Naujienos

* P.Morkūnas: sėdim ant milžiniškų turtų ir dejuojam-atseit, negalima judint gamtos

Tik ir girdžiu. Vienas politikas sako, kad mes, kaip šalis, neturime jokių iškasenų. Prezidentės nuomonė panaši: ,,Neturint gausių gamtos išteklių...“. Tai mokam valstiečiui po 50 centų už litrą pieno. Parduodam pieną ir jo gaminius užsieniečiams. Už gautus skatikus perkam druską, geležį, molio plyteles, naftą. O aš įsitikinęs, kad gamtos išteklių turim daugiau negu reikia,- portalo lrytas.lt laiškų redaktoriui skiltyje savo nuomonę išsako Pranas Morkūnas. Jo 2009-08-19 pilną pasisakymą "Sėdime ant gamtos išteklių kalno, dejuojame, varganus litus iš karvės pieno spaudžiame" skaitykite svetaineje www.lrytas.lt
****************************

Susipažinkite:

Pirmiausia, ko žmonėms visada reikėdavo. Duonos ir druskos. Na, duonai auginti gamtos ištekliai puikiausi. O druskos? Vežamės iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano. Net keliams žiemą barstyti. O tuo tarpu pietvakarinėje Lietuvos dalyje, prie Nemuno guli 50 mln. tonų akmens druskos. Tai maždaug 25 mlrd. litų vertės gamtos turtai. Klodo storis apie 65 metrai. Tiesa, druska guli 400 m gylyje. Prisikasti sunku? Pasaulyje seniai sugalvota. Išgręžiamas grežinys. Prileidžiama vandens. Tirpalas siurbiamas ir džiovinamas, vanduo vėl į grežinį. Darbo vietos, mokesčiai. Bet juk geriau pieną po 50 ct pardavinėti ir keisti į druską.

Prie Varėnos guli, ko gero, kokybiškiausia pasaulyje geležies rūda. Vadinamasis magnetitas, nes turi 47-62 proc. geležies. Jos jau nereikia nė sodrinti. Tik berk į krosnį. Išžvalgyto magnetito turime apie 140 mln. tonų. Dabartinėmis kainomis - apie 18 mlrd. litų. Nors neseniai kiniečiai mokėdavo 4 kartus brangiau. Specialistai sako, kad dar apie 300 mln. tonų aplink telkinį yra. Darbo vietos, mokesčiai. Bet juk geriau pieną po 50 ct pardavinėti ir keisti į metalą statyboms.

Nafta. Vakaruose yra apie 60 mln. tonų neparengtų gavybai telkinių. Tai apie 53 mlrd. litų. Nežvalgoma, nes išžvalgyti telkiniai pusdykiai atiduoti be reikalavimų skirti lėšų žvalgybai užsieniečiams. Dar yra jūroje apie 40-80 mln. tonų. Rusija štai jau eksploatuoja D-6 telkinį. O mes saugom gamtą ir važiuojam maudytis į Turkiją, Egiptą. Darbo vietos, mokesčiai. Bet juk geriau pieną po 50 ct pardavinėti ir keisti į naftą ir dujas.

Anhidritas. Vokiečiai, anglai, lenkai, prancūzai pirktų žaliavą. Iš jo gaminamos amonio sulfato trąšos, sieros rūgštis, pigesnis cementas. Galima pjauti plokštes, statyti namus. Jau prieš 2000 metų tokį minkštą akmenį kasė romėnai. Roma ir Paryžius iš tų akmenų pastatyti. O dabar katakombose paryžiečius laidoja. Jau įrengta 6 mln. kapaviečių. Nušlifavus anhidritą atrodo kaip marmuras. Turim 80 mlrd. tonų. Geriausias teklinys prie Garliavos. 0,8 kvadratinio km plote jo yra 70 mln. tonų. Atsirado verslininkų, siūlančių kasti šachtą, joje išgauti anhidritą ir eksportuoti. Neeeeeee. Neleidžia. Darbo vietos, mokesčiai. Bet geriau pieną po 50 ct pardavinėti ir pirkti viską iš užsienių.

Turim molio, kalkių nesuskaičiuojamus klodus - vežam plytas iš Latvijos, keramines plyteles iš Ispanijos. Anykščių kvarcinis smėlis - puiki žaliava stiklui. Darbo vietos, mokesčiai. Bet juk geriau pieną po 50 ct pardavinėti ir keisti į prancūzišką stiklą statyboms. Savo stiklo, molio, cemento gamyklų nemodernizuojame.

Na, o Nemuno energetiniai ištekliai? Buvo pradėję projektuoti antrą hidroelektrinę. Bet neeeee. Darbo vietos, mokesčiai. Bet juk geriau pieną po 50 ct pardavinėti ir keisti į dujas ir uraną elektrai gaminti.

Dar turim fosforitų, durpių, gintaro, opokos,net auksingo smėlio.

Žalieji sako: negalima judint gamtos. Geriau kurkim darbo vietas informacinių technologijų pramonėje. Ir Lietuva suklestės. Na na. Kurkim superkompiuerius. Jų JAV turi 400, o Rusija tik 3 vienetus.Rinka plati. Juk superkompiuteris - tai vieni niekai, jį sudaro 10 000 procesorių. Galingų. Tik reikia juos mokėti sujungti ir tau 2 milijardai dolerių. Jei pagaminti 15 tokių, galima visas Lietuvos valstybės, verslo ir gyventojų skolas padengti. Ir ko tie žalieji laukia? Ko nieko nedaro? Kai kada jie labai veikia. Štai pavyzdys.

Kaune yra Kalniečių parkas. Prieš dešimtmetį sugalvota ten statyti sporto ir koncertų rūmus. Tuos pačius, kur dabar Nemuno saloje stato. Tuoj žalieji su vėliavom ir plakatais surengė nesibaigiančius protestus. Rūmų nebestatė. Užtat, dabar, be triukšmo, nuo parko vis atskyla gabalai žemės. Ir dygsta pilaitės. Skaitau skelbimus: ,,Garsaus architekto projektuotas daugiabutis Kalniečių parke, parduodami butai“. Tik niekas nebeprotestuoja.

Taigi. Sėdim ant milžiniškų turtų ir dejuojam. Laukiame, kol sėkmė už mūsų kojos užklius.