptį būtų sunku.

Neplaninio patikrinimo aidas
Ūkininkų veiklą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas. Nekurdami įmonės ūkininkai gali verstis žemės ūkio veikla. Daugeliu įstatymų, pasak V.Stankevičiaus, ūkininkas prilyginamas juridiniam asmeniui, tačiau kyla abejonių, ar galima iš jo reikalauti to paties kaip iš juridinio asmens? Ūkininkas net bankrutuoti negali (to įstatymas nenumato), nors jis už viską atsako savo turtu ir laisve, moka PVM, pelno, socialinio draudimo mokesčius.
- Ir kodėl mes, ūkininkai, tarsi kokios beždžionės, rūšiuojami pagal ūkių dydžius? Skirstymas kategorijomis tik supriešina kaimyną su kaimynu, stambius ūkius su smulkiais, - sakė Vytautas. - Nors tame pačiame pieno surinkimo punkte pienas vienodos spalvos, tačiau jo kaina atskiroms ūkių kategorijoms skiriasi.
Praėjusį rudenį ūkininkai Stankevičiai per dvylika ūkininkavimo metų pirmą kartą nutarė atitrūkti nuo darbų ir išvyko atostogų į Pietryčių Aziją. Namus, vaikus bei ūkį paliko prižiūrėti giminaičiams. Grįžę rado laišką, kuris sudrumstė ramybę. Mat jiems nesant, Aplinkos apsaugos agentūros atstovai, tirdami skundą, atliko neplaninį patikrinimą. Patikrinimo akte, kurį pasirašė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė Mantė Ramanauskienė ir inspektorius A. Griška, parašyta, kad viename objektų (mėšlidėje) reikėtų paaukštinti bortelį, nes esant gausiems krituliams gali atsirasti galimybė srutoms patekti į aplinką.
- Padarėme pylimėlį iš šiaudų ir pjuvenų, pastumdėme žemes. O buvo ruduo, balos aplinkui, tad įrengėme užtvaras, nes mėšlidė netoli bendro naudojimo kelio, - pasakojo Vytautas. - Po kiek laiko atvykę aplinkosaugininkai sakė, kad ne taip sutvarkėme. Jie fotografavo lietaus balutes ir aiškino, kad tai srutų klanai. Po kiek laiko vėl apsilankę pareigūnai kalbėjo, kad turėsime mokėti baudą, nes nevykdome privalomų nurodymų. Aš nesupratau ir paklausiau, kokie tai nurodymai: ar aktas, kurį laišku gavome? Tačiau tik vykstant pasitarimui Biržų rajono mero kabinete, Aplinkos agentūros Biržų skyriaus vedėja Elona Pipiraitė parodė privalomo nurodymo, surašyto spalio 23 d., nuorašą. „Štai, kvitukas prisegtas, nes jūsų nebuvo, darbuotojas priėmė paštą", - „Ūkininko patarėjui" pasakojo V. Stankevičius.
Pareigūnai surašė administracinių teisių pažeidimo protokolą, tačiau nubaustieji teigia nesuprantą už ką.
- Biržų aplinkos agentūros inspektoriai motyvuoja, kad man 600 Lt nuobauda skiriama kaip pareigūnui už Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Tai kaip jums atrodo, pareigūnas aš ar ūkininkas? - klausia V. Stankevičius.

Jaučiasi nepagrįstai nubausti
Ūkininkas tuo pačiu reikalu sako vykęs ir pas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių Valdemarą Jakštą, tačiau pareigūnas nebuvo nusiteikęs geranoriškai žiūrėti į problemą. Tada V. Stankevičius parašė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Teismas ieškinį patenkino. Nutarta panaikinti Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų agentūros 2009 11 30 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti. Šis nutarimas per 10 dienų galėjo būti apskųstas, tačiau agentūra teismo nutarties neapskundė.
- Apie tai mes turėtume kalbėtis ne su žurnalistais, bet kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad išsiaiškintume - jeigu valdininkas suklydo, gal bent turėtų atsiprašyti. Nejau paprastą žmogų bet kada panorėjus galima žeminti, padaryti jį be kaltės kaltu? - svarstė V. Stankevičius. Ir stebėjosi, kad aplinkosaugininkai įsikūrę jaukiuose, suremontuotuose rūmuose, naudojasi moderniais automobiliais, dėvi gražias uniformas, deja, kai kurie jų elgiasi tarsi beraščiai.
Ūkininkas teigia negalįs peikti visų valdininkų. Antai Valstybinės mokesčių inspekcijos arba NMA specialistai labai tolerantiški, pas juos nuėjęs gali konsultuotis, jie mielai viską paaiškina, tik aplinkosaugininkai sako, kad ūkininkams patiems privalu įstatymus išmanyti. Bet susigaudyk, kad toks protingas, tų įstatymų raizgalynėje, kai tarp įvairių pataisų patys teisininkai painiojasi.
Stankevičių ūkis į valstybės biudžetą kasmet įvairių mokesčių sumoka apie 300 tūkst. Lt. Vien PVM apie 120 tūkst. Lt. Tai jie, mokesčių mokėtojai, ir tuos pačius inspektorius išlaiko.

Tikrintojų nuomonė
Vartome patikrinimo aktus. Pirmasis jų surašytas 2009 m. spalio 23 d. pagal gautą telefoninį pranešimą apie tai, kad srutomis teršiama vandens gręžinio sanitarinė zona V. Stankevičienei priklausančiame ūkyje. Patikrinimo metu, kaip rašoma akte, teršimų nenustatyta.
„Mėšlidė Paberžių k. yra įrengta buvusioje trąšų sandėlio teritorijoje, kurios pagrindas yra išasfaltuotas, trys sienos iš gelžbetoninių plokščių konstrukcijų. Įvažiavime į mėšlidę nėra paaukštinimų, todėl atsiranda galimybė esant gausiems krituliams srutoms patekti į aplinką", - dėstoma patikrinimo akte, kurį pasirašo Biržų rajono agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė M. Ramanauskienė ir inspektorius A. Griška.
Dar vienas patikrinimo aktas surašytas lapkričio 20 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad įrengtas šiaudų paaukštinimas ant įvažiavimo į mėšlidę, kuris keliose vietose suvažinėtas ir išstumdytas, šalia mėšlidės yra keletas srutų balučių.
Lapkričio 23 d. Stankevičiai supažindinti su privalomuoju nurodymu, kuriame liepiama esančioje mėšlidėje įrengti tokį paaukštinimą ant įvažiavimo į mėšlidę, kad būtų išvengta srutų nutekėjimo į aplinką. Reikalavimus nurodoma įvykdyti iki 2009 m. gruodžio 31 d.
Sniego pusnys apklojo tikrintojų surašytuose aktuose minimą mėšlidę, tačiau aplinkosaugininkai ir ūkininkai kol kas vieni kitiems draugiškai rankos neištiesė.
Telefonu kalbėjomės su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi V. Jakštu.
- Neplaninis patikrinimas V.Stankevičienės ūkyje buvo atliktas pagal skundą telefonu į Aplinkos ministeriją. Kontrolės skyrius informavo Biržų rajono agentūrą, todėl inspektoriai nuvyko į vietą. Ūkininkams buvo duotas privalomas nurodymas sutvarkyti mėšlidę, kad iš jos srutos nepatektų į aplinką. Neturime tikslo tik bausti ūkininkus ar kuo daugiau baudų iš jų surinkti, tačiau nereaguoti į signalus negalime. Nors pažeidimas nebuvo didelis, tačiau skundas pagrįstas, nieko nedaryti neturime teisės, - „Ūkininko patarėjui" dėstė V. Jakštas.
Paklaustas, ar Biržų rajone nesama didesnių blogybių nei ši, pareigūnas sutiko, kad, ko gero, pažeidimų yra, tačiau rajono agentūroje dirba tik trys inspektoriai, jie turi savo darbo planus ir kiekvienos blogybės nespėja pamatyti. V. Jakštas nepaneigė, kad Stankevičiai, tvarkydami apleistas teritorijas ir kurdami savo ūkį, padarė ne vieną gerą darbą, tačiau tai, pasak pareigūno, jų neatleidžia nuo atsakomybės.
Nuomonės apie šią situaciją paklausėme ir buvusio ilgamečio aplinkos apsaugos ministro, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojo Broniaus Bradausko, nes jis yra matęs ne vieną panašią situaciją. Patyręs aplinkosaugininkas sakė:
- Nenoriu sakyti, kad galima nevykdyti įstatymų, tačiau dabar, kai gyvename nuolatinėje įtampoje, labai svarbus žmogiškas susikalbėjimas tarp tikrintojų ir ūkininkų.


Ar leisime tuštėti kaimui?
Ta pačia tema „Ūkininko patarėjo" pakalbinta Biržų r. Parovėjos seniūnė Gailutė Tamulėnienė sakė kadaise dirbusi vyr. agronome tuomečiame „Vienybės" kolūkyje. Toje vietoje, kur dabar - Stankevičių ūkis, ji mena buvus dažų fabriką, įvairių chemikalų liekanas ir tvyrojusią smarvę. Stankevičiai, pasak seniūnės, tą teritoriją sutvarkė. O kai praėjusį rudenį aplinkosaugininkai atliko patikrinimą jų ūkyje, dalyvavo ir seniūnė.
- Ne naujiena, kad yra piliečių, mėgstančių skundus rašinėti. Jokių srutų balų šalia tos mėšlidės nebuvo ir nemanau, kad tai būtų koks nors rimtas pagrindas skandalui. Kaime galima rasti daug didesnių blogybių, todėl manau, kad šiuos ūkininkus griežtai bausti būtų neteisinga, - „Ūkininko patarėjui" sakė G. Tamulėnienė.
Seniūnė paminėjo, kad Stankevičiai yra visuomeniški žmonės, jų ūkyje nuolat lankosi svečių, jie remia ir seniūnijoje organizuojamus renginius, o Vytautas yra išrinktas Parovėjos kaimo bendruomenės pirmininku.
Kalbėdamiesi apie kasdienybę, prisiminėme ne vieną sodietį, kuris neturi vandens ir gyvulius girdo iš upelio, ar kelią savo namų link be derinimų su aplinkosaugininkais pažvyruoja. Ir srutų balučių prie dažno tvarto sniegui nutirpus rasime. Pripažinkime, daug kas atsitinka ir daug ko ūkininkai ne dėl savo kaltės nežino.
Ar spės pareigūnai kiekvieną jų bausti? Galbūt sunkmečiu, kai kiekvienas esame labiau jautrūs ir pažeidžiami, anot B. Bradausko, galėtume būti tolerantiškesni vieni kitiems?
Ūkininkų Stankevičių šeimoje auga trys šaunūs vaikai: Evelina, Eligijus, Otilija. Jie jau rimti pagalbininkai ūkyje. Tik ar nepabūgs jauni žmonės sunkumų, matydami, ką patiria žiemas ir vasaras pardavę žemės ūkiui jų tėvai? Ar nenusisuks nuo tuštėjančio Lietuvos kaimo?
Apie tai turėtų pagalvoti ne tik patys ūkininkai, žemdirbių organizacijų vadovai, bet ir pareigūnai, rašantys protokolus baudoms.