Naujienos
* ŪP: elnių auginimas-verslas ar hobis?
Lietuvos elnių augintojų asociacijos (LEAA) pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas, teigia jog vienuoliktus metus gyvuojančiai organizacijai šiuo metu priklauso 25 nariai, kurie aktyviai dalyvauja mokymuose, seminaruose, ekskursijose į Lietuvos ir kitų šalių elninių žvėrių ūkius. Plačiau apie šiuo verslu užsiimančius žmones rašo laikraštis "Ūkininko patarėjas" korespondentės Vandos Baronytės straipsnyje "Elniai ant naudos ir grožio svarstyklių".
************
Straipsnį skaitykite 2009-08-20, Nr. 98(2447)>>>
Kodėl susidomėta elniais?
- Vieni galvoja, kad tai alternatyvi veikla žemdirbystei, juolab kad sunku konkuruoti su ES šalių ūkininkais. Kitiems tai - pomėgis. Iš tikrųjų finansinės naudos iš šio verslo tikisi tik vienas kitas augintojas, - sako G. Vaitiekūnas. - ES šalyse labai noriai lankomi ekspoziciniai šių gyvūnų ūkiai, skanaujami elnienos patiekalai.
Pas mus elnių auginama dar per mažai, kad būtų galima eksportuoti jų skerdeną, todėl labiau vystoma veislininkystė. Dabar asociacijos narių elnių banda nebloga ir deramasi su vokiečiais bei kitais pirkėjais dėl skerdenos eksporto. Antai Latvijoje analogiška asociacija įsikūrusi jau 15 metų ir tik pernai surinko keliasdešimt tonų skerdenos švedams. 
Mėsinei elnininkystei labiausiai tinka dvejų metų žvėrys, - auginti ilgiau dėl mėsos neapsimoka. Bus tik daug išlaidų, nors jie minta žole, puskrūmiais, medžių lapais, ūgliais, žieve, mėgsta giles ir obuolius, šlamščia dobilus, javų želmenis, grūdus, runkelius ir kitokius pašarus. Per parą vienas elnias suėda iki 15 kg pašarų. Visiškai suaugę elnių patinai sveria daugiau kaip 300 kg, patelės šiek tiek menkesnės. Kiekvieną pavasarį, nuo vasario pabaigos iki gegužės, patinai meta ragus, kurie kasmet atauga didesni, kol nuo devynerių metų ima menkėti. Gražiais ragais mėgstama puošti interjerus, gaminti baldus, aksesuarus. Taip pat iš ragų galima spausti pantų ekstraktą, vartojamą farmacijoje. Deja, kol kas juo Lietuvoje nesidomima.
Elnių augintojas Ričardas Kvekšas (Molėtų r.), apsilankęs Švedijoje, viename ūkyje pamatė besiganančius kieme danielius, kurie labai gražiai nuėda žolytę. Tad šio verslo pradžia buvo 6 ha voljeras, paskui - 14 ha, vėliau voljeras padidėjo dar 6 ha. Dabar 30 ha voljere šalia miškelio ganosi 33 taurieji elniai. Šiuo metu jie dar baikštūs, nes augina jauniklius. Šalia namų ir tekančio Siesarčio upelio esančiame aptvare, gyvena 10 dėmėtųjų elnių ir 100 danielių. Pastarieji taip gerai nuėda žolę, kad nė šienauti nereikia. Tačiau žiemai šiems žvėrims ėdžios būtinos.
- Nors priežiūra minimali (išlaidos - tik gana aukštiems aptvarų tinklams), papildomai šeriu traiškytų avižų, kvietrugių, miežių ir kukurūzų mišiniu su pašarų priedais, - pasakoja R. Kvekšas. - Vasarą tenka juos girdyti, o žiemą šerti, tad į ėdžias beriu minėtą grūdų mišinį, cukrinių runkelių. Su daržovių augintoju esu sudaręs sutartį ir kiekvieną rudenį sušeriu per 40 t nestandartinių morkų, apie 10 t obuolių ir šieno. Banda nemaža, šieno reikia daug ir nors turiu per 100 ha ganyklų bei šienaujamų pievų, patogiau pirkti supresuoto šieno ritinius. Išlaidos tos pačios - ar pirkti, ar pačiam gaišti laiką, juolab kad turiu kitą verslą: rąstinių namų statyba.
Ričardas Kvekšas pasakoja, kad elnininkystė jam - verslas, nes pateles ir patinus parduoda veislei. Ūkyje suformuotos nedidelės bandos, patelės sveikos ir kasmet atveda vieną ar du jauniklius. „Realizuoju sukergtas 2-3 metų amžiaus pateles, ir jų kaina būna apie 2,5 tūkst. Lt. Jaunesni patinai būna pigesni, o senesni vertinami pagal trofėjus - ragus, nors realizacijos metu jų amžius ne tiek svarbus", - teigia elnių augintojas.
Ričardas pasakoja, kad pastaraisiais metais elnių auginimu itin susidomėta. Tai domina tuos gyventojus, kurie nederlinguose rajonuose paveldėjo žemes, miškus, kur dirvonuoja apleisti plotai ir auga krūmai. Ten ūkininkauti nėra galimybių, tačiau elnių patelių ir patinų paklausa nemažėja. Tačiau Lietuvoje jų skerdena nepaklausi nei parduotuvėse, nei restoranuose. Retesnių valgių mėgėjai pirktų tik elnienos nugarinę, o visos skerdenos nenori.
- Komercinei medžioklei reikia mažiausiai 300 ha voljero, kitaip bus tas pats, kas karvę fermoje nušauti. Apleistų žemių nusipirkti bus galima visada ir kaina nebus aukštesnė nei 3 tūkst. Lt/ha, - teigia R. Kvekšas. - Esu miškininkas, vaikštau po apylinkes ir nesunku įvertinti dirvonuojančius plotus. Pats esu pirkęs 65 ha iš vienos bendrovės ir šį plotą, pasinaudojęs ES parama, apsodinau mišku.
