Naujienos

* R.Terleckas:biurokratija sukūrė nuostabų savisaugos mechanizmą, jis pats save kontroliuoja ir saugo biurokratų galvas

 Analitinis Ramūno Terlecko straipsnis "Derinti" laiko nebėra analizuoja situaciją ir kelia klausimą - kaip Lietuvoje įveikti suvešėjusią biurokratiją. Straipsnis publikuojamas 2009-11-11 svetainėje www.lrt.lt

**************************
Kviečiame susipažinti:

„Biurokratiniai suvaržymai tebelieka vienas rimčiausių kliuvinių Lietuvos verslui, kuris administracinę naštą skaičiuoja milijonais litų ir sugaištų darbo valandų“, – tai citata iš 2007 metų vasario 20 dienos „Verslo žinių“ publikacijos.

Ji tęsiasi taip: „Verslininkai baiminasi, kad net ir Briuselio paraginimu prasidėsiantys bandymai kovoti su biurokratija vėl liks tik bandymai, nes nesukurta efektyvi sistema, kuri leistų jai pasipriešinti“. O Pasaulio banko dar 2005 metais atliktas verslo  aplinkos tyrimas parodė, kad svarbiausios Lietuvos kontroliuojančiosi nstitucijos, tokios kaip Valstybinė mokesčių, Darbo, Higienos, Priešgaisrinė inspekcijos, šalies įmonėse lankosi dvigubai dažniau nei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių bendrovėse, o vieno vizito trukmė vidutiniškai yra dukart ilgesnė.

Taigi reikėjo ketverių metų, kad Lietuvos Vyriausybė pamatytų tai, ką net pirštu parodė Pasaulio bankas – kontroliuojančių institucijų yra pernelyg daug. Šiandien  ūkio ir teisingumo ministrai siūlo, kad iš 152 kontrolierių verslą tikrinti turėtų ne daugiau nei 10.

Tam pritaria ir Prezidentė, ir Premjeras. Darbo grupė iki gruodžio 10 dienos turi atsakyti, ar tokios idėjos yra realios ir koks turėtų būti optimalus kontroliuojančių institucijų skaičius. Reikia pagirti ūkio ir teisingumo ministrus, kad jie pamatė tai, ko neįžvelgė jų pirmtakai. Tik apmaudu, kad bent žengti nurodytu reformų keliu Lietuvoje prireikia ketverių metų.

Beje, džiaugtis dar anksti, nes darbo grupė dar turi išsiaiškinti, ar pati idėja yra reali. Žvelgiant į Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijų darbus, baugu, kad darbo grupė nuspręs, jog mažinti kontrolierių skaičių yra neįmanoma, o tuomet geri norai ir teliks tik norai.

Pažiūrėkim, kiek racionalių ir skatintinų iniciatyvų apsvarsto Saulėlydžio ir Saulėtekio nariai, vėliau jų pasiūlymai keliauja į Vyriausybę, jei Ministrų kabinetas pritaria, tada jie siunčiami valdininkams „derinti“. Jei šie „suderina“, vėl grįžta, kad Vyriausybė patvirtintų, o vėliau keliauja gauti palaiminimo į Seimą, čia dažniausiai ir numiršta.Juk biurokratija sukūrė nuostabų savisaugos mechanizmą, jis pats save kontroliuoja ir saugo biurokratų galvas.

Reformoms reikalingas vadas, kuris jomis tikėtų ir kuris joms dėmesio skirtų kiekvieną dieną, o ne priešokiais, laukdamas, kada kas ką „suderins“.

Jei ūkio ir teisingumo ministrai pritaria Pasaulio banko išvadoms, jie ir turi tapti reformos garvežiais, o jei garo per mažai, tegu įtikina Premjerą Andrių Kubilių, kad šis įtikintų Seimą. Juk jis ne tik Vyriausybės, bet ir didžiausios partijos Seime vadovas. Tiesa, girdėti vis daugiau kalbų, kad valdančiojoje partijoje atsiranda du įtakos poliai – A. Kubilius su savo patarėjais bei bendražygiais Vyriausybėje ir „tikri partiečiai“, kurie buriasi apie Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, todėl kitų metų biudžeto projektas gali dar ilgai būti svarstomas Seime.

Tačiau manau, kad racionaliems Saulėtekio ir Saulėlydžio komisijų siūlymams Seimas pritartų daug lengviau nei biudžetui. 

Bet juos derėtų surinkti į vieną paketą, o ne šaudyti pavieniais šūviais, kuriuos, lobistams paspaudus, lengva nuleisti negirdomis.

Jei Vyriausybė tikrai nori gaivinti ekonomiką, derėtų tokį įstatymų paketą Seimui siūlyti svarstyti skubos tvarka, kad šis ir vėl nepaskęstų tarp „derintojų“.