Oops!

Sorry, it looks like something went wrong and an error has occurred.
Don’t worry, it can happen to any of us.

Error: at line 712 in file /home/forest/domains/forest.lt/public_html/lib/smarty/sysplugins/smarty_internal_templatecompilerbase.php:

Message: 

Syntax Error in template "e749a16802902031b92461c2fe7ffa4355568109"  on line 1 "<p><font color="#008000"><em><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"> </font></em></font><img style="width: 336px; height: 412px; width: 336px; height: 412px" src="[images_url]i8t8tb3507.jpg" border="0" alt="" hspace="10" vspace="10" width="336" height="412" align="left" /><font color="#008000"><em><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas, prof.habil.dr.  <strong>Stasys Karazija, </strong>buvęs Miškininkų Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, 1994-1998 m. vadovavęs Lietuvos miškų institutui, o 1999-2008 m. buvęs šio instituto Senato pirmininku, pasisakė </font><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">praėjusį penktadienį, 2009-12-04, Lietuvos žemės ūkio universitete vykusiame <a href="/go.php/lit/_LMSA_sveikinimai_LZUU_2009_12_04_saukia/2621">III-jame girininkų suvažiavime </a>. </font></em></font></p><p><font color="#008000"><em><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Dėl riboto pasisakymui skirto laiko akademikas neturėjo galimybės išsakyti visų minčių. Tad maloniai sutikome paviešinti pilną pasisakymo tekstą mūsų internetinėje svetainėje, gausiai lankomą tiek privačių miško savininkų, tiek kolegų miškininkų , dirbančių urėdijose.<br />lietuvosmiskai.lt<br />***************************************************<br />Kviečiame susipažinti :</font></em></font> </p><p><!--[if gte mso 9]><xml>     12.00   </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml>     Normal   0               false   false   false      EN-US   X-NONE   X-NONE                                                     MicrosoftInternetExplorer4                                                   </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml>                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                </xml><![endif]-->  <!--[if gte mso 10]> <style>  /* Style Definitions */  table.MsoNormalTable  {mso-style-name:"Table Normal";  mso-tstyle-rowband-size:0;  mso-tstyle-colband-size:0;  mso-style-noshow:yes;  mso-style-priority:99;  mso-style-qformat:yes;  mso-style-parent:"";  mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;  mso-para-margin:0cm;  mso-para-margin-bottom:.0001pt;  mso-pagination:widow-orphan;  font-size:11.0pt;  font-family:"Calibri","sans-serif";  mso-ascii-font-family:Calibri;  mso-ascii-theme-font:minor-latin;  mso-fareast-font-family:"Times New Roman";  mso-fareast-theme-font:minor-fareast;  mso-hansi-font-family:Calibri;  mso-hansi-theme-font:minor-latin;  mso-bidi-font-family:"Times New Roman";  mso-bidi-theme-font:minor-bidi;} </style> <![endif]-->  </p><p align="justify"><strong><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"><br />Mieli Lietuvos girininkai, kolegos miškininkai!</font></strong></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Malonu matyti tokį būrį energingų, girias sumaniai tvarkyti pasiryžusių žmonių būrį, dalyvauti šiame susibūrime, malonu išgirsti apie jūsų pasiekimus, įdomu sužinoti apie bėdas ir rūpesčius ir siūlomus jų šalinimo kelius.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Suvažiavimas vyksta istorinių įvykių prisiminimo kontekste. Bet be paminėtų įvykių reikėtų prisiminti ir dar kai kurias datas. Prieš 90 metų (1919) realiai pradėjo funkcionuoti Nepriklausomos Lietuvos miškų administracija, prieš 20 metų (1989) įvyko Miškininkų sąjūdžio suvažiavimas, nusprendęs atkurti Lietuvos miškininkų sąjungą ir nubrėžęs gaires ne tik šios sąjungos veiklai, bet ir bandęs formuoti atsikuriančios Nepriklausomos Lietuvos miškų tvarkymo pagrindus, (deklaracijoje buvo pasakyta, kad "Lietuvos miškininkų sąjungos programos pagrindu laikyti Miškininkų sąjūdžio programą"),</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Todėl aš norėčiau panaudoti tas kelias man suteiktas minutes tam, kad  pažvelgti į tą prieš 20 metų buvusią atmosferą, į tuometines miškininkų mintis ir lūkesčius, į jų realizavimo per prabėgusį 20-metį rezultatus ir nūdienos uždavinius.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Žinoma, prieš 20 metų buvo kita situacija. Daugelis Sąjūdžio suvažiavimo rezoliucijų lietė tuo laikotarpiu aktualius klausimus, kurie arba buvo išspręsti, arba pakitus situacijai tapo nebeaktualūs. Tačiau, didžioji Sąjūdžio programos dalis apima klausimus, aktualius visiems laikams, tik jų sprendimo būdai atskirais laikotarpiais gali, o kartais ir turi būti skirtingi.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Tų nuolat aktualių miškų ūkiui klausimų, kurie buvo paliesti Sąjūdžio programoje ir rezoliucijose, siūlomus sprendimo kelius galima būtų skirti į dvi grupes: realius ir nevisai realius. Prie pastarųjų priskirtinas per didelis susižavėjimas laisvąja rinka, tikintis kad ji išspręs visas problemas. Nors bendruosiuose Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio siekiuose tuo metu nevyravo laukinio kapituliavimo atkūrimo tendencijos, bet Miškininkų sąjūdžio dokumentuose tai prasikiša ir disonuoja su kitu siekiu - gana aukštų socialinių garantijų reikalavimais. Suprantama, kad tokie prieštaringi reikalavimai vėliau turėjo būti pakoreguoti. (Pavyzdžiui, buvo nuostata, kad valstybinis užsakymas ugdymo kirtimams būtų formuojamas atsižvelgiant į ekonominius kriterijus, t.y. ekonomiškai nerentabilaus jaunuolynų ugdymo galima būtų ir nevykdyti). Per daug tikėtasi iš savivaldos. Per daug kritiškai vertina padėtis, kas buvo pasiekta, nors dabar retrospektyviai žiūrint matome, kad kai kuriose srityse dar nepasiekta buvusio lygio.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Tačiau dauguma Miškininkų sąjūdžio programos punktų, ypač liečiančių pačių miškų tvarkymą, yra teisingi, logiški ir aktualūs. Per prabėgusius 20 metų daug kas gero atlikta miškuose, išspręsta daug klausimų, kurie buvo keliami Miškininkų sąjūdžio programoje ir rezoliucijose. Įdiegus naujas technologijas žymiai pagerėjo miško kirtimo ir želdymo darbų kokybė. Vyresnieji miškininkai prisimena kokiuos buvo plyno kirtimo biržės po kirtimo (kažkas jas palygino su tankodromais) ir visi matome kokios jos yra dabar. Panašiai galima būtų įvertinti ir želdymo darbų pagerėjimą, želdinių apsaugą nuo žvėrių ir daugelį kitų darbų,</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Miškininkų sąjūdis kėlė daug klausimų gamtosaugos srityje - dėl saugomų teritorijų, nacionalinių parkų, miškų teršimo, nenaudojamų durpynų ir karjerų apželdinimo ir t.t. Reikia pasakyti, kad ir šioj srity nemažai pasiekta: ryškiai sumažėjo pramoninis teršimas, sukurta saugomų teritorijų sistema, aptverti miškai nuo magistralinių kelių (tiesa, čia ne miškininkų nuopelnas!). Kelius aptvėrė žvėrių apsaugos tikslu, bet aš manau, kad tai nė kiek nemažiau pasitarnauja miškų apsaugai nuo žmonių. Kažkada (prieš 23 metus) vykdydami gamtosauginius tyrimus nustatinėjome ir pakelių miškų užterštumą (sunkiaisiais metalais, benzopirenais ir buitinėmis atliekomis). Daugiausia tada buvo užterštos magistralinių kelių pakelės. Dabar jos apsaugotos, o štai smulkesnių kelių pakelių miškai buitinėmis atliekomis užteršti siaubingai - daugiau negu prieš 23 metus magistralinių kelių pakelės. Tas rodo vieno Miškininkų sąjūdžio programos punkto įgyvendinimo trūkumą. Šioje programoje buvo akcentuojamas miškininkų ir visuomenės sąsajos, visuomenės atsakomybė už mišką, jo apsaugos nuo taršos ir miškininko autoriteto kėlimas. Faktai rodo, kad ir ryšiai su visuomene, ir miškininkų autoritetas joje abejotini. Sąjūdžio laikais miškininkai skundėsi, kad jų autoritetą žemina žemi atlyginimai. Dabar miškininkų atlyginimai nežemi, bet ir solidų atlyginimą gaunančio urėdo poviška laikysena skurdžioje visuomenėje miškininkų autoriteto tikrai nepakelia. O be visuomenės paramos miškų tikrai neišvalysit! Šiame kontekste reikėtų pareikšti priekaištų ir Miškininkų  sąjungai, kad ji nieko nedarė (arba labai mažai darė) šioj srity, kad ji atitolo nuo žmonių, nuo eilinių narių, nuo kultūrinio lygio kėlimo, ryšių su visuomene stiprinimo, o pagrindinį dėmesį nukreipė į ryšius su įmonių vadovais.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Dabar keletą žodžių apie aplinkosaugos priemones miškuose. Saugomų teritorijų miškuose yra ir bus; sutikime, kad jos tikrai yra reikalingos. Na, o saugomų teritorijų sistema koreguotina. Aš kiekviena proga pateikiu siūlymų dėl to, bet mažai į tai reaguojama. Nors kiek tai liečia ūkininkavimą miške, gal netgi ne tai ir svarbiausia. Svarbiausia aplinkosauginiai apribojimai miško ūkinei veiklai. Yra rezervatai, yra griežtai saugomos teritorijos, bet yra ir teritorijos, kuriose svarbu nepažeisti tiktai tam tikrų komponentų, yra ir teritorijos, nepriskirtos saugomoms. Tačiau visuose miškuose "aplinkosauginiai " reikalavimai nuolat auga. Priėjome iki to, kad, matyt, jau nebevykdysit sanitarinių kirtimų (pagal naujų Kirtimų taisyklių projektą vargu ar rasit tokių sklypų, kuriuose juos bus galima vykdyti), nekalbant jau apie tai, kad biržėse dažnai be reikalo paliekama masė medienos. Šitokias nuostatas gali įrašyti tiktai žmogus, neturintis jokios nuovokos apie bioįvairovės išsaugojimo gamtoje principus. Ir darosi labai keista, kad ir miškų administracija su tuo sutinka, ir visuomeninės organizacijos - Miškininkų sąjunga, Girininkų taryba, Miško atkūrėjų taryba - neturi šiuo klausimu pastabų. </font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Prie klausimų, kurių sprendimas per 20 metų nuo Miškininkų sąjūdžio laikų nepasistūmėjo, kaip sakoma, nei per nago juodumą, priklauso pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų santykio klausimas. Miškininkų sąjūdžio programoje įrašyta: "Pastaraisiais dviem dešimtmečiais kompleksiniame Lietuvos miško ūkyje pirmumą įgijo medienos ruoša" ir toliau rašoma "Susiformavo nenormalios Lietuvos miškų... priežiūros sąlygos ir požiūris į šiuos darbus, kaip į antraeilę veiklą" (3 psl.), Deja, praėjus dar 20 metų galima pasakyti tą patį. Jeigu jaunuolynų ugdymo apimtys valst, miškuose (ha) per 1970-1990 m. laikotarpį  sumažėjo 50 % (nuo 24,6 iki 13,1 t. ha), tai per pastaruosius18 metų jos dar sumažėjo 15 % (iki 11,2 t.ha). Retinimų plotai sumažėjo per pirmą 20-metį (1970-1990) 25 %(nuo 10,2 iki 7,7 t.ha), o Nepriklausomybės metais dar 38 % (4,8 t.ha 2008 m.), 2008 m.  tarpiniu naudojimu gauta mediena sudarė 27,7 % (valstyb, miškuose 32,4 %), iš ugdymo kirtimų - 13,6 % (valstyb, miškuose - 14,7 %) nuo bendro medienos naudojimo. Likvidinės medienos procentas bendrame  medienos naudojime iš Lietuvos miškų 1970-90 metų laikotarpį sumažėjo 42 %, o per pastaruosius 18 metų - dar 30 %. Ryšium su tuo, kad sumažėjo jaunuolynų ugdymo kirtimų Nacionalinė miškų inventorizacija jau užfiksavo menkaverčių medžių rūšių plotų didėjimą.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Taigi šioj srity Miškininkų sąjūdžio programos nuostatos visiškai nevykdomos. </font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Miškininkų sąjūdžio  programiniuose dokumentuose gana daug vietos skiriama miškų ūkio valdymo organizacinei struktūrai, valstybės santykių su įmonėmis ekonominiu normatyvų sudarymui, valstybinio ir ūkinio valdymo atskyrimui ir t.t.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Kas gi padaryta šioj srity. Na, jau Nepriklausomybės aušroj dingo susivienijimai, miško ūkiai ir miško pramonės ūkiai tapo urėdijomis. Tačiau sukurtoji Generalinė miškų urėdija netapo ūkinio valdymo institucija, o tik dubliuoja kai kurias valstybinio valdymo funkcijas. Sąlygos kinta, bet miškų ūkis stengiasi reaguoti tik mechaniškai mažindamas tiesiogiai miške dirbančiųjų skaičių. Tiesiog sunku suprasti girininkus, taip aktyviai palaikančius reformų priešininkus, nežiūrint to, kad reforma tik sustiprintų jų padėtį.</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            Miškininkų sąjūdis buvo bendrojo Sąjūdžio dalis, sprendusi ne tik miškų, bet ir visos Lietuvos reikalus. Miškas buvo suprantamas kaip Lietuvos turtas, privalantis tarnauti Lietuvai. Kai dabar koks nors "žaliasis" pasako, kad "rūpinasi Lietuvos miškais", tai man norisi paklausti, kur jis deda kirtį šioje žodžių samplaikoje - ant žodžio Lietuva ar ant žodžio miškai. Nesuprantu "miško patriotų" "gamtos patriotų". Aš esu Lietuvos patriotas. Taip - mums miškininkams, kaip Lietuvos patriotams, pavesta rūpintis Lietuvos miškais, siekti kad jie būtų gražūs, sveiki, produktyvūs, racionaliai naudojami ir duotų naudą Lietuvos žmonėms. Bet koks nukrypimas nuo   šios linijos - davatkiškas saugojimas beprasmiškai pūdant miške medieną ar kategoriškai atsisakant skirti plotelį miško kitoms svarbioms Lietuvai reikmėms - iš vienos pusės arba pastangos išgauti iš valstybinio miško kuo daugiau naudos sau, neatsižvelgiant į visuomenės poreikius - iš antros,-  laikytinas nusikaltimu. Tokios nuostatos išplaukia iš Miškininkų sąjūdžio, kurio 20-metį šiemet minime, programos, tokios nuostatos turėtų būti kiekvieno miškininko širdyje. Kaip rašė Bernardas Brazdžionis "kam užges tėvynė širdyje, tuščias ir beprasmis šis pasaulis".</font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">            </font></p><div align="justify">  </div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">Stasys Karazija<br />buv. Miškininkų sąjūdžio<br />tarybos pirmininkas</font></p><div align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2">     </font></div><p align="justify"><font face="arial,helvetica,sans-serif" size="2"> </font></p>"  - Unexpected ":", expected one of: "}" , " " , ATTR

View Full Trace ↓