Naujienos
2005 - 02 - 07
* ĮVAIRENYBĖS: dviračio pirmatako velocipedo rėmas - iš gerai išdžiovinto uosio
| 1817 m. liepos 12 d., ketvirtadienį Karlas Draisas ryžosi pademonstruoti savo naująjį velocipedą, tiesioginį šiuolaikinių dviračių pirmtaką. Jis paliko savo namus Manheimo centre ir nuvažiavo geriausiu Badeno keliu į Švetcingeną. Pravažiavęs 7,5 km jis apsisuko ir patraukė namo. Visa kelionė truko kiek daugiau nei valandą. Dar po mėnesio jis ryžosi dar įspūdingesniam bandymui. Siekdamas išgarsinti naująjį išradimą jis pranešė nuvažiuosiąs 51 km iš Karlsrūhės į Kėlį tik per keturias valandas. Kelionę jis pradėjo lygiai vidurdienį. Kėlio policijos viršininkas patvirtino, kad Draisas pasirodė jų miestelyje 16.00. Draisas gimė 1785 m. jo šeima nors ir nebuvo itin turtinga, bet buvo gana įtakinga. Karlo tėvas Vilhelmas, baronas von Draisas buvo gana aukštas valstybės tarnautojas Karlsrūhėje, Badeno sostinėje, o Karlo krikštatėvis buvo ne kas kitas, o didysis kunigaikštis Karlas-Frydrichas. 1803 m. Draisas iškeliavo studijuoti į Heidelbergą. Šis universitetas pirmasis Vokietijoje įvedė technologinių mokslų, tokių kaip žemės ūkio mokslai ar architektūra, kursus. Čia taip pat pirmą kartą Vokietijoje buvo dėstoma ne lotynų, o vokiečių kalba. Draisui tai labai tiko, nes jo lotynų kalbos žinios buvo gana apgailėtinos. Karlas pasekė tėvu ir tapo tarnautoju - baigęs universitetą jis dirbo girininku. Bet apie 1810 m. Vilhelmas padėjo gauti sūnui ilgalaikį apmokamą atleidimą nuo pareigų girininkijoje tam, jog šis galėtų užsiimti tuo, kas jam geriausiai sekėsi - išradinėti daiktus. Pradžioje Karlas kūrė prietaisą, užrašantis fortepijono muziką skylučių popieriuje seka. Bet po kelių vienas po kito sekusių nederlingų metų, kurie prasidėjo po 1812 m., jis nutarė išrasti pakaitalą arkliui. Negana to, kad derliai buvo labai prasti, Europa buvo nusiaubta išbadėjusios Napoleono armijos, besitraukiančios po nepavykusio žygio į Maskvą. Avižų kaina pakilo į padanges. Europą kankino energetinė krizė, kuri XIX a. visuomenei buvo ne mažiau sekinanti, nei dabartinės aukštos naftos kainos. Draisas norėjo arklio jėgą pakeisti žmogaus jėga. Pirmosios jo mašinos buvo keturių ratų, varomos prie užpakalinės ašies pritvirtintų svertų. Jos buvo skirtos dviem žmonėms: tarnas mynė užpakalyje įtaisytus pedalus, o priekyje įsitaisęs savininkas vairavo. Rusų carui Aleksandrui mašina padarė didelį įspūdį ir jis pasiūlė Draisui pademonstruoti savąją mašiną Europos valdovams, kurie tuomet rinkosi Vienoje. Tie gi buvo pernelyg užsiėmę Europos sienų perdarymu, todėl į išradimą neatkreipė didesnio dėmesio. Draisas užmetė šią idėją ir ėmėsi stebėjimo instrumentų tobulinimo. Bet vėl pablogėję orai dar kartą privedė prie avižų kainų šuolio. Trūkstant pašaro masiškai pradėti pjauti arkliai, todėl Draisas vėl pradėjo galvoti apie transportą be arklių. Šįkart jis sumažino ratų skaičių nuo keturių iki dviejų, tikėdamasis taip sumažinti trintį. Gavosi mašina, kurioje pirmą kartą buvo panaudotas svarbiausias šiandieninių dviračių konstrukcijų principas - balansas. Šiandien nieko nestebina ant dviejų ratų balansuojantis žmogus. Bet buvo metas, kai žmonės pakeldavo kojas nuo žemės tiktai jodami arba sėdėdami karietoje. Čiuožėjai, balansuojantys ant pačiūžos ašmenų, buvo bene vienintelė išimtis iš šios taisyklės. Yra to meto liudijimų apie olandų moteris, čiuožiančias užšalusiais kanalais iš kaimo į kaimą su pieno bidonais ant galvų ir mezginiu rankose. Vaikystėje Draisas labai mėgo čiuožti, todėl balansavimas ant dviejų ratų jam neatrodė itin keistas. Nežiūrint to, jis nutarė apsidrausti. Jis neįtaisė pedalų; dviratininkai turėjo paprasčiausiai atsispyrinėti nuo žemės kojomis. Draiso mašinoje buvo pirmą kartą panaudota nemažai šiuolaikinio dviračio konstrukcijos sprendimų. Žalvariniai guoliai ratuose sumažino trintį, o rėmas iš gerai išdžiovinto uosio svėrė vos 20 kg - lengvas kaip šiuolaikiniame dviratyje. Draisas sulaukė nemažo palaikymo. Badeno kunigaikštienė Stefanija Napoleon įtikino vyriausybę išleisti įsaką, 10 m. ginantį išradėjo teises. Dviratininkai privalėjo pirkti licenziją, kitaip jiems grėsė bauda ir dviračio konfiskavimas. Valstybė taip pat paskyrė Draisui pensiją. Tačiau įsakas saugojo išradėjo teises tiktai Badeno teritorijoje. Britanijoje ir JAV vietiniai "išradėjai" pavogė idėją ir užpatentavo ją kaip savą. Kopijos neprilygo originalui. Draiso velocipede buvo stabdžiai, o anglų kopijose jų nebuvo, todėl netruko prasidėti nelaimingi atsitikimai. Kita problema buvo kelių būklė - jie buvo tokie netikę, kad ilgai balansuoti buvo neįmanoma. Vienintelė išeitis buvo važiuoti šaligatviais, keliant pavojų pėstiesiems. Milane dviračiai buvo uždrausti 1818 m. Londone, Niujorke ir Filadelfijoje važiuoti dviračiu šaligatviais buvo uždrausta 1819 m. Šie draudimai, kartu su po 1817 m. sekusių derlingų metų eile, prisidėjo prie to, kad dviratis buvo ilgam užmirštas. Idėja atgijo tiktai 1860 m., kai Paryžiuje kilo nauja dviračių mada. Draisas ir toliau buvo vaisingas išradėjas. Jis sukūrė pirmąją spausdinimo mašinėlę su klaviatūra, stenografijos įrenginį, per minutę popieriaus juostoje pažymėjusį 1000 raidžių ir našesnę viryklę. Bet po tėvo mirties 1830 m. jam pradėjo sektis kur kas prasčiau. Pavydūs varžovai pradėjo prieš jį anonimišką šmeižto kompaniją. Draisas buvo aršus demokratas ir tuo iššaukė rojalistų neapykantą. Jis palaikė 1848 m. Europą apėmusią revoliucijų bangą ir pašalino iš savo pavardės aristokratiškąjį priešdėlį "von". Kuomet revoliucija pasiekė Badeną, didysis kunigaikštis Leopoldas pasiprašė Prūsijos pagalbos. Prūsijos kariuomenė užtruko tris metus, per kuriuos rojalistai stengėsi, kad Draisas būtų pripažintas bepročiu ir uždarytas. Jo seserims pavyko užkirsti tam kelią, bet pensijos išradėjas vis tik neteko. Draisas mirė skurde 1851 m. |
| 2005-02-07 |
| Šaltiniai: RTN, Sala.lt |
