Naujienos

*ŪP: išguję ūkininkus iš saugomų teritorijų aplinkosaugininkai priversti imtis ūkininkavimo patys

lietuvosmiskai.lt:

Aplinkosaugininkai patys vis garsiau prabyla, kad  reikia keisti taip įprastą saugomose teritorijose griežtą draudimų politiką į kitokį bendravimą su žmonėmis, ypač su vietiniais. Lietuvos saugomose teritorijose įsigalėjo sovietmečio papratimu taikoma draudimų politika, kai ūkinė veikla griežtai ribojama arba iš viso uždradžiama. Pasekmės-liūdnos. Pavyzdžiui, Žuvinto ežero pakrančių pievos apaugo krūmais ir net medžiais, iš šių teritorijų išsikėlė saugomi paukščiai, išnyko reti augalai....
Vis dažniau spaudoje pasirodo ir kitų saugomų teritorijų specialistų   pasisakymų, kad aklas vajus griežtai riboti ūkininkavimą  gausiai pristeigtose saugomose teritorijose duoda neigiamą rezultatą- be žmogaus įsikišimo paliktose teritorijose nyksta saugomos augalų ir gyvūnų rūšys, krūmynais ir piktžolėm užželia saugomų paukščių perimvietės, užanka be priežiūros palikti vandens telkiniai ir t.t. Noriai išguję ūkininkus iš saugomų teritorijų aplinkosaugininkai dabar priversti imtis ūkininkavimo patys: už biudžeto ir ES forndų pinigus perka galvijų bandas, šienauja pievas, imasi ganyti ožkas ...  Tačiau ir čia susiduriama su biurokratinėmis kliūtimis.

Apie saugomų vertybių išsaugojimo bėdas Viešvilės valstybiniame rezervate  2009-09-08 rašo laikraštis "Ūkininko patarėjas" korespondento Sigito Gudžiūno straipsnyje  "Biurokratinės kliūtys ES paramai".

************
Straipsnį skaitykite 2009-09-08, Nr. 106(2455)

Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris sako, jog jų rezervate yra per 6 ha pievų, kurias būtina šienauti, prižiūrėti. Ir nors šiems darbams reikia daug lėšų, tačiau Europos Sąjungos parama jie negali pasinaudoti vien dėl biurokratinių kliūčių. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas iš šiuo metu Lietuvoje esančių keturių – pats jauniausias. Jo plotas siekia 3216 ha.

„Keičiasi laikai, keičiasi ir požiūris į rezervatus, kaip saugomas teritorijas, - laikraščio „Ūkininko patarėjas“ korespondentui aiškino A. Butleris. - Anksčiau vyravo nuomonė, jog rezervatas – tai tokia vieta, kur žmogui nieko nereikia daryti. Tačiau daugiametė užsienio šalių patirtis ir mūsų stebėjimai vis dėlto patvirtino, kad be žmogaus įsikišimo į kai kuriuos gamtoje vykstančius procesus apsieiti neįmanoma, nes ekosistemos vis dėlto yra gerokai paveiktos žmonių veiklos ir kai kuriuos procesus vadinti natūraliai besivystančiais nebegalima. Ypač tai pasakytina apie atviras buveines – pievas.“

Per praėjusį šimtmetį išnyko tokie stambūs laukiniai kanopiniai gyvūnai kaip stumbrai, taurai, miškiniai arkliai – tarpanai ir kt. Pagaliau ir dabar esančių žoliaėdžių populiacijos yra labai ribojamos.

„Rezervato plotai nors ir netiesiogiai, bet irgi yra veikiami aplink esančių medžioklių. Jeigu aplinkui žvėrių mažėja, tai, suprantama, mažėja gyvūnų ir rezervate, kurie palaiko atviras buveines nuėsdami sumedėjusią augaliją – įvairius karklus ir medelius“, - aiškino A. Butleris. Anot jo, Viešvilės valstybinio rezervato paribiuose yra per 6 ha pievų. Didžiausi jų plotai – ties Eičių kaimu (Tauragės r.). Įvedus rezervatinį rėžimą, nemaža dalis pievų apaugo krūmais ir mišku, o šlapesnės vietos virto pelkiniais viksvynais.

Visiškas pievų sunykimas rezervate nėra pageidaujamas reiškinys, jis rodytų gamtinio komplekso pažeistumą. Be šių buveinių negalėtų išlikti griežlės, retieji drugiai kraujalakiniai melsviai, pietiniai perlinukai ir kiti vabzdžiai. „Todėl esame priversti imtis dirbtinių pievų palaikymo priemonių, tarsi imituodami natūralius gamtos procesus. Todėl šiuo metu, kaip ir ūkininkai, rezervate esančias pievas, kad jos visiškai neužželtų krūmais, jau keleri metai šienaujame, - pasakojo Viešvilės rezervato vadovas. – O žolei nupjauti ir šieno sutvarkymui reikalingos nemažos lėšos.“

Viešvilės rezervato direktoriaus teigimu, draustinio paribiuose ūkininkų nedaug, todėl neatsiranda norinčių tas pievas nušienauti. Todėl visi jų priežiūros darbai gula ant rezervato darbuotojų pečių. - Būtų labai gerai, jei mes šias pievas, kaip ir privatūs žemių savininkai, galėtume deklaruoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir joms tvarkyti gautume ES paramos, - neslėpė rezervato vadovas A. Butleris. – O pabandžius gauti ES paramą paaiškėjo, kad tai neįmanoma padaryti dėl biurokratinių reikalavimų. Deklaruoti NMA rezervato buveinių teritorijas paramai gauti pagal priemones „NATURA 2000“ mes negalime, nes jos neįtrauktos į agentūros žemėlapius. Ir vien dėl to, kad jos nepaženklintos, mes negalime pretenduoti į tokias išmokas“, - sielojosi A. Butleris.

Panaši situacija ir pagal kitą NMA finansuojamą priemonę – „Natūralių arba pusiau natūralių pievų tvarkymas“. Čia išmokų negalima gauti dėl to, kad būtina tiksliai identifikuoti rezervato ribas. O tam reikalingi specialūs geodeziniai matavimai, nes tik tokiu atveju valda gali būti užregistruota Registrų centre. Dėl šios priežasties vėlgi negalima teikti paraiškos. „O atlikti geodezinius matavimus labai brangu, nes mūsų teritorija – 3216 ha, ir visa turėtų būti matuojama viename bloke. Tai kainuotų labai brangiai ir iš ES gautos išmokos taptų mažavertės, palyginti su tais pinigais, kuriuos tektų išleisti šiam darbui. Todėl ir neturime galimybių pasinaudoti ES lėšomis“, - aiškino Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius A. Butleris.

Ši bėda aktuali visiems keturiems šalies rezervatams. „Manau, kad valstybiniams rezervatams nederėtų taikyti tokius pat ES paramos gavimo reikalavimus, kaip ir ūkininkams, - įsitikinęs Viešvilės rezervato vadovas. - Priešingu atveju mes niekada negalėsime pasinaudoti ES paramos lėšomis.“

Pasak A. Butlerio, jiems taip pat neįmanoma gauti paramos ir dėl praeityje vykusios melioracijos pažeistam hidrologiniam režimui atkurti. „Reikalingas 10 proc. kofinansavimas. Be to, darbams atlikti praktiškai reikia turėti visą sumą. Ir tik atsiskaičius su rangovu, vėliau NMA 90 proc. lėšų rezervatui grąžintų. Suprantama, jog mums, kaip biudžetinei įstaigai, dėl tokių reikalavimų šis finansavimo šaltinis taip pat nepasiekiamas“, - sielojosi A. Butleris.