Naujienos

Seime - dilema dėl saugomų teritorijų: gamtą reikia saugoti žmogui ar nuo žmogaus

Diskusijos iniciatorė- Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė (TS-LKD frakcija) , įžanginėje kalboje pakvietusi dalykiškai išsakyti kuo įvairesnes nuomonės dėl saugomų teritorijų dabarties bei ateities, tačiau net neįpusėjus pasisakymams suskubusi išsakyti savo aiškią poziciją, kad (citata): "...tik nuo žmogaus reikia saugoti gamtą". Parlamentarei pritarė prezidiume įsikūrę Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Diskusijoje  aktyviai dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas  Jonas Šimėnas (TS-LKD)  (pakviestas prisėst prie pirmininkaujančių tik po to, kai pajuokavo apie diskusiją į savo rankas tvirtai paėmusias "tris panteras") ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius, išsakę kitokį požiūrį- kad gamta turi būti saugoma žmogui, o gamtą saugoti būtina tik nuo piktavalių niokotojų. J.Šimėnas jau anksčiau yra pasisakęs norintis, kad žmonės gyventų saugomose teritorijose, kadangi buvo kuriami ne gamtos parkai be žmonių, o  būtent nacionalinai ir regioniniai parkai, kuriuose nuo seno gyvena ir dirba žmonės.
 

Dalyvių pasisakymų atidžiai klausė šio komiteto narys Stanislovas Giedraitis (LSD frakcija) ir  jaunieji parlamentarai miškininkas Justinas Urbonavičius (TS-LKD) bei pasižymėjusi drastiškais pasiūlymais prie vandens telkinių ir už statybos pažeidimus konfiskuoti valstybės naudai privačią nuosavybę Agnė Bilotaitė (TS-LKD).  Diskusijos organizatoriai susikvietė daug dabartinę saugomose teritorijose vykdomą politiką turėjusių palaikyti  valstybinių institucijų tarnautojų, regioninių parkų pareigūnų, radikaliųjų gamtosauginių judėjimų atstovus. Dalyvavo eilė mokslininkų (iš Ekologijos ir Botanikos institutų), teritorijų planuotojų, parlamentarų padėjėjai, žurnalistai. Aktyviai į diskusiją  įsijungė saugomose teritorijose gyvenančių žemės bei miškų savininkus vienijančių organizacijų  atstovai  su neišsprendžiamomis problemomis atgaunant ar naudojant nuosavybę saugomose teritorijose susiduriantys piliečiai, daugiausiai sužinoję apie numatomą renginį ne tiesiogiai iš diskusijos iniciatorių, o greičiau iš nuogirdų ir paskutinėm dienos prieš diskusiją patalpinto trumpo pranešimo Seimo tinklalapyje.

Tauragniškis Gediminas Šileika pasakojo, kaip negali susigrąžinti žemės vien dėl to, kad gyvena 100 metrų nuo jau į saugomą teritoriją patenkančios valdos, kurioje ir pretenduoja atgauti nuosavybę.

VSTT direktorė Rūta Baškytė siekė įtikinti posėdžio dalyvius, kad (citata) "...saugomose teritorijose daugiau leidžiama nei draudžiama".  Savo pasisakyme VSTT vadovė išdėstė pagrindines nuostatas iš nesenai viešai paskelbtų tarnybos nuogastavimų  dėl parlamentarų grupės užregistruotų Saugomų teritorijų įstatymo pataisų projekto (XIP-934), kurių pagrindinis akcentas- "ar Seimo nariai siekia saugoti ar naikinti". R.Baškytė stebėjosi, kuo nepatenkinti  saugomose teritorijose gyvenantys žmonės, kuomet (jos manymu) tik 0,3 % teritorijos draudžiama veikla. Tačiau saugomų teritorijų tarnybos vadovė pripažino, kad reikėtų supaprastinti įvairių leidimų išdavimo procedūras,  sumažinti dabar galiojančių teisės aktų skaičių -tam, kad būtų aiškiau. Ji pritarė siūlymams dėl kompensavimo sistemos, pasisakė už griežtesnę asmeninę pareigūnų atsakomybę dėl priimamų sprendimų, už priimamų teisės aktų vertinimą antikorupciniu požiūriu.  Reaguodama į pasitarimo dalyvių pasisakymus R.Baškytė pripažino, kad VSTT (citata): "matome perlenkimų taikant Saugomų teritorijų įstatymą". Šį faktą buvo priversta konstatuoti ir parlamentarė Aurelija Stancikienė, pripažindama, kad kai kur perlenkimų yra, pavyzdžiui, reikalaujant  saugomose teritorijose medinio tualeto statybai derinti projektą ir gauti statybai leidimą...

Ventos RP direktorius Apolinaras Mickus piktinosi, kad dėl darbo specifikos yra negerbiami tikrai nelengvai į tarnybą saugomose teritorijose patenkantys regioninių parkų specialistai, palaikė savo lyderes ir kartu išsakė nusivylimą dėl veiklos prioritetų regioniniuose parkuose (citata): "...Aš tikėjausi, kad [įsteigus saugomas teritorijas ten] pirmiausiai bus sutvarkyta vandenvala ir keliai. Tačiau to nėra".

Ūkininkas Mykolas Šinkūnas, buvęs Aukštaitijos NP darbuotojas ir miškininkas, piktinosi, kad jo ir jo senelių  savomis rankomis  statyti  kaimo statiniai  buvo įjungti į parko teritoriją, kadangi pripažinti gražiais, o paskui palikti likimo valiai, nes saugotojai patys tų statinių neprižiūri, o gyventojams nieko daryti neleidžia griežti nacionalinio parko reglamentai. M.Šinkūnas pasakojo kaip jį "žalvarniai išvarė iš tėviškės".

Pasisakydami Botanikos ir Ekologijos institutų atstovai dr. Valerijus Rašomavičius ir dr. Linas Balčiauskaspripažino, kad Europos Sąjungos šalys kelia naujai įsijungusioms į ES šalims daug didesnius gamtosauginius reikalavimus, nei panoro įsivesti pas save. Jie konstatavo, kad dabartinė saugomų teritorijų sistema neužtikrina saugomų rūšių apsaugos. Taipogi buvo aptarta mokslininkų atliktų gyventojų apklausų rezultatai, išryškinantys daugelį spręstinų klausimų.

Vienas saugomų teritorijų steigimo pradininkų, nusipelnęs miškininkas, aktyvus visuomeninkas Rimantas Klimas savo pasisakyme pažymėjo, kad nesupranta totalaus statybų draudimo gyvenvietėse, kaimuose ir viensėdžiuose, patenkančiuose į saugomomis paskelbtas teritorijas. "Statyba yra gyvenimas"- sakė R.Klimas, pabrėždamas, kad darbu užimtam žmogui nelieka laiko ir noro tenkinti įvairiausius  dykūnų mėgstamus įgeidžius. Jis pagyrė parlamentarę A.Stancikienę už iniciatyvą pradėti atvirą diskusiją, kadangi yra įsitikinęs jog dabartinis: „Saugotinų teritorijų įstatymas – didžiausia klaida...“. Buvęs miškų ministras siūlo, kad kaimo žmonės, gyvenantys saugomose teritorijose, turėtų teisę statyti ir rekonstruoti bei laisvai disponuoti savo turtu. Tuo atveju, kai yra kažkokių apribojimų, turi būti nustatytos aiškios kompensacijos,- sakė Saugomų teritorijų įstatymo keitimo projekto vienas iniciatorių ir rengėjų.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr.Algis Gaižutis  atvirai klausė Seimo AAK pirmininko J.Šimėno - ar parlamentarės A.Stancikienės aiškiai išsakytas nusistatymas prieš žmogų saugomose teritorijose yra bendra komiteto pozicija, ar galbūt komiteto vadovui priimtinesnis yra  Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vadovo Algirdo Klimavičiaus pasisakymas, kuriame buvo raginama  gamtą saugoti žmogui? Pasak LMSA pirmininko, jei paaiškėtų, kad vykstančioje diskusijoje dalyvaujantys Aplinkos apsaugos komiteto nariai, atsakingi už saugomų teritorijų politikos formavimą valstybėje, visi prisilaiko A.Stancikienės išsakyto neigiamo požiūrio į kuriantį žmogų gamtos apsuptyje, tuomet nebėra prasmės  sėdėti Seimo Konstitucijos salėje. Seimą atėjus dešiniosioms jėgoms jos pirmu dekretu privalėjo paskelbti keičiančios valstybės institucijų įsivyravusį negatyvų požiūrį į teisėtai įgytą ir tvarkomą privačią nuosavybę, kad būtų garantuojamos LR Konstitucijoje įtvirtintos privačios nuosavybės neliečiamumo ir laisvo disponavimo ja teises. Tad tikrai stebina atskirų Seimo narių iš valdančiosios daugumos skelbiamos iniciatyvos, kurias džiaugsmingai priima tik radikalai. LMSA pirmininkas pasidžiaugė, kad žemės ir miško savininkai sulaukė dėmesio iš Prezidentūros, po pokalbio apie saugomų teritorijų problemas išsakiusios nuomonę, kad viešieji ir privatus interesai miškų ūkyje turėtų būti derinami vadovaujantis protingumo principu ir užtikrinti ilgalaikę šalies žmoniu gerovę.
LMSA pirmininkas įteikė diskusijos iniciatoriams kopiją asociacijos Valdybos kreipimosi į LR Prezidentę, priimto 2009-08-21 LMSA Valdybos posėdyje. Kreipimosi esmė - jos Ekselencijos, kaip LR Konstitucijos garanto, prašoma panaudojant Prezidentei suteiktas galias užkirsti kelią dirbtiniam žmonių priešinimui dėl įsigalinčios vienpusiškos ekokratinės politikos, užtikrinti realias galimybes disponuoti ir naudotis privačia nuosavybe savininko bei Valstybės labui, kad formuojant bei įgyvendinant valstybės politiką privačios nuosavybės teise valdomų miškų atžvilgiu būtų vadovaujamasi LR Konstitucijos 23 str., konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principais, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 str. Ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, įtvirtinančiomis privačios nuosavybės neliečiamumą bei jos apsaugą.

Kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas kalbėjo, kad saugomose teritorijose aptariamos problemos yra įsisenėjusios, jos turėjo būti sprendžiamos jau senai ir neatidėliotinai. Jis jau anksčiau yra išsakęs savo nuomonęapie būtinybę  subalansuoti aplinkosauginę politiką atsižvelgiant ir į saugomų teritorijų gyventojų poreikius, antraip, pasak architekto, "jeigu į viską žiūrėsime tik paukščio akimis, bus tragedija".

Visuomet emocingai pasisakantis judėjimo „Už gamtą“  vadovas dr.Algirdas Knystautas išvadino visus jo pozicijai nepritariančius diskusijos dalyvius "veidmainiškais populistiniais šūkiais besidangstančiais oligarchais, kuriems gamtosauga – tik tuščias garsas, siekiančiais per kelis metus prichvatizuoti Lietuvos gamtos likučius". Pasak A.Knystauto (citata): "... Apsiginklavę atviru melu ir šmeižtu, šie veikėjai visaip bando teisinti parlamentarės D.Kuodytės inicijuotą naują ST įstatymo redakciją, kurioje de facto naikinamos saugomos teritorijos."  Kartu jis negailėjo liaupsių VSTT direktorei R. Baškytei, kurios (citata): "...auksinė kantrybė ir švelnus, pamatuotas tonas..." pasak A.Knystauto, eilinį kartą sukėlė šio judėjimo atstovams didelę pagarbą. Tad  labai jautriai į R.Klimo pasisakyme paminėtus "dykūnų mėgstamus įgeidžius" sureagavęs judėjimo lyderis ragino parlamentarus griežtinti draudimus, didinti baudas, įvesti naujus apribojimus privatiems savininkams ir didinti VSTT nepriklausomybę nuo Aplinkos ministerijos galiausiai įtvirtinti ją kaip nepriklausomą instituciją.

Po to kalbėjęs publicistas ir Saugomų teritorijų įstatymo pataisas įregistravusios parlamentarės Dalios Kuodytės padėjėjas Ričardas Čekutis stebėjosi radikaliais A.Knystauto  šūkiais, pabrėždamas, kad nei vienas oligarchas nesikreipė dėl Saugomų teritorijų įstatymo keitimo, nes turtingieji senai susitvarkė savo reikalus, o būtent paprastai gyvenantys žmonės kenčia nuo aplinkosaugos biurokratų "perlenkimų" saugomose teritorijose. 

lietuvosmiskai.lt inf.