Naujienos

2009 - 10 - 19

* Apie šunis ir jų uodegas aplinkosaugoje, gąsdinant neva 'per kitą galą prablaivinančia' oponentus ES

Seime užregistruotas naujas saugomų teritorijų įstatymo projektas  (XIP-934) vis labiau įsiūbuoja iki šiolei gana užtikrintai savo įtaką  didinusią saugomų teritorijų žinybą. Kai vieni populistiškai  šaukia, kad parlamentarė Dalia Kuodytė su grupe politikų bando sunaikinti saugomas teritorijas, o svarbiausia – Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kiti tvirtina, kad šioje utopinio fanatizmo persunktoje srityje užaugo pūliuojanti votis, kad yra netoleruotina, kuomet visuose saugomų teritorijų dokumentuose žmogus suvokiamas kaip kenkėjas. Televizijos laidose rodomi vienas po kito gražiausių kampelių sargai, kurie pasijuto turintys teisę ten karaliauti.
K
ur kas liberalesnis saugomų teritorijų įstatymas gerokai sumažintų suvaržymus parkuose gyvenantiems žmonėms, tačiau naujo teisės akto oponentai pradėjo gąsdinti niūriais ateities vaizdais: statybų gaivalas gražiausiose gamtovaizdžiuose, mirga atsibodę užrašai „privati valda“, už aukštos tvoros urzgia rotveileris, saugantis ežero pakrantę nuo gamtos mylėtojų.

Tinklaraštyje bernardinai.lt 2009-10-19 publikuojamame Erlando Paplausko straipsnyje  "Uodega vizgina šunį" įvardijama, kad  didžiulį jo atstovaujamų aplinkosaugininkų pasipiktinimą kelia tai  kad  naujai įregistruotame  Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekte politikai pagaliau į deramą vietą  iškėlė privačios nuosavybės apsauga, prisimindami  150 tūkst.žemės savininkų ir 132 tūkst miškų savininkų teisėtus interesus.

 

Pasak  dabartinę saugomų teritorijų sistemą aršiai ginančio Klaipėdos regioninio parko direkcijos darbuotojo, ekologo Erlando Paplauskio (nuotraukoje): "Lietuvos gamta dūsta ydingų įstatymų gniaužtuose, tačiau politikai tekalba apie žmogaus teises tą aplinką niokoti. Reikalingas skubus įstatymo keitimas, bet nėra kam, visi užsiėmę savo proteguojamųjų atstovavimu - liberalų sąjūdis suskubo naikinti saugomas teritorijas, konservatoriams (J.Šimėno asmenyje) parūpo užtvenkti upes. Guodžia nebent tai, kad pastarojoje partijoje, regis paskutinėje apskritai dar nors kažkokias vertybes turinčioje, yra nemažai ir kitaip mąstančiųjų (red.: matyt- turima omenyje radikaliais pasiūlymais garsėjančios seimūnės Aurelija Stancikienė ir Agnė Bilotaitė). Tad gal galima pasikliauti demokratiniu procesu pačioje partijoje. Viltis miršta paskutinė."

Tinklaraštyje bernardinai.lt 2009-10-19 publikuojamame E.Paplausko straipsnyje  "Uodega vizgina šunį" įvardijama, kad  aplinkosaugininkų pasipiktinimą kelia tas faktas, kad pagaliau naujai įregistruotame  Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekte į deramą vietą  iškeliama privačios nuosavybės apsauga.

E.Paplauskis rašo: "...Dėl šio liberalų sąjūdžio įregistruoto Saugomų teritorijų įstatymo projekto protestą išreiškė Lietuvos Nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų koalicija, Lietuvos žaliųjų judėjimas. Apie šį liberalų sąjūdžio kūrinį pateiktą Dalios Kuodytės, pasirašytą Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus, Vytauto Grubliausko ir kitų šios partijos narių teigiama :"Ypač didelį susirūpinimą kelia įstatymo projektas Nr. XIP-934, kuriame į svarbiausią vietą iškeliama privačios nuosavybės apsauga, ignoruojant viešąsias vertybes, kurias saugoti įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucija bei visa eilė nacionalinių ir tarptautinių teisinių dokumentų".

Aplinkosaugininkų agresyviai puolami siūlymai supaprastinti vien korupcijai prielaidas užtikrinančias sudėtingas teritorijų planavimo procedūras. O tam pasitelkiami tokie argumentai: "...Lietuvoje teritorijų planavimą bandoma panaikinti kaip atgyveną. Matyt tam, kad vos įvažiavęs į šalį iš chaotiškai išbarstytų trobesių dirbamose laukuose iškart suprastum, kad įvažiavai iš demokratinės šalies į tipišką postsovietinę pilkąją zoną. Plėtra tampa vis labiau chaotiška, gyvenamuosius namus leidžiama statyti bet kur. Minimalūs apribojimai tėra palikti tik Saugomose teritorijose sudarančiose 15 proc. šalies teritorijos. Tačiau pastarosiose bendrai paėmus vargu bus ar 5 proc. kur negalima statyba. Daugiausia statybos tik ribojamos ir toli gražu ne tiek, kad garantuotų tinkamą nykstančių rūšių apsaugą. Daugumoje parkų kiekvienas turintis sklypą ne draustiniuose gali kurti sau sodybą (išskyrus tuos, kurie griuvus kolūkiams gavo iš valstybės dovanų asmeninio ūkio žemės daržams). T.Y teisės į gyvenamąjį būstą nieks nepažeidžia, nebent tik stabdo pirk - sudalink - parduok bizniuką."

Na ir aišku, visuomet neužmirštama oponentų pagąsdinti Europos Sąjungos baubu: "...ES jau traukia LR teisinėn atsakomybėn dėl nepakankamos paukščių apsaugos. Jei nenorėsi mokėti baudos – teks įsteigti reikalingas teritorijas ir mškuose, ir jūroje. Panašu, kad ES per kitą galą prablaivins „ekonomizmo“ apologetus ir prievarta išmokys gerbti gamtą. O saugojimo problemas gana tiksliai identifikavo ekologijos instituto bioįvairovės laboratorijos vadovas L.Balčiauskas. Tai neretai yra parkų vadovų asmenybių problema. Tiesa sakant ar Lietuvoje jos gali nebūti? Ar yra kokia nors sistema, kur nebūtų šios problemos? Be abejo ją būtina spręsti, tobulinti administravimą, kontrolę. Tačiau apie tai draustinių naikintojai nekalba, jiems svarbiausia kuo greičiau nuimti visus apribojimus statyboms. Šis tikslas maskuojamas po įvairiais apvalkalais - neva tai ginamas žmogus ir žmogaus teisės. Tačiau taip ir norisi paprašyti tų jų ginamųjų sąrašiuko. Mat Lietuvoje pakanka 80 tūkst. savininkų noro, kad mes nebeprieitume nė prie vieno ežero, nė prie vienos upės. O štai to piliečio, kuris žemės negrobė ir žino, jog kai užstatysime visas upes, jas išžaginsime užtvankomis ir nukirsime ekosistemos kraujagysles - mums visiems bus blogai - negina niekas. Niekas išskyrus tuos pačius konservatorius - Agnę Bilotaitę bei Aureliją Stancikienę. "

**************************

 Su visu  E.Paplausko straipsniu  "Uodega vizgina šunį"galima susipažinti bernardinai.lt