Naujienos

H.Gudavičius: atkuriami statiniai galėtų praturtinti kraštovaizdį,bet dabartiniai įstatymai net svajoti draudžia...

Įdomų straipsnį svetaineje bernardinai.lt paskelbė 2010-01-06 Henrikas Gudavičius, svarstydamas apie Gamtos ir žmogaus darną, krašto gamtosaugą ir kraštovaizdį. Pacituosime tik vieną ištrauką:

[...]

Tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt aštuntaisiais metais lietuvių literatūros klasikas Maironis rašė:

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį
Iš kapų milžinųIr išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį
Iš senųjų laikų.

 Tiek laiko praėjo, bet juk ir gamtininkai, ir etnologai šias poeto eilutes dabar gali suprasti ne kaip metaforą, o labai tiesiogiai, labai artimai. Ir kartais, rodos, tikrai užtektų tik vieno vienintelio žodžio, kad pasitvirtintų kokia nors svarbi hipotezė. Ir staiga pasikeistų išnykstančios rūšies, bendrijos ar net viso kraštovaizdžio statusas, kitoks būtų ir mūsų mąstymas, ir konkreti veikla. Ką reikia galvoti, kai Krūčiaus slėnio juodalksnyne dvidešimties centimetrų gylyje surandi daug juodosios keramikos šukių, kurios nukelia tave net į penkioliktąjį amžių. Ir nė vienas aplinkinių kaimų senolis jau nebepatvirtina spėjimo, kad čia, šitose Krūčiaus pakriūtėse, gyveno žmonės ir žiedė puodus. O reikėtų tokio patvirtinimo, nes kol kas įstatymas yra tiktai toks: nedrįsk eiti į draustinio mišką su kirviu ir kastuvu. Liškiavos kraštovaizdžio draustinio nuostatai gina dabartinį upelio slėnį, bet nieko nesako apie tai, kas čia galėtų būti, jei pabandytume atkurti praėjusio amžiaus gyvenimą. O juk tada šio krašto Gamta buvo dosnesnė, Gamtos ir žmogaus darna kur kas akivaizdesnė. Jonas Navasaitis iš Vytauto Didžiojo universiteto didelėje apybraižoje aprašė geležies liejyklas Pietų Lietuvoje ir tvirtina, kad jų čia buvo ne mažiau kaip šimtas. O kiek tada buvo malūnų? Mažos užtvankėlės ant mažų upelių, siauri, tik arklių vežimais pravažiuojami keliukai, nė kiek negriaunantys slėnio terasų, dusliai dundantys malūnai – apie šitokį kraštovaizdį dabartiniai įstatymai net svajoti draudžia...

[...]

Visą Henriko  Gudavičiaus straipsnį „Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį...” skaitykite svetainėje bernardinai.lt čia ... >>>