Naujienos
* Vėl eskaluojamos fobijos apie masiškai naikinamus Lietuvos miškus. Kokiu tikslu?
2009-12-14
Spaudoje vėl eskaluojamos fobijos apie masiškai naikinamus Lietuvos miškus. Matyt - stengiantis sureikšminti žaliaisiais save vadinančių organizacijų svarbą Kopenhagoje vykstančios tarptautinės aukščiausio lygio konferencijos klimato kaitos klausimais kontekste.
Štai tik keletas populiariausių šūkių:
- Reikia imtis žygių sustabdyti "miškų skerdynes", antraip iki 2030-ųjų miškų Lietuvoje gali nė kvapo nelikti!
- Masinis miškų naikinimas vis spartėja. Lietuvos poreikiams patenkinti tiek medienos nereikia, todėl žaliava eksportuojama.
- Miškai, ypač pastaraisiais metais, labai intensyviai naikinami, kertami.
Nesusipažinusiam su situacija pašaliečiui stengiamasi pateikti, kad artėja neišvengiama katastrofa. Siekiama formuoti viešą nuomonę, kad miškininkams nuimant derlių (užaugusią medieną) naikinamas miškas. Tačiau atidžiau panagriėjus objektyvius duomenis vaizdas atsiskleidžia visiškai kitas. Nors oficialiali "žaliųjų" propoganda nutyli, reikėtų paminėti- iš tiesų Lietuvoje per pastaruosius 50 – 60 metų miškų plotai padidėjo beveik milijonu hektarų ir jie užima daugiau kaip trečdalį Respublikos ploto.
Akademikas Stasys Karazija šiuo klausimu yra pasakęs girininkų III-jame suvažiavime: "Miškas [...] suprantamas kaip Lietuvos turtas, privalantis tarnauti Lietuvai. Kai dabar koks nors "žaliasis" pasako, kad "rūpinasi Lietuvos miškais", tai man norisi paklausti, kur jis deda kirtį šioje žodžių samplaikoje - ant žodžio Lietuva ar ant žodžio miškai. Nesuprantu "miško patriotų" "gamtos patriotų". Aš esu Lietuvos patriotas. Taip - mums miškininkams, kaip Lietuvos patriotams, pavesta rūpintis Lietuvos miškais, siekti kad jie būtų gražūs, sveiki, produktyvūs, racionaliai naudojami ir duotų naudą Lietuvos žmonėms. Bet koks nukrypimas nuo šios linijos - davatkiškas saugojimas beprasmiškai pūdant miške medieną ar kategoriškai atsisakant skirti plotelį miško kitoms svarbioms Lietuvai reikmėms - iš vienos pusės arba pastangos išgauti iš valstybinio miško kuo daugiau naudos sau, neatsižvelgiant į visuomenės poreikius - iš antros,- laikytinas nusikaltimu."
Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, miškų plotas Lietuvoje nuolat didėja. Dalis naujų miškų auga savaime, dar daugiau įveisiama žemės ūkiui netinkamose arba nenaudojamose žemėse įgyvendinant Kaimo plėtros programą.
Miškų žemės plotas per penkerius metus didėjo vidutiniškai 6,8 tūkst. ha kasmet, medynų - vidutiniškai 6,2 tūkst. ha. Brandžių medynų plotai kasmet plečiasi vidutiniškai 3 tūkst. ha. Daugiausia didėja minkštųjų lapuočių medynų (3,6 tūkst. ha kasmet) plotų privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisei atkurti miškuose,- teigia Valstybinės miškotvarkos tarnybos vadovas prof. Andrius Kuliešis.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato, kad 2020 metais miškingumas padidės 3-5 proc. ir sudarys 34-36 proc. Lietuvos teritorijos. Miškotvarkos specialistai teigia, kad per metus viename hektare priauga apie 6,5 kub. metro medienos, o iškertama apie 4,1-4,3 kub. metro (60 proc.) medienos prieaugio. Tai leidžia tikėtis, kad medienos pasiūla ir ateityje nemažės.
************************
KLAUSIMAS: kam naudingas toks visuomenės gąsdinimas nebūtais dalykais?
Kviečiame padiskutuoti miškų naudojimo tema lietuvosmiskai.lt lankytojus.
