Naujienos

*Kontrastai.lt: Medžioklė Lietuvoje – aukščiau miškų savininkų

Prasidėjo didysis medžioklės sezonas. Medžioklių šūviai poška, kaip leidžia Lietuvos įstatymai, tiek valstybiniuose, tiek ir privačiuose miškuose, nes organizuojant medžiokles nuosavybės teisė beteisė. Dauguma miško savininkų negali nei medžioklių organizuoti, nei pajamų iš medžioklės gauti, nes Lietuvoje egzistuojantis medžioklės įstatymas buvo priimtas vadovaujantis ne Konstitucijoje įteisinta pagarbos nuosavybei nuostata, ne kaimynų patirtimi, net ne į visų medžiotojų nuomonę, o į elitinius medžiotojų klubus susispietusios grietinėlės įgeidžiais,- temą nagrinėja Arūnas Žemaitis straipsnyje "Medžioklė Lietuvoje – aukščiau miškų savininkų", kuris 2009-10-24 publikuojamas svetainėje www.kontrastai.lt .
**************************
Kviečiame susipažinti.

Sovietmečio reliktas

Prieš kelias dienas Estijos sostinėje Taline vyko tarptautinė konferencija „Viešosios politikos sprendimai medžioklės srityje Rytų ir Centrinės Europos šalyse“. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos atstovai, tad šis renginys pasitarnavo ir kaupiant informaciją, kuri galėtų pasitarnauti tobulinant medžioklės įstatymą, dėl kurio politikoje sulaužyta nemažai iečių.

Kaip parodė konferencija, estai, kaip ir lietuviai, nepatenkinti esama medžioklės sistema, kuri yra labai panaši į esančią Lietuvoje, išskyrus tai, kad Estijoje laisvai gyvenanti gyvūnija yra niekieno nuosavybė ir tampa jį sumedžiojusio nuosavybe. Estijos miškų savininkai mano, kad medžioklės teisė jo valdoje turi būti perduota žemės savininkui, kaip yra daugelyje Europos valstybių: Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje. Ir kaimyninėje Latvijoje medžioklės teisė priklauso miško savininkui, nėra ribojamas minimalus plotas, nuo kurio jau galima medžioti. Žemės savininkui tereikia pranešti valstybinei miškų tarnybai apie jo plotų naudojimo medžioklei pobūdį

Lietuvoje, norint įkurti individualius medžioklės plotus, būtina turėti ne mažesnį kaip 1000 ha plotą. Mūsų šalyje žemės ar miško savininkas gali tik pasiprašyti medžioti svečio teisėmis į būrelį, naudojantį jo nuosavybę.

Tarptautinės konferencijos išvada – Lietuva ir Estija yra mažiausiai pažengusios medžiotojų ir plotų savininkų susitarimo srityse, šiose šalyse veikia senas, dar sovietmečio tvarkas menančio medžioklės įstatymo modelis. Ir dar, iš konferencijoje dalyvavusių šalių, tik Lietuvoje medžiojami gyvūnai nuosavybes teise priklauso valstybei. Kitur gyvūnija vertinama kaip ne nuosavybės objektas. Nuosavybe tampo to, kuris jį legaliai sumedžiojo.

Lietuvos miškų savininkų lūkesčiai

Pasak Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininko Algio Gaižučio, Lietuvos Respublikos Seimo 2002 gegužės 23 d. priimtas Medžioklės įstatymas pažeidė Konstitucijoje įteisintą nuosavybės neliečiamumo principą ir miško bei žemės savininkų teises.

„Žemės ir miškų savininkai negali gauti jokių pajamų iš nuosavos žemės ir miško panaudojimo medžioklės reikmėms. Valstybė, imdama mokestį už medžioklės plotų naudojimą, tačiau niekaip nekompensuodama savininkams už jų privačių plotų naudojimą medžioklei, tiesiogiai pažeidžia savininkų ekonominius interesus, taip pat tiesiogiai pažeidžia Konstitucijos numatytą teisę savininkui naudotis savo nuosavybe ir naudotis nuosavybės teikiamais rezultatais, t.y. valstybė nusavina, eksproprijuoja savininkų nuosavybės panaudojimo vaisius, – pabrėžia A.Gaižutis. –

Savininkams – medžiotojams atimta teisė patiems naudoti savo nuosavybę medžioklės reikmėms. Medžioklės įstatyme numatytos teisės yra deklaratyvios, praktika parodė, kad jas įgyvendinti iki šiol yra neįmanoma. Privačių miškų savininkai yra pasirengę dalykiškai, kartu su medžiotojų būrelių atstovais, ieškoti teisiškai ir abiem pusėms priimtino sprendimo, kaip plėtoti medžioklės ūkį smulkiose, fragmentiškai išsidėsčiusiose miškų valdose.“

Miško savininkai yra kreipęsi į Seimą, prašydami rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pakeitimus, vadovautis Konstitucijos 23 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 str. Ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, įtvirtinančiomis privačios nuosavybės neliečiamumą bei jos apsaugą.

„Medžioklės įstatyme būtina įtvirtinti visose demokratinėse valstybėse galiojančią nuostatą, kad medžioklės teisė yra neatsiejama žemės/miško nuosavybės dalis, – pabrėžiama kreipimesi. – Medžioklės įstatyme būtina įtvirtinti medžioklės plotų nuomą. Mokesčiai už medžioklės plotų naudojimą turėtų atitekti miškų, žemių savininkams (tiek privatininkams, tiek ir valstybei). Tai būtų teisinga ir sumažintų dabartinį savininkų ir medžiotojų konfliktą, sudarytų prielaidas individualių medžioklės vienetų formavimuisi. Patikslinti Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. ir Medžioklės įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad laukinių gyvūnų priežiūra ir jų medžiojimo teisė, kurioje nors žemėje priklauso tos žemės valdytojui.“

Miško savininkai viliasi, kad ketvirtadienį Seime rengiamas pasitarimas, kuriame bus aptariami siūlomi medžioklės įstatymo pakeitimai, paskatins politikus imtis tobulinti medžioklės įstatymą bei atsigręžti ir į miško savininkų interesus.

„Pripažįstame, kad nereikia sudaryti sąlygų drastiškam ir momentiniam nusistovėjusių medžioklės plotų draskymui, tad Medžioklės įstatyme padarius pakeitimus turėtų būti nustatytas 2-3 metų pereinamasis laikotarpis sklandžiam procesui įtvirtinant naujus nuosavybės naudojimo medžioklei santykius tarp žemės savininkų ir medžiotojų, užtikrinti“, – sako Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis.