Naujienos

* R.Baškytė: gyvename tokiu metu, kai turtas perskirstomas...

Kad saugomų teritorijų politikai Lietuvoje reikalingos permainos, supranta tiek dabartinės griežtai vien į draudimus orientuotos aplinkosaugos šalininkai, tiek oponentai. Susiformavo netinkama praktika, kai pagrindinės išlaidos ir lėšos, skiriamos šalyje saugomų teritorijų plėtrai, naudojamos labai galingo biurokratinio ir kontroliuojančio aparato išlaikymui, besaikiam teritoriniam planavimui ir perplanavimui, saugomų teritorijų reglamentų bei įvairiausių tvarkymo dokumentų kaitaliojimui, tiesiog vengiant lėšų investavimo į konkrečias priemones, kurios apsaugotų vertingiausius objektus bei kompleksus ir kartu sudarytų prielaidas saugomų teritorijų žemių savininkams bei kitiems vietiniams gyventojams dalyvauti realioje gamtosauginėje veikloje, panaikintų vis gilėjančią priešpriešą tarp vietos gyventojų ir gamtosaugos pareigūnų, kuri veda į tiesioginį gamtosaugos suprastėjimą šalyje, blogesnę vertybių apsaugą ir vietos žmonių nepasitenkinimą valdžios institucijomis.

Seime yra užregistruoti net du alternatyvūs Saugomų teritorijų įstatymo naujos redakcijos projektai (XP-3451) ir (XIP-934), kuriuos politikai pradės svarstyti rudens sesijoje. Tad jau dabar, užbėgant įvykiams už akių, galingus išteklius valdančios institucijos telkia žiniasklaidą kovai prieš galimas permainas.

Šia tema- buvusio Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialisto Felikso Žemulio didysis interviu  "Lietuvos žiniose" su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktore Rūta Baškyte. 2009-07-29 šiame dienraštyje spausdintą staraipsnį "Ginčai dėl parkų prigęsta neilgam" skaitykite LIETUVOS ŽINIOS>Nr. 171 (12398).
******************
Kviečiame susipažinti su keletu citatų:

Saugoti vertingiausias ir gražiausias krašto vietas ar leisti statyti jose namus? Plėtoti ten verslą ar riboti? Apie tai kone nuolatos diskutuoja tiek norintys įsikurti Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose žmonės, tiek politikai, valdininkai, gamtos sergėtojai.

Vertingiausios Lietuvos vietos tampa ginčų ir net kovų dėl turto arenomis. Nesibodima apsimesti neva skriaudžiamų vietos žmonių gynėjais, tirštinti spalvas ar net atvirai meluoti. Tokios diskusijos sustiprėja keičiantis valdžiai, taip pat per rinkimų kampanijas.
Pasikalbėti apie tai "Lietuvos žinios" pakvietė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorę Rūtą Baškytę.

Laisvė - tai atsakomybė

- Kai saugomas teritorijas kritikavo Lietuvą valdantys socialdemokratai, daug kas sakė - buvę komunistai nori užgrobti gražias vietas. Tačiau girdėti kaltinimų gamtosaugininkams ir iš kitų partijų.

- Dirbu saugomų teritorijų sistemoje nuo 1991 metų, tad pastebėjau: kai Seime ar Vyriausybėje balsuojama dėl turto šiose teritorijose naudojimo, privatizavimo - beveik visi balsuoja vienodai. Nesvarbu, koks atstovaujamos partijos pavadinimas. Nesistebiu - gyvename tokiu metu, kai turtas perskirstomas, tad dažnai kiekvienas pagalvoja apie save.

- Jūsų kritikai saugomoms teritorijoms priskiria net 70-80 proc. Lietuvos ploto, o su įvairiais apribojimais - 95-98 procentus.

- Lietuvoje faktiškai nėra teritorijos, kurioje nebūtų taikomi vienokie ar kitokie apribojimai. Tačiau tai nereiškia, kad saugomos teritorijos užima 95-98 procentus. Įvairi infrastruktūra, naudingosios iškasenos, miškai, kurortinės vietos ir t. t. Todėl naivu manyti, jog susigrąžinęs žemę galėsiu joje daryti, ką noriu.

Valstybinio saugomų teritorijų kadastro duomenimis, šiuo metu Lietuvos saugomos teritorijos - rezervatai, draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai bei biosferos poligonai - užima 15 proc. Lietuvos ploto. Vyriausybės patvirtintoje Darnaus vystymosi strategijoje numatyta šį skaičių padidinti iki 17-18 procentų. Tai Lietuva įsipareigojo tapdama Europos Sąjungos (ES) nare.

[......]

- Aplinkos ministerija siūlė vietoj daugiau kaip 30 valstybinių parkų direkcijų palikti tik keletą.

- Mūsų darbo grupė tam nepritarė ir pateikė daug argumentų. Atrodo, ministerijos vadovus jie įtikino, tad numatomos tik nedidelės permainos. Labanoro regioninio parko direkciją siūloma prijungti prie Aukštaitijos nacionalinio parko, Čepkelių rezervatui ir Dzūkijos nacionaliniam parkui taip pat galėtų vadovauti viena direkcija. Pritarta idėjai steigti reindžerių pareigybę. Jie taptų vietos žmonių konsultantais, padėjėjais ir draugais, kurių pareiga - pirmiausia pamokyti, įspėti ir tik kraštutiniu atveju bausti.

- Vis dėlto akivaizdu, jog kaimuose žmonių mažėja...