Naujienos

* G.Paulikaitė: Saugomos teritorijos: kas muša ir kas rėkia

 Internetinio leidinio "Kontrastai" redaktorė Genovaitė Paulikaitė 2009-09-29 straipsnyje "Saugomos teritorijos: kas muša ir kas rėkia" analizuoja situaciją dėl saugomų teritorijų politikos tobulinimo Lietuvoje.
******************************

Kviečiame susipažinti:

Nors darbo grupė saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą įregistravo liepos 21 dieną, tačiau šios sistemos permainų priešininkai sujudo tik rugsėjį. Suprantama, ko vertas triukšmas dėl triukšmo, jei Seimas atostogauja. O sujudę pateiktame įstatymo projekte įžvelgė didžiausias grėsmes saugomoms teritorijoms, nors įstatymo rengėjai tvirtina, kad šiomis pataisomis siekiama tik apsaugoti žmones nuo biurokratinės aplinkosaugos, sudaryti sąlygas darniai plėtrai.

Penktadienį [2009-10-02] Seime parlamentarės Aurelijos Stancikienės iniciatyva rengiama diskusija „Saugomų teritorijų išlikimas - pareiga, būtinybė ar neišvengiamybė?"

Gamtą saugo tik R.Baškytė?..

Kiek keistai atrodo prieš kelias savaites išplatintas „Judėjimo už gamtą" pranešimas. Keistas jau pats pranešimo pavadinimu - „Paskutinės Lietuvos gamtą saugančios tarnybos ir Rūtos Baškytės galva - po Seimo kirviu". Tai ką, Lietuva jau taip nusigyveno, kad be Rūtos Baškytės niekas gamtos nebesaugo? Nuo seno lietuviai gerbė aplinką, kurioje jie gyveno. Tikriausiai ne vieno atmintyje gyvas senelių ar tėvų pamokymas - negalima spjauti į vandenį. O žemės pabučiavimas, medžių prie sodybų sodinimas?.. Šiuos papročius ne vieno tėvai ir seneliai mena, tad jei jau gamtos nebesaugome, galbūt gamtosaugininkai sėja ne tą grūdą? Juk iš gerų sėklų piktžolynai nesudygsta.

Sprendžiant iš „Judėjimo už gamtą" išplatinto pranešimo, Valstybinės saugomos teritorijos įstatymo procese įžvelgia net politikų interesus arba ... paprasčiausią žioplumą.

„Vieni politikai atėjo į Seimą turėdami nemažai nekilnojamo turto, savo interesų, ir įsivaizduodami, kad galima viską pakreipti sau naudinga linkme. Kita dalis, kaip D.Kuodytė, - patikėję vieno ar kito žmogaus sukurtais muilo burbulais, ir vien tuo remiantis būti vėliavnešiu nėra gerai. Perskaitai tą pateiktą įstatymą, ir akivaizdu, kad tie žmonės, kurie rašė, daugelio dalykų net nesuvokia, nes pakertami moksliniai pagrindai" - sakė R.Baškytė.", - tokius Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės žodžius perteikia „Judėjimo už gamtą" išplatintas pranešimas.

Išties, sunku patikėti, kad kepant vieną po kitos saugomas teritorijas buvo padėti ypatingai dideli moksliniai pagrindai. Tokias abejones sustiprina, kad dažnai nelabai ir aišku, ką ir nuo ko saugo viena ar kita teritorija. Regis, buvo apibraižomi plotai net negalvojant apie ten gyvenančius žmones. Ne sykį Rūta Baškytė yra pabrėžusi, kad medžiaga apie šias teritorijas buvo kaupiama ištisus dešimtmečius. Sovietmečio dešimtmečius, kai buvo melioruojami laukai ir laukeliai, keičiamas kraštovaizdis, o parkų bumas pliūptelėjo vos atkūrus nepriklausomybę.

Pasipriešinimo priežastis - pinigai

„Toks konstatavimas, kad pateikto įstatymo projektu užsimota sunaikinti saugomas teritorijas, yra visiškai radikalus, - sako įstatymo projekto vienas iniciatorių ir rengėjų  Rimantas Klimas. - Man atrodo, kad žmonės, kurie dirba saugomų teritorijoje tarnyboje, arba bando problemų nepastebėti, arba, jei ir pastebi, sąmoningai blefuoja, nes, matyt, jiems palanku, kad taip būtų. Manau, kad pagrindinė problema, dėl kurios siekiama, kad niekas nesikeistų, yra lėšų, kurias gauna tiek Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tiek ją remiančios įvairios organizacijos - vyriausybinės ir nevyriausybinės, valdymas. Tokią išvadą padariau, kai rimtai pasidomėjau, kodėl taip energingai bandoma apginti šiuo metu veikiantį saugomų teritorijų įstatymą ir gausybę reglamentų. Labai keistai atrodo, kad dabar veikiančiu įstatymu ir kitais poįstatyminiais aktais reiškiamas absoliutus nepasitikėjimas žmogumi. Net esant akivaizdžiam žmonių pasipriešinimui bandoma steigti naujas saugomas teritorijas. Ir vėl - pagrindinis variklis, nepretenduoju į absoliučią tiesą, sakau tik savo nuomonę, - pinigai. Pleti teritoriją, sudarinėji naujus projektus, sudarinėji naujus reglamentus, braižai naujas schemas, o kiekvienas darbas pinigais vertinamas. Be to, saugomos teritorijoms yra skiriama ir ES parama. Tai irgi nemaži pinigai. Tačiau kam tos lėšos išleidžiamos ir kas už tas lėšas padaroma, jokios informacijos. Be to, kai yra pinigėlių, gali ir įvairias organizacijas, kurios vėliau kur reikia triukšmus visuomenės vardu sukelia, paremti.

Tai, kas vyksta gamtosaugoje, man nepriimtina. Ne kartą viešai esu sakęs, kodėl reikia kurti kažkokias saugomas teritorijas, siekti kažkokių procentų, jei gamtosauga turėtų būti visuotinas procesas. Kiekvienas žmogus nuo mokyklos turi būti pratinamas saugoti kiekvieną jį supančios aplinkos centimetrą. O dabar?

Prieš kelias dienas dalyvavau posėdyje, kuriame buvo svarstomas Ignalinos rajono bendrasis planas. Labai nustebau, kad visas planas persmelktas saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis. Ir dar, iš viso rajono svarstant bendrąjį rajono planą atsiliepė tik 9 žmonės. Manau, tai galima vertinti vienareikšmiškai: jokio viešo plano svarstymo nebuvo. Kitas dalykas, kuris mane labai nustebino, tai buvo vienos projekto rengėjos, atsakingos už gamtosauginę plano dalį, paaiškinimas, kad ji vadovavosi gamtosauginiu karkasu, kurį prieš kelerius metus parengė Paulius Kavaliauskas. Kai ant popieriaus pradedi žiūrėti visas tas linijas, tuos skirtingomis spalvomis nuspalvintus blynelius, kuriam kiekvienam atskiras reglamentas surašytas, tas savas reikšmes turinčias raidytes, galva ima svaigti. Pagalvokite, kas tą dalyką turi įgyvendinti ir ar to reikia? Ar tai tikrai yra gamtosauga, ar tik biurokratinė gamtosauga? Daugiau kaip pusė rajono kaimų patenka į saugomas teritorijas, o tai reiškia, kad tų kaimų plėtra užkonservuota. Kaimai nyksta ir net atstatyti jų neleidžia. Na, vadinkite tą žmogų kaip norite, mafijozu ar žemvaldžiu, bet leiskite jam tame kaime trobą pasistatyti, leiskite kaimui atsikurti. Tačiau žmogaus išvijimas iš kaimų - ne mūsų tautos prasimanymas. To reiškinio užmačios labai gilios, bet pas mus ryškiausiai tai pradėjo reikštis po karo, prasidėjus kolektyvizacijai ir dabar, kai prasidėjo žaliasis maras. Matyt, neatsitiktinai kai kurie autoriai ekologizmą stato į vieną gretą su fašizmu, komunizmu, rasizmu. Vien žaliųjų judėjimas, kuris kai kur yra labai radikalus."

Pasak R.Klimo, jis daugiau kaip penkiolika metų bando atsiimti Ignalinos rajone esančią tėvų žemę, gal kokį 50 sykių važiavo į Ignaliną, bet iki šiol tik dalį tėvų turėto ploto atgavo. „Pareigūnas šioje situacijoje lyg ir nekaltas. Jis vadovaujasi įstatymu, laikosi kažkokios metodikos, o kas tą metodiką parašė? Paulius Kavaliauskas su savo mokiniais? - svarsto prof.Rimantas Klimas, pabrėždamas, kad jo pastebėjimu, Seimo nariai neturi valios politiniam sprendimui priimti. - Ateina kokia mergelė ir prie visų viešai pasako, ką Seimo nariui reikia sakyti. Lobizmas ir eina per Seimą aptarnaujantį personalą."

Pasak prof.Rimanto Klimo, dabar pateiktas saugomų teritorijų įstatymo projektas sprendžia daugelį problemų, kurias šiandien tenka išgyventi Lietuvos gyventojams ir kurioms sukurti išleidžiami didžiuliai pinigai.

VSTT biudžetas

Kaip [Kontrastų] redakciją informavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, įvertinusi numatytus maksimalius asignavimus, Tarnybos ir saugomų teritorijų direkcijų misiją, funkcijas, būtinas atlikti užduotis, Tarnyba atsižvelgdama į saugomų teritorijų direkcijų pateiktas sąmatas ir jų nurodytų lėšų poreikio pagrįstumą, lėšas paskirsto pavaldžioms įstaigoms. Vienai nacionalinio parko direkcijai nuo bendros sumos tenka apie 5 procentai, regioninio parko direkcijai - iki 2 procentų. 2008 metais visai saugomų teritorijų sistemai (Iš viso 37 institucijoms, buvo skirta 21,9 mln.litų, 2009 metais - 18 mln.litų, 2010 metais planuojama skirti 15,7 mln.litų. „Lėšos naudojamos atlyginimams, socialiniam draudimui, pastatų išlaikymui (aprūpinimas vandeniu, elektra, šildymas, telefonai, kt.), materialinės bazės kūrimui ir visai veiklai, visoms funkcijoms (teritorijų priežiūra ir tvarkymas, specialiųjų ir detaliųjų planų rengimas, monitoringas, auklėjamoji ir švietėjiška veikla, inspekcinė veikla, darbas su lankytojais, kt.) vykdyti ar organizuoti", - pastebi R.Baškytė.

Jos teigimu, per pastaruosius 4 -5 metus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba gavo ir panaudojo 42 mln.litų ES struktūrinių ir kitų fondų paramos.

Politikų motyvas - gyventojų skundai

Įstatymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte, po kuriuo pasirašė Seimo nariai Dalia Kuodytė, Vaidotas Bacevičius, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Algis Kašėta, Kęstutis Daukšys, Dainius Budrys, Vytautas Grubliauskas ir Mindaugas Bastys,

teigiama, kad šiuo metu galiojantis saugomų teritorijų įstatymas bei su juo susiję poįstatyminiai aktai visiškai neatsispindi nūdienos reikalavimų, juose numatyti daugeliu atveju niekuo nepagrįsti ūkinės ir socialinės veiklos apribojimai. „Dabar galiojančio LR saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekto rengimą paskatino dažni Lietuvos kaimo gyventojų, gyvenančių saugomose teritorijose, nusiskundimai dėl nepagrįsto jų ūkinės veiklos ribojimo, itin apsunkintų, o kartais visai neįmanomų galimybių atlikti elementarius savo buitinių sąlygų pagerinimo ar aplinkos tvarkymo darbus, dėl naujų saugomų teritorijų atsiradimo, ar jų ribų plėtimo nederinant su ten gyvenančiais žmonėmis, ar nepriimant dėmesin jų pastabų, nekompensuojant atsirandančių nuostolių, dėl įtraukimo į saugomų teritorijų plotų, kuriuose nuo seno gyvena žmonės, užsiimantys intensyvesne ūkine veikla, - rašoma aiškinamajame rašte. - Dabar dažnai nepagrįstai plečiamos ir didinamos visos griežto apribojimo zonos. Tai daroma neatsižvelgiant į socialines ir ekonomines pasekmes, taip pat neįvertinamos valstybės realios finansinės galimybės. Didžiulėse teritorijose be rimtų mokslinių paskaičiavimų ir tikslingumo pagrindimo, dažnais atvejais - net nederinus su savininkais ir vietos bendruomenėmis, nustatomi veiklos privačioje nuosavybėje draudimai, tačiau praktikoje savininkams tik retais atvejais išmokamos realios kompensacijos už įvedamus apribojimus. Dažnai įsteigiamoje saugomoje teritorijoje nėra konkrečiai identifikuota, kur ir kiek iš tikrųjų joje yra saugomų vertybių. Bet kuriame gamtosaugininkų paruoštame teritorijų planavimo dokumente tik akcentuojama, kad numatytos gamtosauginės ar paveldosauginės priemonės jokių neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių nesukels. Tokie teiginiai nepagrįsti nei konkrečiais tyrimais, nei paskaičiavimais."

Aiškinamajame rašte teigiama, kad gauti gyventojų skundai ir prašymai ir Seime sukaupta medžiaga akivaizdžiai indikuoja, kad galiojančiame saugomų teritorijų įstatyme socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai interesai yra nesuderinti, o šio įstatymo ir jį lydinčių poįstatyminių aktų įgyvendinimas praktikoje neretai pavirsta biurokratijos savivale. „Tokia politika trukdo darniam šalies vystymuisi, stabdo investicijas, naikina etnokultūrą kaime, neskatina jaunų žmonių verslumo regionuose", - pabrėžia parlamentarai.

Dar viena esamu įstatymu įtvirtinta blogybė, kurią nurodo politikai, yra susiformavusi netinkama praktika, kai pagrindinės išlaidos ir lėšos, skiriamos šalyje saugomų teritorijų plėtrai, naudojamos labai galingo biurokratinio ir kontroliuojančio aparato išlaikymui, besaikiam teritoriniam planavimui ir perplanavimui, reglamentų bei įvairiausių tvarkymo dokumentų kaitaliojimui, tiesiog vengiant lėšų investavimo į konkrečias priemones, kurios apsaugotų vertingiausius objektus bei kompleksus ir kartu sudarytų prielaidas saugomose teritorijose žemių savininkams bei kitiems vietiniams gyventojams dalyvauti realioje gamtosauginėje veikloje, panaikintų vis gilėjančią priešpriešą tarp vietos gyventojų ir gamtosaugos pareigūnų, kuri veda į tiesioginį gamtosaugos suprastėjimą šalyje, blogesnę vertybių apsaugą ir vietos žmonių nepasitenkinimą valdžios institucijomis.

Baimės akys didelės

Liaudies išmintis byloja, kad baimės akys didelės. Sunku pasakyti, kiek šio įstatymo projekto priešininkų baimė natūrali, kiek suvaidinta, bet projekto rengėjai, regis, į saugomų teritorijų sunaikinimą tikrai nesikėsina.

„Projekto tikslas - pakeisti ir papildyti saugomų teritorijų įstatymą taip, kad jame būtų išlaikyta pusiausvyra tarp aplinkosauginių reikalavimų ir vietos žmonių realių poreikių, taip užtikrinant subalansuotą darnios plėtros lygiaverčių principų (aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi) realizavimą praktikoje", - teigiama aiškinamajame rašte.

Įstatymo projekto uždaviniai: sumažinti ūkinės veiklos ribojimų perteklių saugomose teritorijose, neignoruojant žmonių teisių, užtikrinti regionų, patekusių į saugomas teritorijas, normalią plėtrą; pagerinti gamtos ir kultūros paveldo apsaugą Lietuvos saugomose teritorijose bei vietinių saugomų teritorijų gyventojų socioekonomines sąlygas, remiantis subalansuotos plėtros principais, įtraukiant į šių problemų sprendimą vietos savivaldos struktūras, vietines bendruomenes ir vietinius gyventojus.

„Dabar galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme vietos gyventojų teisėti interesai paliekami užribyje arba jie deklaruojami tik formaliai, kad išoriškai šis teisės aktas būtų priartintas prie ES teisės, o faktiškai paliekant galimybę visus svarbius sprendinius priimti apeinant vietinių žmonių gyvybinius interesus. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai suteikta teisė ruošti ir įgyvendinti daugelį programų ir projektų, spręsti daugelį su vietos žmonių gyvenimu susijusių klausimų, apeinant ne tik pačius žmones ir jų savivaldos struktūras, bet netgi Aplinkos ministeriją ir niekam neatsakant už pasekmes. Taip pat galiojančiame įstatyme yra daug aptakių formuluočių, leidžiančių gamtosaugos pareigūnams įvairiai interpretuoti atskirus teiginius, patiems be galo vilkinti ar spartinti konkrečių klausimų sprendimą, sudaromos prielaidos korupcijai ir piktnaudžiavimui. Pagal šiuo metu galiojantį saugomų teritorijų įstatymą, saugomų teritorijų apimamas plotas aiškiai per didelis, nes tai yra aktyvios ūkinės, socialinės bei kultūrinės veiklos teritorijos ir jose nepriimtina ūkinių apribojimų gausa. Aplink įkurtas saugomas teritorijas dar papildomai kuriamos ekologinės apsaugos, buferinės apsaugos, vandens apsaugos zonos aiškiai nereikalingos arba per didelės. Dėl šių nesaikingumų labai išaugo saugomų teritorijų administracija, dubliuojama teritorinių aplinkosaugos ir miškų administracijų veikla, - teigiama aiškinamajame rašte. - Pagal įstatymines nuostatas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos peržengia savojo pavadinimo teikiamus įgaliojimus, t.y. vykdo teritorijų planavimo, nekilnojamojo turto grąžinimo apribojimų, architektūrinių sprendimų priėmimo, žemės reformos vykdymo veiksmus arba juos įtakoja."

Kaip teigia politikai, įstatymo projektu siūloma spręsti problemas tikslinant ir individualizuojant apsaugos priemones, tam privalomai įpareigojant sudaryti konkrečias sutartis dėl saugomų objektų apsaugos ir susiejant šias sutartis su apsaugos priemonių finansavimu ir kompensavimu už nuostolius dėl apribojimų. Dauguma siūlomų naujų formuluočių yra nukreipta probleminių dalykų sukonkretinimui, biurokratinės savivalės apribojimui, sprendinių paieškoms kompromiso keliu, dalyvaujant vietos savivaldos struktūroms ir bendruomenių atstovams, o atskirais atvejais - patiems gyventojams.

Dabar galiojančio įstatymo kai kurių nuostatų panaikinimas sumažins korupcijos galimybes saugomų teritorijų pareigūnų, ypač tarp leidimus išdavinėjančių ir kontroliuojančių struktūrų.

Manoma, kad įstatymo priėmimas ženkliai pagerins verslo sąlygas (kaimo turizmas, smulkūs ir vidutiniai žemės-miškų-žuvininkystės ūkiai, amatų atsigavimas), tuo pačiu laukiamas etninės kultūros ir tradicijų platus atgaivinimas. Įstatymas sustabdytų dabar nusikalstamą nedidelių kaimų ir vienkiemių naikinimą, paskatintų jų atsikūrimą, atsirastų daugiau darbo vietų. Verslo sąlygos kaime turėtų pagerėti dėl beprasmiškų draudimų sumažinimo ūkinėse bei gyvenamose saugomų teritorijų zonose.

Genovaitė Paulikaitė