Naujienos

* KPP 2007-13 Stebėsenos Komiteto posėdyje- daug teigiamų naujienų.

Gruodžio 11 d. įvyko Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdis, kuriame įvertinti programos įgyvendinimo 2009 metų rezultatai ir problemos, pristatyti jau atlikti ir nauji siūlomi programos pakeitimai. Stebėsenos komitetas, sudarytas iš Žemės ūkio ir kitų ministerijų pareigūnų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovų, yra atsakingas už nuolatinę programos pažangos peržiūrą, svarsto ir tvirtina atskirų metų pažangos ataskaitas, teikia pasiūlymus dėl programos keitimo ir finansų valdymo.

               Komitetui pirmininkavęs žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius pabrėžė, kad visi programos pakeitimai suderinti su socialiniais partneriais. Viceministras neabejojo, kad supaprastinta paramos gavimo ir administravimo sistema gerokai palengvino paramos siekiančių ūkininkų ir kitų ūkio subjektų gyvenimą.

Iš visų 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtų 7,8 mlrd. litų jau išmokėta daugiau kaip 1,57 mlrd. Lt. Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, einamiesiems metams skirtos ES paramos lėšos turi būti išmokėtos per dvejus metus, taigi visa 2007–2013 m. laikotarpiui skirta suma turi būti baigta mokėti iki 2015 m. pabaigos. Iš visų programai 2007–2013 metams skirtų 7,8 mlrd. Lt 2007–2009 m. skirta beveik 3,6 mlrd. Lt. Iki šių metų gruodžio 3 d. pateiktos 330 822 paraiškos 2,78 mlrd. Lt paramai gauti.

                  Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovas Valdas Timinskas papasakojo, su kokiomis problemomis susiduriama įgyvendinat KPP ir administruojant paramą. Pasak specialisto, pareiškėjai dažnai nėra susipažinę su reikalavimais, nurodytais priemonių įgyvendinimo taisyklėse, neatnaujina duomenų registruose, ne visai tinkamai užpildo paraiškas, neatsako ar pavėluoja atsakyti į siunčiamus paklausimus. Kreipiantis investicinės paramos, pasitaiko, kad paraiškose pateikiami duomenys, nesusieti su verslo planu, o patys planai dažnai būna parengti ne pagal tipinio verslo plano reikalavimus.

                NMA duomenimis, geriausiai sekėsi įsisavinti pirmosios ir antrosios krypties KPP priemones. Ypač sparčiai įgyvendinamos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonės. Pagal jas jau išmokėta atitinkamai 69 proc. ir 32 proc. visam laikotarpiui skirtos paramos (išmokėta atitinkamai 149,2 ir 444,6 mln. Lt). Mažiausiai populiari trečioji kryptis, bet tikimasi, kad atlikti supaprastinimai padarys ją populiaresnę.

Stebėsenos komiteto narys LMSA pirmininkas Algis Gaižutis atkreipė dėmesį, kad miškų ūkio srityje įsisavinta tik 5,5 proc. numatytos paramos ir ragino neatidėliojant  imtis priemonių  palengvinti paramos gavimo ir administravimo procedūras šioje srityje. Žemės ūkio viceministras M.Kuklierius patikino, kad jau dirbama šia kryptimi. Po LMSA atstovų susitikimo su žemės ūkio ministru K.Starkevičiumi jau sudaryta viceministro Edvardo Raugalo vadovaujama darbo grupė, kuriai ir pavesta parengti pakeitimus atsižvelgiant į ministerijai pateiktus LMSA ir kitų organizacijų konkrečius pasiūlymus. ŽUM specialistai paminėjo, kad Aplinkos ministerija kol kas nepritaria tvarkos supaprastinimui.

Parama bus prieinamesnė

            „Nuo programos įgyvendinimo pradžios su Europos Komisija jau yra suderinti keturi pakeitimų paketai ir pateiktas penktasis“, - informavo Kaimo plėtros departamento direktorė J.Stakėnienė.

              Siekiant padaryti paramą prieinamą didesniam paramos gavėjų ratui, buvo supaprastintos priemonių įgyvendinimo taisyklės, paraiškos formos, sutrumpėjo vertinimo terminai, buvo supaprastinti verslo plano reikalavimai, atnaujinta paraiškos pildymo instrukcija, pakeistos prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisyklės, ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarka, didžiausiųjų įkainių nustatymo metodika.

              Ypač pareiškėjai palankiai sutiko paramos iki 150 tūkst. Lt gavimo supaprastinimą. Atlikti programos pakeitimai skatina ūkininkus ne tik gaminti, bet ir perdirbti valdoje pagamintus ar užaugintus žemės ūkio produktus, taip prisidedant prie ūkio pajamų didinimo, bendrų veiklos rezultatų gerinimo. Sudarius galimybę pareiškėjams prekiauti visoje Lietuvoje, o ne tik kaimo vietovėse, šiandien populiarieji ūkininkų turgeliai yra labai pamėgti vartotojų ir gausiai lankomi. Pareiškėjai, užsiimantys tradicinių amatų puoselėjimo veikla, taip pat siekiantieji atrasti papildomų pajamų šaltinių kaimo vietovėse, irgi sulaukė KPP pokyčių.

                Naujoji finansų inžinerijos priemonė - Paskolų fondas - buvo įsteigtas siekiant pagerinti žemės ūkio finansavimo situaciją, paspartinti KPP paramos įsisavinimą ir  tokiu būdu pritraukti kuo daugiau lėšų į žemės ūkio sektorių ir kaimo vietoves. Pirmajame šios priemonės veiklos etape paskirstyta 100 mln. Lt bankams, kurie paskolas žemės ūkiui teiks lengvatinėmis sąlygomis. Paskolos teikiamos pagal dvi priemones: „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. NMA duomenimis, pagal finansų inžinerijos priemonę jau gautos 86 paraiškos, iš kurių 74 išduotos pažymos bankams paskoloms gauti.

                  Ketvirtajam programos pakeitimui, susijusiam su Naujais iššūkiais, buvo pritarta labai greitai, nes Lietuva pateko tarp pirmųjų šalių, pateikusių derinti savo pakeitimų paketus. Parama Naujiems iššūkiams spręsti bus skirta pieno sektoriui restruktūrizuoti, klimato kaitos mažinimo priemonėms ir plačiajuosčiam interneto ryšiui kaimo vietovėse diegti.

                   Naujausi pakeitimai

                  Tačiau tuo paramos supaprastinimas nesibaigė, nes Žemės ūkio ministerija nuolat ieško kitų paramos teikimo supaprastinimo galimybių. Europos Komisijai lapkričio mėnesį buvo pateiktas dar vienas naujų pakeitimų paketas. Jame siūloma investicinės paramos gavėjams mokėti avansą, taip pat padidinti agrarinės aplinkosaugos išmokas. Skatinant verslą kaime siūloma padidinti paramos intensyvumą, praplėsti galimų pareiškėjų ir remiamų veiklų sąrašą, ypatingą dėmesį skiriant bioenergijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir panašiems projektams, taip pat padidinti didžiausią galimą paramos sumą vienam projektui. KPP pakeitimuose ypač daug dėmesio skiriama tradiciniams amatams ir mažmeninės prekybos žemės ūkio produktais, pagamintais Lietuvos kaime, skatinimui. Taip pat ruošiamasi leisti prašyti paramos ir miesteliuose, ne tik kaime, registruotoms įmonėms.

                 Tikslinami programos įgyvendinimo rodikliai

                Posėdyje buvo aptartas ir KPP įgyvendinimo rodiklių tikslinimas. Pasak J. Stakėnienės, pagrindiniai programos rodikliai yra šie: pradinės padėties, produkto, rezultato, poveikio. Rodikliai atnaujinami pagal naujausius statistinius duomenis ir atsižvelgiant į EK pastabas.

            Siūloma keisti pusiau natūrinio ūkininkavimo priemonės rodiklį (norima sumažinti valdos ekonominį dydį), priemonėje „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ siekiama patikslinti paramos gavėjų apibrėžimą, priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos srityje „Žemės konsolidacija“ norima sudaryti galimybę vykdyti žemės konsolidacijos projektus ne tik su žemės ūkio paskirties žeme, bet įtraukti ir miško žemę. Priemonėje „Žemės apželdinimas mišku“ siekiama numatyti galimybę veisti mišką Natura 2000 teritorijose. Taip pat numatoma papildyti priemonių „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ priemonių aprašymus, taikant finansų inžinerijos priemones.

               Tęstinio vertinimo eiga

               Programos tęstinis vertinimas – tai vertinimų, atliekamų per visą programos įgyvendinimo laikotarpį, visuma: išankstinis vertinimas, vidurio ir baigiamasis vertinimai bei kiti su vertinimu susiję veiksmai, būtini geresniam programos valdymui (teminiai tyrimai, rodiklių apskaičiavimas ir tikslinimas, duomenų rinkimas). Tęstinio vertinimo veiklą pristatęs ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kaimo plėtros programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėjas Darius Liutikas informavo, kad šiemet buvo parengta ir pateikta Europos Komisijai Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos 2008 metų pažangos ataskaita, atlikti kiti tyrimai ir vertinimai.

 www.zum.lt, lietuvosmiskai.lt inf.