Naujienos

Lietuvoje neseniai viešėję UNESCO ekspertai siūlo kitą kraštutinumą – Kuršių nerijos Lietuvos pusę užkonservuoti, drausti bet kokias naujas statybas ir riboti vietos gyventojų rekreacinę veiklą.

„UNESCO ekspertų išvadų lygis atitinka maždaug antro kurso studentų referatą – ne daugiau. Tačiau šitų ekspertų žodžiai (kurie iš tikrųjų yra tik nuomonė, rekomendacija) Lietuvoje pateikiami kaip Dievo žodis iš aukštybių, prieš kurį reikia klauptis ir besąlygiškai paklusti. Blogai, kad pas mus bet kuris vakariečio žodis tampa vos ne įstatymu“, – piktinasi vienas Neringos ateities vizijos kūrėjų.

Kaip vertinate Lietuvoje viešėjusių UNESCO ekspertų išvadas ir rekomendacijas dėl Neringos ateities? – „Valstiečių laikraštis“ klausė Pauliaus Kavaliausko.
Įdėmiau pasidomėjau jų veikla. Sjuzan Denjer yra restauratorė, ilgą laiką dirbusi Afrikoje, kur daugiausia skaitė paskaitas muziejuose, paskui perėjo į biurokratinį darbą, susijusį su paveldosauga. Pjeras Galanas – biologas botanikas. Jis daugiausia dirbo Balkanų ekspertu, yra kalnų kraštovaizdžio specialistas. Abiejų pažiūros labai konservatyvios, maždaug atitinka mūsiškių biologų fundamentalizmą.

Lietuvoje dėl Kuršių nerijos ateities jau seniai negęsta idėjų ir žodžių karas. Kovoja dvi nesutaikomos stovyklos. Vienoje – kraštotvarkininkai ir Neringos gyventojai, kitoje – žalieji, biologai ir saugomų teritorijų specialistai. Teigiate, kad UNESCO ekspertai atstovauja tik šiai pusei?
Ir pati UNESCO atstovauja tik tai vienai pusei. Kviesti juos yra lygiai tas pat, kas, vykstant ginčui tarp krikščionių ir musulmonų, kaip ekspertus pasikviesti islamo dvasininkus. Jų išvadas galima numatyti iš anksto. Taip atsitiko su UNESCO ekspertų išvadomis: viena, buvo pakviesti žmonės su išankstine nuomone (kadangi kitaip mąstyti jie negali), antra, juos čia visur lydėjo vietiniai du tos pačios nuomonės reiškėjai (buvusi Neringos nacionalinio parko direktorė Seimo narė Aurelija Stancikienė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, – red.).

Ar ekspertai galėjo per dvi dienas išsamiai ir objektyviai suvokti Neringos problemas, susipažinti su Lietuvoje parengtais teisiniais aktais, numatančiais Kuršių nerijos ateitį?
Per tokį laiką suvokti visų dalykų neįmanoma. Be to, iš mūsų parengtų kelių šimtų puslapių apimties projektų, kuriuose yra ir dabarties būklės analizė, ir ateities koncepcija, ir numatomi sprendiniai, jiems išvertė tik 60 puslapių „plikų“ sprendinių. Tad jie, nematę nei vizijos, nei koncepcinės dalies, nei kelių tomų apimties atliktų tyrimų, ir padarė savo išvadas, kurių trečdalis yra grynas melas. Tiesa, nepiktybinis, nes jie tiesiog neturėjo visos medžiagos.

Ekspertai rašo pasigedę Neringos plėtros planus galinčių pagrįsti duomenų: informacijos apie gyventojus, darbo vietų struktūrą, nakvynės vietų, automobilių stovėjimo aikštelių užimtumą, lankytojų apklausų.
Taigi yra visi šie duomenys – trys tomai socialinių, demografi nių, ekonominių, rekreacinių tyrimų, tik jiems tai nebuvo išversta. Be to, jie negavo jokios informacijos apie Neringos strateginį planą, patvirtintą Neringos savivaldybės.

Gal dėl to ir daroma ekspertų išvada, jog „viena pagrindinių problemų ta, kad nėra vietovės vizijos ateinantiems 10–20 metų“?
Yra koncepcija, viskas yra.

Tad ko vertos tos išvados?
Tai turistų išvados. Turistų, kuriems dvi dienas buvo kalama viena nuomonė.

Išvadose nuolat skamba leitmotyvas, kad numatoma Neringos plėtra gali pakenkti vietovės „išskirtinei visuotinei vertei“. Ką reiškia ši sąvoka? Regis, Lietuvoje kaip tik ir nesutariama dėl to, kas sudaro Neringos vertę.
Neringa į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtraukta pagal vadinamąjį penktąjį kriterijų, kuriame pripažįstama jos išskirtinė visuotinė vertė. Bet tai – ne gamtinė vertė. Neringoje nėra pasaulinės gamtinės vertės. Ta universalioji vertė suvokiama kaip unikalus gamtos ir žmogaus sambūvis, per amžius įgijęs gražias formas – kaip kultūrinis kraštovaizdis.

Ar tas žmogaus ir gamtos sambūvis arba kraštovaizdis turėtų būti fi ksuojamas 2000 metais, kai Kuršių nerija įtrauka į UNESCO sąrašą?
Sambūvis vyksta visą laiką. Turime iš praeities išlikusio sambūvio fragmentų. Sovietmečiu tas sambūvis buvo kažkiek pažeistas, bet esmė išliko. Dabar taip pat turime rasti harmoniją tarp gamtos ir gyventojų. Neturime Kuršių nerijos suniokoti, pakeisti. Bet nereikėtų ir užkonservuoti, atstatyti tik imitacinius žvejų namelius, o „naujai“ pastatytus – griauti ir užželdinti žole.

Dėl nerijos jau seniai nebesusikalba gamtosaugininkai ir kraštotvarkininkai. Kokios yra šio konflikto priežastys?
Fundamentalistų yra ir tarp gamtosaugininkų, ir tarp kraštotvarkininkų. Pagal fundamentalistinę žaliųjų viziją, Neringoje negalima net namo statyti. UNESCO ekspertai ir juos pranoko. Pasak jų, reikia net sugrįžti į praeitį – atstatyti buvusias žvejų gyvenvietes. Kas jose gyvens, kai žvejų nebėra? Tai visiška utopija. Jų fundamentalizmas dar didesnis nei mūsiškių „žaliųjų berečių“.
Aš, kaip kraštotvarkininkas, bandau ieškoti vidurio, nes kitą kraštutinę poziciją užėmė ir Neringos tarybos nariai, įsivaizdavę stambias statybas ir didelę kurorto plėtrą. Reikėjo juos „gesinti“, ieškoti vidurkio.

Kuo Jūsų sukurtas Neringos bendrasis planas iš esmės skiriasi nuo buvusio generalinio?
Naujovė ta, kad mes rekreacinę kurortinę funkciją pripažinome kaip kultūros paveldą. Kodėl išlikusios vokiečių laikų vilos yra paminklai? Todėl, kad ši rekreacinė architektūra taip pat pripažįstama kaip pasaulio paveldas. Kuršių nerija kaip kurortas taip pat sudaro tą pasaulinę vertę.
Bet staiga dabar kurortinė funkcija vos ne draudžiama. Tačiau gydyklos veikė Juodkrantėje ir tarpukariu. Siūlydami statyti sanatorijas nieko naujo neprigalvojame. O pilasi kaltinimai, kad kažkas bus sunaikinta, baisaus padaryta.

Kaip siūlote plėtoti Neringą kaip kurortą?
Manome, kad šalia gamtos vertybių saugojimo neturi nunykti ir kurortinė Kuršių nerijos funkcija. Juk dabar ten tik iš to ir gyvena žmonės. Žvejų beveik nebėra, keletas liko egzotikai. Poilsiautojų priėmimas tampa pagrindinis neringiškių pragyvenimo šaltinis.
Visą siūlomą naują statybą sudaro dvi sanatorijos (80 vietų Juodkrantėje ir 100 vietų Nidoje). Ir dar viena stovyklavietė, kurioje galėtų apsistoti mažesnių pajamų poilsiautojai, nes dabar Neringa tapusi vien elito ir turtuolių kurortu.

Ar šios statybos nesugriautų Kuršių nerijos kaip UNESCO Pasaulio paveldo vietovės vertės?
Neringa nėra visa vienoda. Yra šventos vietos, kur negalima nieko statyti, ir yra vietos, kur nesvarbu, bus koks namelis ar ne. Stovyklavietę siūlome statyti ant plynės, kurios iš niekur nesimatys. Kas čia baisaus? Parenkame vietas, kurios jau sename plane buvo rekreacinio prioriteto teritorijos. Beje, naujame plane jų plotas sumažintas net 11 proc., o draustinių ir rezervatų plotas net padidintas. Siūloma nauja rekreacinė ir municipalinė statyba sudarytų viso labo 3,5 ha, nekeičiant bendro 1,2 Neringos užstatymo procento. Ar tai totalinė urbanizacija, tragedija, naikinimas?

Ekspertai teigia, kad Neringoje esančių uostų negalima paversti valčių prieplaukomis arba jachtų klubais – marių pakrantė turi likti kuo natūralesnė.
Idiotizmas. Pakrantės draustiniuose yra šventos, bet pakrantės gyvenvietėse jau yra betonuotos. O valčių stiebai – istorinis Kuršių nerijos kraštovaizdžio elementas, jų čia buvo šimtai. Laivai – Kuršių nerijos simbolis. Be to, tų uostų ir nėra. Yra prieplaukos gyvenvietėse, be jų nebus pažintinio turizmo. Vandens turizmą propaguojame, o valtims neleidžiame švartuotis?
Nežinau, kaip įvardyti tuos UNESCO ekspertus. Ką botanikas gali pasakyti? Jis juk nesupranta planavimo elementoriaus. O rimtai kalba niekus.
Bet svarbiausia yra netgi ne tai. Klausimas, ar Kuršių nerija išliks Pasaulio paveldo sąraše, sprendžiamas ne pas mus. Tegul tie ekspertai nuvažiuoja į Rusijos pusę. Jie pamatys, kad Šarkuvoje (dabar Lesnoje, – red.), neriją jau įtraukus į UNESCO sąrašą, prie pat kopagūbrio vilomis užstatytas visas kvartalas. Paplūdimyje – betonas, ant to betono – restoranas iki pat kopagūbrio. Bet visi tyli. O tai tik pradžia. Rusų plėtros plane, kuris kitais metais bus pradėtas įgyvendinti, numatyti kompleksai, viešbučiai, vandens parkai. Vien viešbučiuose bus 1,5 tūkst. vietų.
Pilkopoje (dabar Morskoje, – red.) ant polių statomi namai bus iškelti virš miško, statomos trijų aukštų didžiulės automobilių aikštelės. Jie planuoja daugiau kaip 300 ha naujų statybų.

Ar daug netektume, jeigu Kuršių nerija būtų išbraukta iš UNESCO sąrašo?
Aš taip sakau: nuo karo, bado, maro ir UNESCO saugok mus, Viešpatie. UNESCO nieko neduoda, tik tuntai biurokratų važiuoja, grasina, stabdo, konservuoja nieko nesuprasdami. Pats buvau iniciatorius, kad Kuršių neriją įtrauktų į UNESCO sąrašą, bet dabar pakeičiau nuomonę. Kam mums to reikia, jeigu gyventi neleidžia?