* Apskrito stalo diskusijoje su ŽŪM viceministru E.Raugalu- apie Valstybės žemės fondą ir ES paramą miškams

Žemės ūkio viseministro Edvardo Raugalo iniciatyva šį penktadienį (liepos 24 d.) 11 val. Lietuvos miškų institute (Liepų g. 1, Girionys, Kauno raj.) organizuojama apskritojo stalo diskusija su LMSA aktyvu „Galimybės apželdinti žemės ūkio, ne žemės ūkio ir apleistos žemės ūkio paskirties žemes mišku pagal Kaimo plėtros 2007 - 2013 programą". Renginyje pranešimą skaitė žemės ūkio viceministras E. Raugalas, dalyvavo ŽŪM Kaimo plėtros departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM , Aplinkos m-jos Miškų d-to atstovai,kiti kviestiniai asmenys.

Girionys (Kauno r.), liepos 27 d. Miško įveisimas valstybinėje žemėje vyksta lėtai, o privačioje susiduriama su sunkiai įveikiamomis biurokratinėmis kliūtimis. Dalis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, į kurią nepretenduos savininkai ir kuri nedalyvaus konsolidacijos projektuose, galėtų būti apsodinta mišku. Tačiau kaip palengvinti šį procesą? Apie tai diskutuota Lietuvos miškų institute surengtame seminare.

Pasak Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininko Algio Gaižučio, privačiuose plotuose kasmet atsodinama maždaug 2 tūkst. ha miško. Privačių miškų savininkai pajėgūs vykdyti miškingumo didinimo darbus, tačiau neišspręstos biurokratinės kliūtys. Dabar savininkas, norėdamas įveisti mišką, kreipiasi į urėdiją, į kitas valstybės institucijas. Anot A. Gaižučio, reikėtų supaprastinti sistemą taip, kad savininkui užtektų pareikšti valią dėl miško įveisimo, o urėdija ir valstybės institucijos visus reikalus suderintų pačios.

Trukdo draudimai ir biurokratai

Apie biurokratinius sunkumus, su kuriais susiduria savininkai, kalbėjo ir miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ direktorius Saulius Tirevičius. „Yra sodmenų, yra specialistų, yra plotų, kuriuose galima įveisti miškus, net skirta pinigų darbams, bet reikalai nejuda, kadangi ydinga leidimų išdavimo tvarka, nepagrįstai draudžiama paversti mišku žemes, kurių našumas didesnis kaip 32 balai. Antra, veisti mišką neleidžiama dėl esančių melioracijos sistemų, kurios tikrovėje seniai nefunkcionuoja, yra suardytos: ta žemė žemdirbystei netinkama, o miško sodinti neleidžiama. Trečia kliūtis – pasenusios miškų įveisimo schemos, kuriomis vadovaujamasi išduodant leidimus. Tas schemas būtina koreguoti“, – sakė S. Tirevičius.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento vyr. specialistė Zita Bitvinskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad kasmet lėtėja apleistos valstybinės žemės želdinimas mišku. 2000 metais žemėtvarkininkai perdavė miškų urėdijoms 6 000 ha, skirtų apsodinti mišku, o šiemet tik 28 ha. „Urėdijos užaugina sodmenų, bet sustojęs laisvos valstybinės žemės perdavimo urėdijoms procesas. Šiems darbams numatytos ES paramos lėšos nenaudojamos, prarandama galimybė įveisti mišką“, – sakė Z. Bitvinskaitė.

Žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas konstatavo, kad tokio rezultato ir reikėję tikėtis, nes tie, kurie atsakingi už laisvos valstybinės perdavimą urėdijoms, nėra tuo nesuinteresuoti materialiai. Įkūrus Valstybės žemės fondą, darbuotojų atlyginimai tiesiogiai priklausys nuo suformuotų ir perduotų sklypų skaičiaus, kitų atliktų darbų, t. y. nuo darbo rezultatų. E. Raugalas pritarė, kad reikia mažinti biurokratijos naštą ir kliūtis, spartinti miško sodinimą.

Aplinkos ministerijos Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis teigiamai įvertino sumanymą kurti Valstybės žemės fondą ir dalies perimtų žemių apželdinimą mišku. Jis siūlė tuo pačiu neriboti savininko apsisprendimo teisės veisti mišką. Jo manymu, miško įveisimo schemas būtina koreguoti vadovaujantis nuostata, kad jose turi būti pažymėtos teritorijos, kuriose draudžiama sodinti mišką. „Ten, kur sodinti mišką nedraudžiama, jis galėtų būti sodinamas. Būtina atsisakyti ir 32 našumo balų ribos, leidžiant sodinti mišką ir derlingesnėse žemėse“, – sakė N. Kupstaitis.

Atlikę darbus, nesulaukia pinigų

Seminare buvo išsakyta priekaištų Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl vėluojančių atsiskaitymų. Kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“ pernai atliko miško įveisimo darbų už 500 tūkst. litų, kurių iki šiol nesulaukia. Anot. S. Tirevičiaus, Nacionalinė mokėjimo agentūra delsia vertinti paraiškas, po to vėluoja pinigai: artėja 2009-ųjų ruduo, o neatsiskaityta už 2008 metų rudens darbus.

Buvęs ilgametis Ukmergės urėdas Antanas Hofmanas patvirtino, kad NMA labai vilkina reikalus – miškas užauga nesulaukus paramos.

Aplinkosaugai ir įveisimui didesnės išmokos

N. Kupstaitis informavo susirinkusiuosius apie didesnes išmokas miškų aplinkosaugai ir naujų miškų įveisimui. Išmokos už naujų miškų įveisimą didinamos beveik 30 procentų. Tai svarbu asmenims, kurie vis dar dvejoja, ką daryti su savo apleista ar nenaudojama žemės ūkiui žeme. Didesnės išmokos svarbios ir miškų urėdijoms, įveisiančioms naujus miškus valstybinėje žemėje.

Miškų aplinkosaugos išmokos už savanorišką kertinių miško buveinių išsaugojimą (pagrindinių miško kirtimų nevykdymą, kur tai leidžiama pagal nacionalinius teisės aktus) didinamos nuo 170 iki 279 eurų už hektarą per metus, o išmokos už savanorišką neplynų miško kirtimų vykdymą vietoj leidžiamų plynų – nuo 85 eurų iki 140 eurų už hektarą per metus.

Atitinkamai didinamos ir ES išmokos už ūkinės veiklos apribojimus „NATURA 2000" europinio tinklo saugomoms teritorijoms priskirtuose privačiuose miškuose. Pavyzdžiui, didžiausia išmoka (už pagrindinių miško kirtimų uždraudimą arba atidėjimą vėlesniam laikui) didinama nuo 179 iki 279 eurų už hektarą per metus.

Raginimas neskubėti

Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkė Antanina Venckūnienė ragino miško savininkus susilaikyti nuo neapgalvotų žingsnių – nepaversti derlingų žemių miškais. Jai pritarė ir verslininkas Kazimieras Šiaulys. Jo žodžiais, neverta skubėti apsodinti miškais visus laisvus plotus.

„Reikia būti labai apdairiais ir stebėti, kas vyksta Europoje. Sodindami mišką mes įšaldytume gamybinius plotus. Įvertinkime tai, kad ekologiškos produkcijos paklausa užsienyje auga, tad kiekvienas hektaras, iš kurio galima prikulti 1–2 ha grūdų, gali atnešti daug naudos“, – sakė K. Šiaulys.