Naujienos
* Seimo nariai Aukštadvaryje įsitikino, kad įstatymai taikomi pasirinktinai
Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) kvietimu Seimo LSDP frakcija lankėsi Aukštadvario regioniniame parke,- informuoja 2009-10-29 socialdemokratų partija LSDP svetainėje paskelbtame straipsnyje "Socialdemokratų frakcijos nariai lankėsi Aukštadvario regioniniame parke."
Frakcijos seniūnui A.Butkevičiui adresuotame LMSA valdybos pirmininko Algio Gaižučio kreipimesi teigiama: „Dabartinis privačios miško žemės naudojimo teisinis reglamentavimą visiškai nesudaro galimybių miško savininkams kompleksiškai panaudoti miškų, juos prižiūrint. Nors daug kalbama apie miškų teikiamų nemedieninių naudų svarbą ir vertingumą, tačiau daugumoje atvejų dabartiniai įstatymai užkerta kelią privačių miškų savininkams tomis naudomis disponuoti, išskyrus griežtai reglamentuotą miško kirtimą“. Susitikimo metu A. Gaižutis tvirtino, kad pagal dabar galiojančius įstatymus žmonėms „praktiškai užkertamas kelias įsikurti nuosavoje miško valdoje, sukurti patrauklią aplinką poilsiui, laisvalaikio praleidimui, miško žemėje draudžiama statytis bet kokį statinį“.
Seimo LSDP frakcijos nariai, lankydamiesi Aukštadvario regioniniame parke, savo akimis įsitikino, kad griežtos įstatymo nuostatos galioja ne visiems. Miškų asociacijos atstovai parodė prabangius pastatus, kurie pastatyti vietovėje, kur, vietinių gyventojų teigimu, jokių pastatų anksčiau nebūta, negalėjo ten būti ir pamatų, tačiau namų savininkai sugebėjo gauti statybos leidimus ir prabangiai įsikurti regioniniame parke. Tuo tarpu vietiniai žmonės, turėdami savo žemės, tokių leidimų negauna arba jiems tenka kelerius metus kariauti su biurokratais. Vietinis ūkininkas Vytautas Zalieckas pasakojo, kad norėdamas pasistatyti kaimo turizmo sodybą savo žemėje, turėjo tris metus ne tik bendrauti su valdininkais, bet ir bylinėtis, kol galų gale leidimą gavo. Socialinė darbuotoja Janina Stadalnikienė, kuri turi ūkininkės pažymėjimą, nori savo žemėje pasistatyti ūkininko sodybą, tačiau nuo 2006 metų niekaip negali gauti leidimo. Vietinis gaisrininkas Leonidas Rybnikovas, kuris nuomojasi ežerą, buvo priverstas nugriauti lieptelį, kadangi jam buvo pagrasinta 10 tūkst. litų bauda. Tačiau aplinkui nedidelį ežeriuką yra pastatyti net septyni lieptai, kurie niekam neužkliūna, kadangi jie stovi šalia teisininkų, architektų sodybų.
Socialdemokratus labiausiai šokiravo senolio Vaclovo Razmislevičiaus konfliktas su regioninio parko direkcija, kai jam pasistačius pirtelę savoje žemėje ant ežero kranto, kur kadaise stovėjo prosenelių pirtis, buvo pareikalauta pirtį nugriauti. Situacija nestebintų, jeigu kitoje ežero pusėje nebūtų iškirstas 3 ha ploto miškas ir sodybos nedygtų kaip miške grybai.
Socialdemokratai, susitikę su Aukštadvario miestelio gyventojais, jau nesistebėjo girdėdami šūksnius ir priekaištus, kam reikalingas regioninis parkas, jeigu vietiniai žmonės tampa nereikalingi.
Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius dėkojo susitikimo iniciatoriams už galimybę susitikti su žmonėmis ir iš jų išgirsti konkrečias problemas, o taip pat paragino pasikviesti kitų partijų ir frakcijų atstovus, tvirtindamas, jog tokiu būdu ir Seime kur kas lengviau būtų priimamos įstatymų pataisos ir pasiūlymai.
Seimo narys Bronius Bradauskas, buvęs ir Aplinkos ministru, taip pat ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, kalbėjo, jog kurdami Saugomų teritorijų, Miškų įstatymą, jokiu būdu nesitikėjo, kad valdininkai, aklai vykdydami jo nuostatas, neatsižvelgdami į vietinių žmonių specifines problemas, saugomas teritorijas pavers labiausiai nekenčiamu žmonių objektu. „Žmonės turėtų mylėti savo aplinką, jaustis savo krašte patogiai, o dabar, valdininkų dėka, jaučiasi tarsi prašalaičiai“, - kalbėjo B.Bradauskas.
Seimo narys Jonas Jagminas ragino žmones užduoti klausimas, dėstyti savo problemas, kurias žadėjo spręsti teikdami įstatymų pataisas.
Seimo nariai socialdemokratai pažadėjo, kad parlamente svarstant Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo įstatymų pataisas, atsižvelgs į žmonių išsakytas problemas.