Naujienos

* Su medienos pakuotėmis plintantis kenkėjas įpareigoja veikti nedelsiant

Praėjusią savaitę Vilniuje Valstybinė augalų apsaugos tarnyba kartu su Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija (EPPO) fitosanitarijos inspektoriams surengė tarptautinį seminarą pasidalyti patirtimi ir aptarti veiksmingiausius medinės pakavimo medžiagos (MPM) kontrolės būdus bei priemones jos fitosanitariniam saugumui užtikrinti. Apie 90 proc. visos pasaulinėje prekyboje cirkuliuojančios produkcijos yra gabenama naudojant MPM, kuri lengvai gali tapti miškus naikinančių kenkėjų platintoja,- pranešė 2009-11-13 LR žemės ūkio ministerija

Imtasi bendrų veiksmų

EPPO direktoriaus pavaduotoja Fransua Petter pabrėžė, kad MPM saugumo ir kontrolės problema yra labai aktuali visoms pasaulio valstybėms. EPPO atstovė atkreipė dėmesį, jog tarptautinei prekybai kelius atvėrusi globalizacija išplėtojo ir MPM verslą. Kroviniams pakuoti bei apsaugoti naudojama pakaitalų neturinti MPM: dėžės, padėklai, rėmai, skydai, statiniai ir kt.

Problemų kilo, kai kartu su MPM apie 1980 m. JAV ir Azijos šalyse paplito pušų vytimą sukeliantis pušinis stiebinis nematodas (Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al.) – toliau – nematodas), natūraliai kilęs iš Šiaurės Amerikos žemyno. Pirmą  kartą Azijoje nematodas aptiktas apie 1900m., mat tuo metu buvo importuojama daug spygliuočių medienos iš JAV į Japoniją.1999 m. šis kenksmingas organizmas buvo aptiktas Portugalijoje, grėsmė kilo visos Europos miškams. Manoma, kad kenkėjas į Portugaliją galėjo patekti per užkrėstas medines dėžes, kuriose iš JAV, Japonijos, Kanados, Meksikos, Kinijos, Korėjos, Taivanio buvo įvežamos automobilių dalys, akmenys bei kiti kroviniai.

Jau visas dešimtmetis portugalams nepavyksta sunaikinti nematodų židinių – jie išplito po visą Portugalijos žemyninę teritoriją,  o užkrėstus medynus tenka kirsti plynai.

F.Petter pabrėžė, kad Europoje pasirodžius pirmiesiems ligos židiniams, veiksmų imtasi tarptautiniu mastu, kad būtų užkirstas kelias nematodui per MPM plisti. Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatas 2002 m. patvirtino Tarptautinį fitosanitarinių priemonių standartą Nr.15 „Nurodymai medinei pakavimo medžiagai tarptautinėje prekyboje“ (ISPM 15), kuris numato MPM gamybos, apdorojimo, taisymo ir ženklinimo procedūras.

Tarptautinis standartas suvienodino įvairių šalių keliamus reikalavimus importuojamai MPM, patvirtino apdorojimo būdus, kurie sunaikina kenkėjus, esančius bet kokioje vystymosi stadijoje. Taip užkertamas kelias kenkėjų plitimui tarptautiniu mastu. Laikantis standarto reikalavimų, galima nustatyti ženklintos MPM kilmės šalį, gamintoją ir apdorojimo būdą.

Patirtis parodė, kad šalims reikia glaudesnio bendradarbiavimo, nes problemos įveikti ir kenkėjo sustabdyti nepasisekė. 2008 m. ne tik Portugalijoje aptikti nauji nematodų židiniai, bet ir nustatytas pirmas židinys Ispanijoje. Nematodų pernai aptikta ir į Daniją, Suomiją bei Švediją įvežtoje MPM su įvairiais kroviniais iš Portugalijos.

F.Petter pažymėjo, kad grėsmei nemažėjant, priemonių nematodo plitimui stabdyti ėmėsi ir Europos Komisija, svarstomi ir siūlomi vis griežtesni saugumo ir kontrolės būdai. ISPM 15 standarto privaloma laikytis visoms į Europos Sąjungą įvežamoms ir iš jos išvežamoms prekėms, tačiau Europos Komisija jau aktyviai diskutuoja, ar šio standarto nederėtų taikyti ir ES vidaus rinkoje, kai prekės keliauja iš vienos ES šalies į kitą.

Dalijimasis patirtimi padeda spręsti praktinius klausimus

EPPO atstovė F.Petter akcentavo, kad plečiantis tarptautinei prekybai, daugėja darbo augalų apsaugos inspektoriams, ir jis tampa vis sudėtingesnis. Todėl ir šis seminaras buvo skirtas tolimesniam standarto ISPM 15 taikymo tobulinimui, kontrolės procedūrų skirtingose šalyse suvienodinimui ir krovinio fitosanitarinio saugumo užtikrinimui po jo sertifikavimo.

F.Petter pažymėjo, jog Lietuvoje vykusiame seminare buvo pristatytas standarto ISPM 15 atnaujinimas, aptartos praktinio inspektorių darbo problemos ir dalytasi patirtimi itin aktualiais fitosanitarijos klausimais – kaip vykdoma MPM apdorojimo ir ženklinimo kontrolė šalių viduje ir kaip skirtingų šalių augalų apsaugos inspektoriams sekasi kontroliuoti importuojamą MPM su bet kokios rūšies kroviniais. Pasak F.Petter, visų šalių problemos panašios – MPM gamybos įmonėms (lentpjūvėms, džiovykloms, pakuočių gamintojams ar jų taisytojams) dažnai sudėtinga laikytis visų jiems keliamų apdorojimo bei ženklinimo reikalavimų ir garantuoti MPM atitikimą ISPM 15 reikalavimams. Ne mažiau sudėtinga yra ir MPM kontrolė. „Keitimasis šio darbo baro patirtimi leidžia aiškiau pamatyti, kur slypi sunkumai ir kaip juos įveikti“, – teigė F.Petter.

Kitas taip pat visoms šalims opus klausimas – tai veiksminga importo kontrolė, kuri neįmanoma be glaudaus inspektorių bendradarbiavimo su muitinėmis. „Augalų apsaugos inspektorių dar laukia didelis darbas, į kontrolės sistemą įtraukiant pasienio tarnybas. Šioms tarnyboms jau visiškai aišku, kad tikrinti per sieną gabenamus krovinius su augalais, sodinukais, sėklomis privaloma kviesti fitosanitarijos inspektorius, tačiau dar niekaip neįsisamoninama, kad juos taip pat būtina kviesti, jei vežami, tarkim, automobiliai, statybinės prekės, akmenys, popierius ar kiti kroviniai kartu su MPM, kuri nėra pažymėta jokiuose dokumentuose, bet kurią būtina patikrinti dėl jų fitosanitarino saugumo,“ – apgailestavo EPPO atstovė.

Nyderlandų augalų apsaugos tarnybos inspektorius Torvaldas Geuze pabrėžė, kad tokie kolegų darbiniai susitikimai Nyderlandams yra itin svarbūs, nes ši šalis, kaip ir Lietuva, yra labai aktyvios tarptautinės prekybos zonoje, per kurią gabenama daug pačių įvairiausių prekių su MPM. „Užtikrinti visos MPM saugumą yra tikras iššūkis, o skirtingų šalių patirtis leidžia pamatyti platesnį šios veiklos kontekstą ir atsirinkti veikmingiausius kontrolės būdus. Mūsų darbe labai naudingi ir asmeniniai kontaktai, nes tai padeda tarnyboms išvengti formalumų ir ieškoti pačių palankiausių ir greičiausių bendradarbiavimo galimybių“, – tvirtino T.Geuze.

Seminare dalyvavusi Portugalijos Augalų apsaugos inspekcijos atstovė Klara Serra teigė, kad 2008 metų rudenį, kai jų šalyje buvo aptikti nauji nematodo židiniai, teko sukurti visiškai naują kontrolės sistemą, tačiau realiai jos rezultatai išryškės per 2–3 metus. „Man šis seminaras buvo galimybė akivaizdžiai parodyti, kaip mūsų sistema veikia ir įtikinti kitų šalių kolegas, kad šiuo metu esame patikimi, ir produkcija, gabenama iš Portugalijos, nekelia grėsmės“, – tvirtino K.Serra.

Europos komisija dėl ypatingai grėsmingos nematodo situacijos Portugalijoje sugriežtino teisės aktus, nurodė Portugalijai imtis specialių papildomų priemonių sustabdyti pušinio stiebinio nematodo plitimą. Todėl buvo priimtos naujos MPM ženklinimo taisyklės, nustatyta nauja MPM apdorojančių ir ženklinančių įmonių sistema, priimtos naujos medienos apdorojimo ir ženklinimo taisyklės, sugriežtinta kontrolė keliuose. ES šalys įpareigotos kontroliuoti iš Portugalijos teritorijos į kitas šalis gabenamus nematodo augalus šeimininkus, medieną, žievę ir MPM.

Rusijos Federacijos augalų karantino centro (RFAKC) atstovas Sergejus Karmazinas sakė, kad Rusijos Federacijos ir ES bei kitų pasaulio valstybių fitosanitarinė sistema ir taikomos procedūros skiriasi. „Rusijos fitosanitarijos sistema optimaliai pritaikyta mūsų didelei valstybei su skirtingomis klimatinėmis zonomis ir įvairiais karantininiais objektais. Mes prekiaujame su visų  pasaulio žemynų šalimis, todėl ir įsivežti kenkėjus, ligos užkratą tikimybė yra labai didelė,“ – neabejojo S.Karmazinas.

RFAKC atstovas pabrėžė, kad Lietuvai ir Latvijai tenka didžiausias fitosanitarinės priežiūros krūvis, nes per jas keliauja prekės iš Rusijos į ES šalis ir atgal. Pasak S.Karmazino, šioms šalims tenka atsakomybė, kurie kroviniai bus praleidžiami toliau į ES, o kurie – ne, todėl skirtingi ES ir Rusijos fitosanitariniai reikalavimai sukelia tarnyboms nemažų keblumų. Rusijos atstovas pabrėžė, kad šio trijų dienų seminaro svarbiausioji ašis buvo susitarti, kaip garantuoti MPM saugumą, išvengiant diskriminacijos, kai inspektoriai kelia didesnius reikalavimus negu nurodyta ISPM 15 standarte. Kita vertus, jis pažymėjo, kad inspektoriams buvo labai naudinga pasidalyti patirtimi ir informacija, kurios pasaulio valstybės šio standarto nesilaiko ir visoms kitoms šalims kelia didžiausią riziką. Akivaizdu, kad tikrinant krovinius iš tokių šalių, kaip Kinija, reikia būti itin atidiems ir iškart informuoti kolegas, į kurią šalį toks krovinys keliauja.

S.Karmazinas fitosanitarijos inspektorių darbą įvertino kaip nepaprastai svarbų bei atsakingą, ir sakė esąs įsitikinęs, jog dėl bendro požiūrio ir vieningos fitosanitarinės kontrolės sistemos, jos taikymo procedūrų bei vieningos prekių nomenklatūros Rusija ir kitos EPPO šalys neišvengiamai turės susitarti, nes nuo to priklauso ne tik valstybių ekonominis saugumas, bet ir šalių tarpusavio santykiai.

Rengiamas nacionalinis veiksmų planas

Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (VAAT) viršininkas Edmundas Morkevičius, aiškindamas, kodėl Lietuva ėmėsi organizuoti seminarą, į kurį sukvietė daugiau kaip 60 augalų apsaugos inspektorių iš 24 EPPO šalių narių, pabrėžė, kad MPM kontrolė, o taip pat kiti šio seminaro klausimai Lietuvai yra labai aktualūs.

„MPM yra vienas iš pagrindinių karantininių organizmų (nematodo, Rytinio ūsuočio ir kt.) kenkėjų tolimais atstumais pernešėjas, todėl kitų šalių patirtis mums labai svarbi. Standartas ISPM 15 turi užtikrinti, kad kenksmingieji organizmai į šalį nepatektų ir problemų nekiltų, tačiau, kaip rodo patirtis, visiškai to išvengti nepavyksta. Grėsmė didelė, nes Portugalijoje pušinis stiebinis nematodas išplito visoje šalies teritorijoje ir persikėlė į Ispaniją. Spygliuočių miškai Lietuvoje sudaro apie 56 proc. visų miškų ir jie gali būti paveikti nematodo“, – pavojaus rimtumą apibendrino VAAT viršininkas E.Morkevičius.

Todėl ES šalys narės, siekdamos kuo greičiau imtis neatidėliotinų priemonių ir išvengti kuo didesnių nuostolių, jei tik nematodas aptinkamas, jau yra parengusios arba dabar rengia priemonių planus dėl nematodo plitimo sustabdymo ir sunaikinimo. „Mes taip pat turime būti labai gerai iš anksto pasirengę, nes kai nelaimė atėjusi, nebe laikas aiškintis, kas už ką atsakingas. Tuo tikslu turi būti parengtas nacionalinis veiksmų planas kovai su nematodu“, – pabrėžė VAAT viršininkas.

„Šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas ,,Dėl fitosanitarijos priemonių dėl Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al. naudojimo taisyklių patvirtinimo“, tad įvertinti skirtingų šalių patirtį ir požiūrį į problemą, suvokti MPM priežiūros kontekstą, kontroliuojant nematodo plitimą, labai naudinga ne tik VAAT, bet ir kitoms žinyboms, kurios bus atsakingos už šio nutarimo įgyvendinimą. Vyriausybės nutarime turi būti ne tik labai detaliai numatyta, bet ir labai aiškiai susiderinta, kokių priemonių iškart turėtų imtis įvairios žinybos – Žemės ūkio, Aplinkos, Ūkio ministerijos, VAAT, savivaldybės, privačių miškų savininkai ir kitos susijusios institucijos“, – vardijo E.Morkevičius.

Žemės ūkio ministerijos informacija

tel. (8 5) 239 1018