Naujienos

* A.Mituzas apie Neringą, konservatorius ir skandalų 'skaldymo' meistrę A.Stancikienę

Tik visai atsitiktinai susipažinęs su architektu Alvydu Mituzu suvokiau: svarbiausia mūsų valstybėje - sutriuškinti politinį oponentą ir iš jo atimti valdžią,- rašo 2009-11-05 dienraščio "Respublika" žurnalistas Ferdinandas Kauzonas straipsnyje "Kaip politikai pjauna telyčias".

Kalbėdamas apie aplinkosaugininkų eskaluojamą situaciją Kuršių Nerijoje  architektas A.Mituzas atskleidžia tai, kad: "...beveik viskas, prieš ką užsimojo dezinformacijos paveikta visuomenės ir valdžios dalis, Neringoje yra pastatyta gavus visus reikalingus leidimus. Bet yra [..dar vienas] dalykas. Vien tik vadinamasis Preilos botelis kainavo apie keliasdešimt milijonų. Dalyvavau pasitarime savivaldybėje, kai architektas Algirdas Kaušpėdas maketu pristatė pirminę botelio idėją. Dalyvavo merijos, Saugomų teritorijų tarnybos vadovai, profesorius Paulius Kavaliauskas. Idėjai buvo pritarta. Vėliau visi matė botelių statybos procesą, buvo tariamasi su saugomų teritorijų specialistais. Ir staiga - griauti! Taigi teismai pareikalaus atlyginti nuostolius. Ir mūsų “turtinga” valstybė turės sumokėti tuos keliasdešimt milijonų. O kiek Neringoje yra tokių objektų, kurie statyti darant pažeidimų, bet turi visus leidimus. Ir dauguma jų, nepaisant to, kad pastatyti esant kai kuriems nukrypimams nuo normos, vis tiek ne po vieną milijoną valstybei kainuos. ..."

Žinomas architektas atskleidžia ir gilumines keliamų skandalų Kuršių nerijoje priežastis:

"...Neringos žmonės ne kartą buvo supažindinti su šia [vandens pramogų parko]  idėja, su džiaugsmu jai pritarė. Į svarstymus buvo kviečiami įvairių sričių specialistai. Deja, ponia Stancikienė, kuri tuo metu buvo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, ir Neringos savivaldybės tarybos narė, ėmė skelbti, kad mes urbanizuojame Kuršių neriją, pažeidžiame viešąjį interesą.

- Negi manote, kad ponia Stancikienė nesupranta, jog viešasis interesas yra ir Neringos žmonės...

- Prisimenate laikus, kai neringiškiai rinkimuose balsuodavo už konservatorius? Tuomečio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai lankydavosi Neringoje. Domėjosi plėtra, pritarė naujiems planams. O po vieno išvažiuojamojo komiteto posėdžio susitikime su Juodkrantės gyventojais Seimo narė Nijolė Ambrazaitytė, matyt, visų konservatorių vardu tuomečiam Neringos merui šviesaus atminimo Stasiui Mikeliui pasakė tiesiai: “Mikeli, statyk tiltą į Neringą, kol mes valdžioje!”

Tai ar galėtume palyginti tilto statybą su keliomis sanatorijomis ir nediduku vandens parku? Bet tada net tiltas konservatoriams buvo priimtinas. Bet prieš kitus rinkimus prasidėjo visi skandalai. Jeigu Mikelis ir toliau būtų likęs konservatorius, jokių problemų nebūtų kilę. Ir Preilos botelis niekam nebūtų užkliuvęs, ir mūsų bandymas apsaugoti Neringą nuo “ne sezono problemos” būtų plojimais sutiktas.

Tokia mano išvada ne iš piršto laužta. Ne taip seniai atlikę kažkokius reikalus Seime sėdime jo bufete su bičiuliu. Šalia sėdi Degutienė, tada dar Seimo vicepirmininkė, ir Seimo nariai Stancikienė su Songaila. Mūsų nemato, nes sėdime nugaromis į juos, todėl garsiai šneka. Na, tu negali neklausyti, kai šnekama apie Neringą. Stancikienė ima girtis, kad jau turi “kompromato” apie Burkšą ir Neringos vadovus. Dabar, girdi, kad jau skelsianti skandalą, tai skelsianti. Songaila ima karštai siūlyti pagalbą ir patarimus. Degutienė jį ramina: “Tu Aurelijos nemokyk - iš mūsų visų ji geriausiai moka tokius dalykus daryti...” Štai jums ir visa Neringos problemų esmė...

- Na, palaukite, bet UNESCO komisija...

- Ji buvo pakviesta tos pačios Stancikienės ir Saugomų teritorijų tarnybos vadovų iniciatyva. Taigi komisija atvažiavo priėmusi išankstinę kvietėjų, kurie šalia buvo visas tris jų buvimo Lietuvoje dienas, nuomonę. Tikėtis, kad UNESCO ekspertai pritars mūsų bendrajam planui, buvo beviltiška. Jie patys nežinojo, kad juos padarė įrankiu. Efektyviu ir efektingu!

Nesuprantu, kam reikėjo tuos UNESCO žmones kompromituoti. Jie, be abejo, aukščiausio lygio ekspertai. Bet visai kitų sričių - neturintys nieko bendra su problemomis, kurios buvo išpūstos Lietuvoje. Ponia Sjusan Denjer yra dirbusi muziejuose, skaičiusi paskaitas apie jų tvarkymą. Pjeras Galanas - botanikas, ilgai tyrinėjęs Balkanų kalnus. Bet Balkanų kalnai ir mūsų kopos arba Neringos gelbėjimas nuo sezoniškumo negandų yra ne visai tas pats. Todėl, kaip sako profesorius Kavaliauskas, tos jų išvados yra antrakursio studento lygio. Tai dėl ko juos, rimtus žmones, reikėjo taip kompromituoti?

Išvadose išgirdome kaltinimą, kad neatlikta analizė, nėra vietovės vizijos ateinantiems 10-20 metų. Bet juk yra net keli tomai esamos situacijos vertinimo, parengta ir patvirtinta koncepcija, kuriai, beje, pritarė visos suinteresuotos žinybos, tarp jų ir Nacionalinio parko direkcija. Tarp bendrojo plano rengėjų buvo trys habilituoti daktarai profesoriai Paulius Kavaliauskas, Vladas Stauskas, Juras Bučas, kurie yra ir Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą pagrindėjai. Atskiras bendrojo plano dalis rengė irgi ne mažiau žinomi ir nusipelnę Kuršių nerijai specialistai. Ir staiga - jų darbas niekinis. Jų pasiūlymai, sprendiniai abejotini. Tad kyla klausimas, kaip jie galėjo tapti Kuršių nerijos priešais.

Tapome savo gerų norų įkaitais. Netenkame pasitikėjimo, negalime patys tvarkytis savoje žemėje. Reikia teisėjų, patarėjų...."

Parengta cituojant dienraštį "Respublika"

.