Naujienos

* manoukis.lt: draudimas važiuoti miško keliais medienos vagių neatbaido

Generalinei miškų urėdijai žiniasklaidoje paskelbus iniciatyvą , kad kovojant su padažnėjusiais  paruoštos medienos grobimams iš miškuose esančių medienos sandėlių  planuojama užtverti visus miško kelius, kilo didelis susidomėjimas žiniasklaidoje. Nacionalinio radijo populiariausioje laidoje "Ryto garsai" 2010-01-20 (trečiadienį) 8.20 val. vyko pokalbis apie tai, ar kovojant su medienos vagystėmis urėdijos imsis užtvėrinėti visus miško kelius. Temą toliau nagrinėja žurnalo "Mano ūkis" redakcija, 2010-01-21 paskelbusi straipsnį "Draudimas važiuoti miško keliais medienos vagių neatbaido ". Straipsnyje pastebima, kad pasak  miškininkų, Lietuvai patekus į ekonominio nuosmukio gniaužtus, padaugėjo miško medienos vagysčių. masinių vagysčių, kokios buvo vykdomos 2003-2005 metais, nebevyksta, bet vagišių susidomėjimas mišku nenuslopo. Medienos vagysčių miškuose urėdijos tikisi sumažinti įrengiant kelių užkardus, bet tuo pačiu nuogąstaujama, kad automobilių eismo miško keliais ribojimas gali sukelti keblumų privataus miško savininkams pasiekti savo valdas. 

*************************
Kviečiame susipažinti:

„Medienos vagystes galima skirstyti į tris rūšis: ekonomines - jas vykdo asmenys, nenorintys, negalintys arba nesugebantys apsirūpinti malkomis; nežinančiųjų - jas vykdo miško savininkai, kai neatsiklausę pareigūnų ar nežinodami įstatymų netinkamai įformina kirtimų leidimus; vagišių - jas sąmoningai vykdo asmenys, kurie uždarbiauja prekiaudami vogta miško produkcija", - vardija Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis.

Masinių vagysčių, kokios buvo vykdomos 2003-2005 metais, nebevyksta, bet vagišių susidomėjimas mišku nenuslopo.

Miškų tvėrimas vagių negąsdina

Generalinė miškų urėdija paskelbė žinią, kad žada riboti transporto judėjimą visais miško keliais, bet baiminasi, kad tokia nuostata gali kenkti privataus miško savininkams, kuriems kaskart, norint patekti į savo valdas, tektų nuo užrakintų vartų prašyti raktų. Nepatogu būtų ir kitais tikslais į mišką vykstantiems žmonėms. 

„Kalbėdami su kitais asociacijos nariais priėjome išvados, kad toks sprendimas - ne išeitis. Juk tai ne tik valstybiniai, bet ir privatūs miškai. Be to, į mišką žmonės važiuoja ne vien medienos, bet ir grybauti, uogauti, praleisti laisvalaikį. Manau, kad pirmiausia reikėtų išnaudoti esamas priemones, o tik tada griebtis kraštutinumų. Valstybė juk nupirkusi miškų inspektoriams automobilius, pareigūnams skyrusi atlyginimus, tad reikėtų ne prie stalo sėdėti, o su automobiliais prevenciškai patruliuoti miškuose", - sakė LMSA pirmininkas.

Pasak A. Gaižučio, žmonės, pastebėję miške dirbančius asmenis, dažniausiai nežino, ar jie turi leidimus kirtimui ar ne, nes tokia informacija niekur neskleidžiama, o ir atitinkamo dokumento ne kiekvienas prašyti gali. Jo manymu, bendravimas tarp miškininkų, miško savininkų, vietos gyventojų ir policijos pareigūnų duotų gerokai didesnę naudą nei miškų tvėrimas.

Lietuvoje šiuo metu kai kur jau užtverti miškai, bet privačių miškų savininkai tuo nesidžiaugia. Ne vienas jų jau pasiėmė raktą nuo vartų ir vėliau jo nesugrąžino. Dažnai žmonės piktinasi, kad dėl užkardų negali privažiuoti prie šalia miškų įrengtų poilsiaviečių, o kartais net ir sodybų.

Miškininkai tvirtina, kad dažniausiai iš miško vagiama jau paruošta produkcija, kurios nereikia patiems nei pjauti, nei ruošti išvežimui. Kiek rečiau pasitaiko savavališki kirtimai.

Daugiausiai tokių pažeidimų užfiksuota Raseinių, Kretingos ir Telšių rajonuose bei Vilniaus apskrityje, tačiau mediena vagiama ir kitose apylinkėse. Didžiausią paklausą ji turi tose vietose, kur šalimais yra lentpjūvės ir galima ją ten lengvai realizuoti arba privažiavimui nutiesti geresni keliai.

Pasak miškininkų, vagiama pati įvairiausia mediena, atsižvelgiama tik į tai, kokiems tikslams ji bus naudojama. Malkoms stengiamasi imti beržus, uosius, ąžuolus, produkcijai - tai, ką galima lengviau realizuoti - pjautinius rąstus, spygliuočius bei kitą medieną.

Privačiais miškai rūpintis turi patys savininkai

Valstybiniais miškais Lietuvoje rūpinasi, juos geni miškininkai, girininkai, bet privačių plotų savininkams viskuo rūpintis tenka patiems, nes šalyje kol kas nėra miško priežiūrai sukurtų privačių girininkijų.

„Jei žmogus atsako už butą, jis atsakingas ir už savo mišką, nes tai jau yra jo nuosavybė. Žinoma, jau yra galimybė su urėdijomis, miško sąjungų įmonėmis ar kooperatyvais sudaryti miško apsaugos ir priežiūros sutartis, bet kol kas šia galimybe pasinaudojo nedaugelis. Apmaudu, kad miškininkų bendruomenė didesnį dėmesį kreipia į valstybinės reikšmės miškus, o privačius paliko likimo valiai", - teigė LMSA pirmininkas.

Kol kas A. Gaižutis privačių miškų savininkams, norintiems išsaugoti savo mišką sveiką, pataria patiems reguliariai lankytis savo valdose, bendrauti su šalia miško gyvenančiais gyventojais, vietiniais miškininkais, kurie galėtų įspėti apie į privatų mišką važiuojančius įtartinus asmenis.

Miškininkai teigia, kad Lietuvoje situacija dėl neteisėtų miško kirtimų ir vagysčių dar nėra tokia bloga, kaip kitose Europos valstybėse, nes kol kas mūsų šalyje pavagiamos medienos kiekiai prilyginami minimaliems.

Šaltinis: www.manoukis.lt
2010-01-21