Naujienos

* VL: Raseinių regiono miškų bei žemių savininkai įkūrė judėjimą tobulinti medžioklės įstatymui

Raseinių regiono miškų bei žemių savininkai įkūrė judėjimą, kuris pasiryžęs ginti savininkų teises nuo medžiotojų savivalės ir daryti įtaką kuriant geresnį Medžioklės įstatymą. Pasak susibūrime dalyvavusio Lietuvos miško savininkų asociacijos Valdybos nario Kazimiero Šiaulio, tik laiko klausimas, kada miškų bei žemių savininkai įveiks paskutinį sovietinės nomenklatūros bastioną ir bus įteisinti privatūs medžioklės vienetai,- informuoja "Valstiečių laikraštis" žurnalistės Nijolės Petrošiūtės straipsnyje "Įstatymas rūpi ne tik medžiotojams".
*******************
Kviečiame susipažinti:

Kertasi su Konstitucija

K.Šiaulys prisipažino dalyvavęs kuriant tą „žiauriai blogą", bet šiandien tebegaliojantį Medžioklės įstatymą, tačiau jam neužtekę įtakos pasipriešinti tokiam variantui. Keletą šio įstatymo straipsnių jau sukritikavo ir Konstitucinis Teismas. K.Šiaulys tikino, kad nežino jokio kito dokumento, kuris šitaip paniekintų nuosavybę.

„Įstatyme užprogramuota medžioklę grąžinti į sovietinius laikus. Jame įteisinta visiška medžiotojų savivalė ir nepalikta vietos nuosavybei. Kol nebus įstatyme įtvirtinti privatūs medžioklės vienetai (nesvarbu, kokio dydžio: 50, 100 ar 200 ha), tol situacija ir nesikeis. Vyliausi, kad prie valstybės vairo stojusi dešiniųjų Vyriausybė tuoj pat išlaisvins nuosavybę, juo labiau kad tai buvo įrašyta jų rinkimų pažaduose. Bet nieko panašaus neįvyko. Ir toliau daroma viskas, kad neatsirastų privatūs medžioklės vienetai. Šią idėją gina tik Lietuvos miško savininkų asociacija ir pavieniai žemės savininkai, dėl medžiotojų daromų skriaudų kartkartėmis pasiskųsdami laikraščiams."

K.Šiaulys priminė, kad tokia tragiška padėtis - tik dviejose ES valstybės: „Pas mus medžioklės ploto vienetas yra 1000 ha, Estijoje - 1500 ha. Visur kitur pats miško savininkas tvarkosi: jam leidžiama medžioti smulkiąją fauną, jis gali savo plotus išnuomoti, t. y. visur kitur gerbiama nuosavybė."

Išklampoja neatsiklausę

Vienas stambesnių Raseinių rajono ūkininkų Mykolas Hofertas guodėsi daug metų skaičiuojąs jo ūkiui žvėrių padarytus nuostolius, tačiau žalos atlyginimo taip ir nesulaukiąs. Visuomet kaltas lieka pats ūkininkas: tai neapsitvėręs pasėlių, tai repelentais nenutepęs.

Jei nori, bylinėkis. Medžiotojai puikai žino, kiek tai paprastam žmogui atsieina. „Žinote, ką man medžiotojai pasiūlė? Su botagu pasėlius nuo šernų saugoti", - atvirauja vyras.
M.Hofertas siūlo įteisinti, kad žemės savininkui pačiam būtų leista medžioti smulkiąją fauną. Arba suteikti teisę pasisamdyti jo teritorijoje esantį medžiotojų būrelį. Ūkininkas mano, kad į įstatymą būtina sugrąžinti sutartis, kad jos nesudaręs medžiotojas neturėtų teisės įkelti koją į privačias valdas. Visureigiais medžiotojų išvažinėti ūkininkų pasėliai, pievos - viena dažniausių konfliktų priežasčių.

Tiesa, juridiškai lyg ir galima uždrausti medžioti privačioje teritorijoje be savininko sutikimo, tačiau praktiškai to nesilaikoma, o jei atsiranda bandančių priversti gerbti nuosavybę, tai tos nuosavybės greitai... nebelieka. Steigiamajame susirinkime dalyvavę ūkininkai prisipažino sulaukę grasinimų net sudeginti. O sudeginti esą galima ne tik pastatus - gerai dega ir prinokusių javų laukas. Ūkininkai sakė girdėję ne vieną atvejį, kai grasinimai buvo ištesėti.Tytuvėniškis Vytautas Mačiūnas netgi žino, koks Kauno medžiotojas supleškino jo sodybą, bet pamėgink tai teismuose įrodyti.

Nebeatlaiko ir saviškiai

Prieš neteisingą įstatymą stoja ir kai kurie medžiotojai.  Raseinių rajono Betygalos kaimo ūkininkas Romas Mūras, medžiotojo bilietą turintis nuo 1974-ųjų ir net pats vadovavęs medžiotojų būreliui, šiandien savo pareiškime dėl medžioklės uždraudimo jo žemėje nurodė net keletą priežasčių: „Pirmoji priežastis, dėl kurios nenorėčiau, kad Betygalos medžiotojų klubas medžiotų mano žemėse ir miške, yra ta, jog klubas visiškai nesiskaito su manimi, tos žemės savininku. Antra, 2006 m. užsodinau 22,34 ha naujo miško dirbamoje žemėje. Prašiau medžiotojų klubo pirmininko, kad klubas, norėdamas turėti gausiau žvėrių, padėtų medelius aptepti repelentais. Nesutiko. Medžioti nori, o padirbėti savo labui - ne. Tai nesąžininga. Trečia, aš noriu, kad mano miške gyventų įvairi laukinė fauna, o medžiotojai baigia ją išnaikinti."

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. inspektorius Augustinas Zurlys nuotraukomis iliustravo, kaip medžiotojai elgiasi su gamta - net prie gyvų medžių prikala savo stebėjimo bokštelius: „Tai ne tik žala gamtai, bet ir etikos problema."

A.Zurlys atkreipė dėmesį ir į įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, nurodančią, per kiek laiko žmogus gali kreiptis dėl žalos atlyginimo. Terminai tokie, kad suspėti beveik nerealu.

Pagal dabartinį įstatymą, uždraudus medžioti nuosavybės teise priklausančioje žemėje, prarandama ir teisė į gyvūnų padarytos žalos atlyginimą. Jei iškiltų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojus, ligos židinį likviduoti turėtų pats savininkas ir t. t.

Populiacija - per taikiklį

Jurbarko rajono ūkininkas Arūnas Mickūnas sako, kad esant dabartiniam Medžioklės įstatymui kreiptis dėl žalos atlyginimo iš viso nėra prasmės: „Žalos atlyginimo ieškau nuo užpernai. Pasiekiau tik tiek, kad privalu atlyginti. Bet man žvėrių padarytą žalą skaičiuoja pagal rajono derliaus vidurkį, o jam labai toli iki mano ūkio vidurkio. Esu Metų ūkio nugalėtojas, prikuliu mažiausiai po 7 tonas..."

A.Mickūnas piktinasi, kad medžiotojai nieko nedaro, jog sureguliuotų žvėrių populiaciją: „Jie prisijaukina žvėris be reikalo ir be laiko juos šerdami. Jei medžiotojai savo šėryklas atitrauktų toliau nuo ūkininkų laukų, daugelio konfliktų būtų galima išvengti."

Žemės ūkio rūmų Raseinių skyriaus ir Lietuvos miško savininkų asociacijos Raseinių skyriaus vadovė Skaidrutė Žuvelaitienė sakė: „Jei karvė ar kitas naminis gyvūnas išlekia į kelią ir sukelia avariją, kaltas būna gyvulio savininkas, kad jo neprižiūrėjo. Jei žvėris sudaužo automobilį ir net užmuša žmogų, kaltas lieka vairuotojas, kad nesilaikė saugaus greičio."

Kita nuomonė neįdomi

Rimvydas Valiulis, gamtos mokslų daktaras

Teko dalyvauti svarstant naują Medžioklės įstatymo projektą ir likau priblokštas. Buvo nagrinėjamos mūsų sunaikintų privačių medžioklės ūkių problemos ir bandyta susitarti, kaip atkurti pažeistas savininkų teises, tačiau tegalėjome dalyvauti dviese. Kvietimą aš išsiderėjau tik paskambinęs į parlamentaro Justino Urbanavičiaus biurą ir tik likus dienai iki svarstymo. J.Urbanavičius man paaiškino, kad daugiau ūkininkų negali dalyvauti, nes visoms organizacijoms, tarp jų - Medžiotojų ir žvejų draugijai, numatyta tik viena atstovo kvota.

Tačiau paaiškėjo, kad daugumą pakviestųjų sudarė būtent Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai, suinteresuoti nekeisti esamos medžioklės tvarkos. Susirinkime nedalyvavo nei Lietuvos miško, nei žemės savininkų asociacijų atstovai. 900 tūkst. jų nebuvo atstovaujama. Nemaloniai nustebino ir pats klausimo pristatymas: girdi, Konstitucinis Teismas (KT) nustatė tik keletą straipsnių, kurie pažeidžia Konstituciją ir kuriuos reikėtų svarstyti. Iš tiesų KT nustatė net 9 įstatymo dalis, prieštaraujančias Konstitucijai.

Miškai tampa šernų rojumi

Saulius Bartminas, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis inspektorius

Tik medžiotojams suteikta teisė reguliuoti žvėrių populiacijas. Tačiau jie šia teise naudojasi tik savais interesais ir ignoruoja ne tik saugomų teritorijų, bet ir ornitologų, botanikų interesus bei tikslus. Jie savavališkai „tobulina" teisės aktus, medžioklė Lietuvoje laikoma tik laisvalaikio pomėgiu, ne gamtotvarkos priemone. Lietuvos miškai jau tampa šernų rojumi. Vienas medžiotojų būrelis, pasivadinęs „Kurtinio" vardu, išsiskiria rekordiniu šernų skaičiumi ir tokiam jam užsibuvus net gyvybingiausia kurtinių populiacija pasmerkta išnykti. Visuotinai šernus imta auginti, kai į medžiotojus įsirašė „naujieji lietuviai". Blogiausia tai, kad jie, būdami turtingi, daro įtaką ir medžioklės politikai.