Naujienos
* Nežymiai sumažintas Krekenavos RP plotas, tačiau konfliktas išlieka
Vyriausybė patvirtino naujas Krekenavos regioninio parko ir jo zonų ribas,- skelbiama 2009-12-09 LR Vyriausybės pranešime. Pasak Vyriausybės pranešimo, Krekenavos RP plotas sumažintas, nes šio 1992 m. įsteigto parko ribos ne visada optimaliai atitiko žemėvaldos ir žemėnaudos ribas, nesudarė tinkamų prielaidų gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti, didėjantiems rekreacinių paslaugų poreikiams užtikrinti. Taikomieji jo tyrimai rodo, kad į šią saugomą teritoriją reikia įtraukti gamtiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingus teritorinius kompleksus bei objektus, o mažiau vertingus iš jų pašalinti. Naujos ribos leis geriau organizuoti parko lankymą, kad kuo mažiau būtų žalojama gamta, patenkinti rekreacinius visuomenės poreikius.
Pagal naująjį Krekenavos regioninio parko ribų planą jo plotas sumažėja nuo 11749 ha iki 11589,7 ha. Iš jo išbrauktos vertybių gausa nepasižyminčios teritorijos. Tai Upytės gyvenvietė, išskyrus šiaurės vakarinę jos dalį, taip pat agrarinės teritorijos, įsiterpusios tarp Lokaušos ir Nevėžio upės slėnių bei į rytus nuo Upytės piliakalnio, Krekenavos gyvenvietės šiaurinė ir vakarinė dalis, Linų muziejus Upytėje, parko šiauriniai pakraščiai ir kt.
Aplinkos m-ja informuoja, kad siekiant išsaugoti gamtos, kultūros ar istorijos paveldo požiūriu svarbias vietoves bei objektus parkui priskirta ypač vertinga 1,5 km ilgio Nevėžio vidurupio slėnio atkarpa ties Surviliškiu, pusės kilometro ilgio Josvainio upelio slėnio atkarpa (Orelių kaimo senosioms kapinėms ir vertingoms natūralių pievų buveinėms išsaugoti), Pašilių miško dalys (pelkės fragmentams išsaugoti), apie 400 metrų ilgio Upytės slėnio atkarpa (natūralių pievų buveinėms išsaugoti), Garšvių kaimo centrinė dalis su senosiomis kapinėmis (istoriniu požiūriu reikšmingai vietovei išsaugoti).
Krekenavos regionimis parkas yra vienas iš 30 šalies regioninių parkų.
***************************
Prisimenant suvažiavimo „Dabartinei saugomų teritorijų politikai aptarti” Krekenavoje rezoliuciją, priimtą iš visos Lietuvos 2009-01-10 Krekenavoje susirinkusių daugiau kaip pusė tūkstančio krekenaviečių, kitose saugomose šalies teritorijose gyvenančių žmonių, svečių. Iš daugelio Lietuvos regionų suvažiavę žmonės žadėjo daugiau nesitaikstyti su išsikerojusios aplinkosaugos biurokratijos savivale, pasirinktiniu įstatymų taikymu, primestamais kategoriškais ir dažnai -absurdiškais- draudimais, apribojimais, suvaržymais. "Mūsų tikslas vienas – panaikinti Krekenavos RP. Užteks. Kiek dar turėsime klausytis kalbų, kad Europa liepė saugoti kirmėlytes ir vabaliukus, erkes ir pasiutusius žvėris? Mes nesutinkame gyventi rezervate, kur negalima nei žolės nupjauti, nei pirties ar garažo pasistatyti“, – kelių šimtų pilnutėlę salę rtuomet agino viena pirmininkaujančiųjų suvažiavimui krekenaviškė mokytoja Aldona Juozapaitienė.
Vieningai palaikytas Panevėžio raj.savaivaldybės Tarybos sprendimas dėl Krekenavos regioninio parko panaikinimo.
Suvažiavimo rezultate įkurta Visuomeninė kraštotvarkos draugija.
****************************
Kad nežymiai koreguojant Krekenavos RP ribas konfliktinė situacija tiktai pradėta spręsti rašo 2009-12-11 Panevėžio krašto laikraščio "Panevėžio balsas" korespondentė Daiva Savickienė straipsnyje "Naujos Krekenavos regioninio parko ribos konflikto neišsprendė". Straipsnyje rašoma:
***********************
[...]
Tik dėl akių?
Pasiteiravus Krekenavos regioninio parko direkcijos direktorės Almos Kavaliauskienės, kuo tokie pokyčiai būtų naudingi ten gyvenantiems gyventojams, ji tvirtino, jog planas parengtas atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus ir pasiūlymus. Bent jau į didžiąją jų dalį, nes, anot jos, „visiems neįtiksi“. „Pažiūrėta optimaliai – nevertingos teritorijos išbrauktos“, – sakė A.Kavaliauskienė.
Kartu priminė, kad patikslintos draustinių ribos. Direktorės aiškinimu, labiau padidėjo gyvenamoji zona, bus įrengta daugiau rekreacinių zonų, o tai jau patiems gyventojams bus geriau. Kadangi Upytės gyvenvietė neturi jokios vertės, ji išbraukta. Parko ribose palikta tik bažnyčia, piliakalnis, kapinės ir panašiai. Pasak direktorės, žmonėms sudarytos geresnės sąlygos ūkininkauti, verstis kaimo turizmu. „Manau, kad gyventojams dėl tokių pokyčių turėtų būti geriau“, – įsitikinusi ji.
O štai Visuomeninės kraštotvarkos draugijos pirmininkas Romas Kiltinavičius mano kitaip. „Sumažino, tačiau čia tik „vaizdialis“ dėl akių, kad kažką darė, o iš tikrųjų mažai kas pakeista“, – sakė jis. Pirmininko teigimu, Upytė pakėlė vėją, todėl ją išbraukė iš plano. Pasipiktino ir kai kurie verslininkai – juos taip pat išbraukė. O „visos bobutės“ esą taip ir paliktos gyventi parko ribose.„Tie, kurie kėlė triukšmą, išbraukti, o kitiems kaip buvo, taip ir bus“, – neabejoja R.Kiltinavičius. Tiesa, atsirado ir tam tikrų pagerinimų. Pavyzdžiui, užstatymo plotai padidinti iki 4 000 kvadratinių metrų.
Tikisi pokyčių
Šiuo metu regioninio parko teritorijoje neleidžiama disponuoti privačia nuosavybe savo reikmėms. Pasak R.Kiltinavičiaus, net menkiausi statiniai vadinami nelegaliais ir verčiama juos nugriauti. Jam atrodo absurdas, kai į regioninio parko teritoriją įtraukti 6000 hektarų ariamos žemės.
Jo manymu, dabar tik daug metų šaipomasi iš žmogaus. Šiuo metu paveldėjus žemę toje vietoje, negalima jos skaidyti sklypais, negalima ir parduoti dalies savo turimos žemės – būtinai reikia visą sklypą ir panašiai. Tad, pasak pirmininko, laikoma nuosavybė be nuosavybės – žmogus negali disponuoti turtu kaip tinkamas. R.Kiltinavičius piktinosi, kad atvažiuojama pas neįgalų senuką ir sakoma, kad būtų nugriauta būdelė. Taip, jo manymu, tik imituojama veikla – surašiau protokolą, ką nors nubaudžiau, vadinasi, dirbu.
Tad siekiama, kad būtų atsižvelgta į žmogų, gyvenantį tokiose teritorijose. Seime yra užregistruota įstatymo pataisa. Pagal ją siūloma įvairių pokyčių. Vienas jų – perduoti tvarkytis vietos bendruomenei su Savivaldybės pagalba. „Parkas gali būti, bet jame turi tvarkytis vietos bendruomenė“, – įsitikinęs jis.
Kartu siekiama, kad valstybė kompensuotų reikalavimų laikymąsi, tai yra, jei iš žmogaus reikalaujama stogui naudoti būtent tokią dangą, valstybė turėtų kažkaip jam tai kompensuoti. „Jei valstybė neturi galimybių tam kompensuoti, tai gal ir neleiskime tokių įstatymų“, – sakė jis.
Siūloma ir daugiau pataisų, turėsiančių pagerinti parkuose gyvenančių žmonių gyvenimą. Įstatymo pataisų svarstymas nukeltas į pavasarinę sesiją.
[...]
lietuvosmiskai.lt inf
