Naujienos

* Plungės raj.- medžiotojų ir keturratininkų kovos, panaudojant nusmailintus strypus

Plungės rajone neramu. Šateikių seniūnijos Papievių kaimo gyventojas Jonas Mažeika buvo pasibaisėjęs, kai šeštadienį važiuodamas į savo tėvų mišką su neseniai įsigytu keturračiu motociklu vos neužlėkė ant spąstų - vidury keliuko į žemę sukaltų metalinių strypų. Šeši strypai tyčia nuaštrintais galais styrojo nedaug išsikišę iš po žolių kuokštų, tad buvo sunkiai pastebimi. Susirinkęs įkalčius, papieviškis tą pačią dieną sutiktų medžiotojų paprašė tokių „šposų" jo miške nebedaryti, bet tada pasipylė grasinimai, o nusiteikęs karingiausiai stvėrė ir už atlapų, - situaciją aprašo "Valstiečių laikraštis" 2009-12-16 straipsnyje "Kovai su keturratininkais – nusmailinti strypai".
**********************************************************

Keturratį įsigijo rudenį
Papievių kaime 39 metų J. Mažeika dabar yra retas svečias - jau ne pirmus metus jis važiuoja uždarbiauti į Norvegiją. Po Naujųjų metų vėl išvyks, ir žmona bei trys vaikai jo lauks keletą mėnesių.
Šįsyk grįžo spalio 16-ąją. Sekėsi neblogai, tad įgyvendino savo seną svajonę - po keleto dienų nusipirko keliolika tūkstančių litų kainuojantį keturratį motociklą. Tiesa, nenaują, tad teko paremontuoti. Kol kas neįregistravo - galvoja, gal parduos.
Savo kaime J. Mažeika tokią transporto priemonę turi tik jis vienas, tačiau Papieviuose su keturračiais pasirodo ir kitų vyrų, mėgstančių „pasiausti" po atokias apylinkes ar miško keliukais. Kas jie tokie, J. Mažeika tvirtino nežinantis, bet neslėpė, kad vienas draugas, vairuojantis keturratį, buvo jį aplankęs kartą ar du ir jie aplėkė keletą ratų. Bet ne po žmonių pievas, o kaimo ar miško keliukais.

Geležiniai strypai buvo tėvų miške
Tą šeštadienį, gruodžio 5-ąją, dar priešpiet jis išsiruošė į savo tėvų mišką. „Mane jau buvo pasiekusi žinia, kad kažkur mūsų miške ant keliuko gali būti spąstai. Sužinojau, kad vienas keturračio vairuotojas man dar būnant Norvegijoje toje vietoje persidūrė padangas. Sakė, kad tarytum peiliais supjaustė. Važiavau tų spąstų dairydamasis", - pasakojo vyras.
Keliukas per pievą į jų mišką, pasak J. Mažeikos, yra servitutinis. Taigi gali naudotis visi. Vyras su savo keturračiu jau buvo įvažiavęs į savo miško teritoriją, esančią Bulikų kaime, kai tarp žolių nedidelėje atkalnėje išvydo kyšančius geležinius dantis. Į žemę suvaryti strypai atrodė lyg būtų specialiai tam nusmailinti - kad pasimautų padangos.

Susitiko su medžiotojais
Įpykęs papieviškis ištraukė gelžgalius, įsidėjo juos į bagažinę, dar apsidairė aplinkui ir nieko daugiau neradęs pasuko namo. Už kokio kilometro, jau įvažiavęs į platesnį miško kelią, pamatė maždaug penkiolikos medžiotojų būrį. Šie dalyvavo varovinėje medžioklėje ir laukė žvėrių, bet iš karto užstojo jam kelią.
„Sustojau. Jie tuoj paklausė, ko čia važinėju. Aš tada atidariau bagažinę, traukiau strypus. Vienas dar pasidomėjo, ar šautuvą ketinu jiems atiduoti. Neva aš brakonieriauju. Bet jokio šautuvo neturėjau ir neturiu. Parodęs, ką aptikau, pasakiau: ponai medžiotojai, tokių „šposų" mano miške daugiau nedarykite! Mes su tėvu čia ir traktoriumi atvažiuosime, pradursime padangas, kas atsakys?" - apie incidentą pasakojo J. Mažeika.
Medžiotojai, kaip pasirodė papieviškiui, iškart susierzino. Ypač vienas nevietinis, kuris griebė jį už atlapų ir pradėjo tempti nuo keturračio grasindamas susidorojimu. Esą daugiau čia nevažinėsi ir jų stirnų negaudysi! Dėl strypų, aišku, jie neprisipažino.

Įtaria, kas darė strypus
Po tokio susitikimo su medžiotojais J. Mažeika taip susinervino, kad net vaistų gėrė. Kai nusiramino, ryžosi paskambinti į laikraščio redakciją ir viską papasakoti. „Negi jie elgsis, kaip norės, o aš nebegalėsiu nuvažiuoti iki savo miško?" - medžiotojų grasinimais stebėjosi papieviškis.
J. Mažeika tikino įtariąs, kieno tai darbas. Aišku, strypai skirti ne jam vienam, o visiems su keturračiais važinėjantiems ir žvėris baidantiems piliečiams. „Panašu, kad strypai buvo nukaldinti specialiai, ant geležinkelio bėgių. Įtariu vietinį medžiotoją, bet negaliu įvardyti. Kaipgi įrodysiu? Nusiunčiau jam vieną tą gelžgalį per kitą žmogų, kad žinotų, jog viską radau", - sakė vyras.
„Anksčiau, kai jauni buvome, visi klydome ir su medžiotojais tikrai esu turėjęs konfliktų, bet po išvykimo į Norvegiją su gamta, išskyrus grybavimą ar žvejojimą, tikrai jokių reikalų nebeturiu. Bet medžiotojams aš, matyt, vis tiek atrodau įtartinas. Ypač kai nusipirkau keturratį", - kalbėjo papieviškis, pridurdamas, jog labai gerai žino medžioklės „ypatumus".
Pavyzdžiui, vyras papasakojo, ką reiškia iš akmenų sukrautas besmegenis vidury kelio. Tai esantis sutartinis ženklas nevietiniams medžiotojams, kad šioje vietoje, pasukus į šoną, patenkama prie šernų šėryklos. Paklaustas, negi šitaip medžiotojai ir pyškina į žvėris, J. Mažeika atsakė klausimu: „O kaip jums atrodo?" Dar pridūrė, jog girdėjęs, kad klaipėdiškiai ant vietinių pyksta, kam šie visus žvėris iššaudo, o pastarieji kaltę verčia brakonieriams.

„Klaipėdiškiai perlenkia lazdą"
Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Zenonas Vaištaras, paklaustas, ar girdėjo ką nors apie medžiotojų „kovą" su keturratininkais Papieviuose, atsakė, kad tose apylinkėse medžioja klaipėdiškių klubui priklausantys medžiotojai, prie kurių yra prisijungę ir keletas vietinių. „Taip, esu girdėjęs, kad su keturračiais važinėja brakonieriai. Sakote, žmogus važiavo į savo mišką? Na, klaipėdiškiai kartais perlenkia lazdą... Taip, gali būti, kad strypai yra medžiotojų darbas - esu girdėjęs tokių dalykų. Bet tie su keturračiais tikrai išbaido žėris. Būna, kad net stirną nudaužia", - kalbėjo Z. Vaištaras.

„Mūsų medžiotojai yra įsiutę"
Papieviuose gyvenantis Algis Mikuta, kuris yra vienas iš medžiotojų ir žvejų klubo „Šateikiai" narys, patvirtino buvęs tą šeštadienį minėtoje medžioklėje. „Buvo tada varymas, ir aš iš tolo mačiau, kad vyrai sustabdė ant kelio keturratį. Priekaištavo vairuotojui, kad išvažinėja žmonių pievas, kad žudo stirneles. Niekas ten nekibo. Tik šnekėjo", - tvirtino medžiotojas.
Paklaustas, ką žino apie strypus, vyras kirste nukirto: „Čia apsimetinėjimas! Tuos strypus jie patys vežiojasi. Aišku, jums gali rodyti, ką nori, bet mes geriau žinome, ką jie išdarinėja. Lekia kaip „gončikai" per pievas ir trenkia stirnelėms per kojas. Žvėrys yra išdaužyti. Jis pats, J. Mažeika, ir pribadė tų strypų, o dabar neaišku kuo apsimeta. Taip, Papieviuose tokį transportą turi tik vienas, bet privažiuoja jų iš kitur. Medžiotojai yra įsiutę - tie keturratininkai prikrėtė tiek „velnių", kad baisu."

„Rasime būdų, kaip juos sudrausminti"
Klaipėdiškis Vytautas Girdvainis, kuris vadovauja medžiotojų ir žvejų klubui „Šateikiai", kalbėjo panašiai: „Jis tiesiog sustojo, o mes ir pasakėme, kad nevažinėtų po pievas ir negaudytų žvėrių. Ne tokia mūsų kultūra, kad imtume stumdytis. Bet sudrausminti keturračių vairuotojus turbūt turime teisę? Pats esu matęs jų bent tris, dviem esu pasakęs, kad baigtų savo „pasirodymus". Baisu, kaip jie pasielgė su stirna." Ir papasakojo, kaip du jų medžiotojai spalio 9-osios vakarą užfiksavo brakonierių, važinėjusių su dviem keturračiais, egzekuciją: lėkdami jie taip trenkė stirninui, kad jis liko tik su trimis kojomis. Aišku, medžiotojai kankintis žvėriui nebeleido, tačiau brakonieriai paspruko.
Tiesa, šis įvykis nutiko Vydeikių kaimo miškuose (klubas medžioja per kelis kaimus nusitęsusiame 7 tūkstančių hektarų plote), bet V. Girdvainis tokiu pavyzdžiu, matyt, norėjo tik patvirtinti bendrą savo požiūrį į žmones, važinėjančius keturračiais.
„Ar tas žmogus turi ten savo mišką, aš nežinau, bet jam taip pat pasakėme, kad važinėtų mišku, o ne laukais. Dėl strypų - deja, ne tuo adresu kreipėsi. Suprantu, gynyba yra geriausias puolimas, bet tai ne mūsų darbas. Baikite. To dar betrūko. Juk turėtume užminuoti visus laukus. Mes rasime būdų, kaip juos sudrausminti. Kalbėjau jau apie tai ir su policija", - sakė V. Girdvainis.

„Nenoriu tikėti, kad tai medžiotojų darbas", -
išgirdęs, kokius strypus iš keliuko ištraukė papieviškis, sakė apylinkės inspektorius Kęstutis Gedgaudas. Tokia informacija pareigūno dar nebuvo pasiekusi, bet tai, kad medžiotojai ir ūkininkai skundžiasi vairuotojų su keturračiais, tarp jų ir J. Mažeikos, lakstymu po pievas, jau žinojo. Tiesa, nutvėręs nebuvo nė vieno.

 Šaltinis: www.valstietis.lt