Naujienos

* "Kontrastai" apie valstybės funkcijų delegavimą savivaldai: "už" ar "prieš"

 Jau kuris laikas kaimiškose žemdirbių bendruomenėse ir ministerijose netyla svarstymai dėl savivaldos stiprinimo, perimant dalį šiuo metu valstybės vykdomų funkcijų bei privalomo mokesčio žemdirbių organizacijų išlaikymui. (Daugelio žemdirbiškų organizacijų veiklą iki šiol dosniai remia Žemės ūkio ministerija. LR žemės ūkio rūmai gauna net biudžetinį finansavimą tiesiogiai, remiantis LR žemės ūkio rūmų įstatymu.) Variantų svarstoma įvairių- nuo fiksuoto mokesčio už hektarą iki mokesčių, skaičiuojamų nuo parduotos produkcijos ir pan. Kaip besusiklostytų ši diskusija, jos pagrindu besiformuojanti praktika  neabejotinai turės įtakos ne vien žemdirbių, tačiau ir privačių miškų savininkų asociacijų tolesnei veiklai.

Kviečiame susipažinti su internetinio laikraščio "Kontrastai" žurnalistės Genovaitės Paulikaitės straipsniais šia tema , kur ji nagrinėja Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narių inicijuotus pasvarstymus: „Galimybes korupcijai sudaro įstatymas“ ; „Nekompetentingumas ar piktnaudžiavimas“; "Seime – atsirašinėjimo virusas?" .

lietuvosmiskai.lt

Šiuo metu Seimo kaimo reikalų komitetas suka galvas, kokias valstybės funkcijas perduoti Žemės ūkio rūmams, kurio narys yra ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis žurnalistės paklaustas, kaip vertina, kad valstybė sudarė sąlygas tik asociacijos nariams verstis veislininkystę, sakė: „Čia yra dvi pusės: ir blogai, ir nieko blogo. Jei įstatyme apibrėžta privaloma narystė, tokių dalykų yra. Pavyzdžiui, Vokietijoje narystė privaloma ir patys nariai tvarko visą sistemą. Dabar mes svarstome visuotinės Žemės ūkio rūmų narystės galimybę. Galvojama apie kai kurių funkcijų, kad ir susijusių su veislininkyste, delegavimą rūmams. Jei asociacijos mokestį rišime prie žemės mokesčio, tada visi išlaiko asocijuotą struktūrą, kuri perima dalį valstybinių funkcijų. Tik joje, galbūt yra daugiau laisvės, negu valstybėje. Yra daugiau galimybių priimti savo sprendimus, kitus dalykus ir panašiai, be valstybės įsikišimo. Šitas dalykus vienytų.“

Tik ar vienytų? Gal Stanislavos Pratašienės ir Vilijos Ramonienės pavyzdžiai – skaudžios išimtys? Tačiau jos įrodo, kad asociacijos vaidmens sureikšminimas gali pasėti ir neigiamą sėklą. Kas gali paneigti, kad asociacijos nariai nėra suinteresuoti panaudojant valstybės skiriamas lėšas skatinti veislininkystę, į ją įtraukiant daugiau žmonių, ar kad kažkas nesinaudoja asociacijai suteiktomis galimybėmis saviems interesams, kad neatsiranda savųjų ir svetimųjų, mylimųjų ir mažiau mylimų kasta? Pagaliau, kodėl pažeidžiamos teisės tų, kurie nepageidauja būti asociacijos nariais, bet nori verstis veislininkyste? Asociacijos direktorius pabrėžė, kad kiek buvo tikrintojų, niekas nepareiškė priekaištų dėl valstybės skirtų lėšų deleguotoms funkcijoms vykdyti. Žinoma, koks tikrintojas ryšis prieštarauti įstatymui.

„Pažiūrėsime, jei ką, bandysime diskutuoti“, – pasiteiravus, ar nevertėtų peržiūrėti teisės aktus, sudarančius prielaidas korupcijai atsirasti, svarsto Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.

Kitame straipsnyje žurnalistės analogiška tema paklaustasKaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis atsako:

„Vyriausybės programoje yra numatyta eilė priemonių siekiant gerinti viešąjį žemės ūkio administravimą, kartu didinti žemdirbių savivaldos savarankiškumą ir dalį funkcijų iš valstybės institucijų perduoti Žemės ūkio rūmams. Šiuos darbus Žemės ūkio ministerija turi užbaigti 2010 metų IV ketvirtyje.

Kaimo reikalų komitetas domisi žemės ūkio tarnybų pertvarkos procesais. 2009 m. balandžio 29 d. posėdyje buvo išklausyta Žemės ūkio ministerijos informacija apie žemės ūkio institucijų valdymo tobulinimą. Taip pat, komiteto išvažiuojamajame posėdyje, Lietuvos žemės ūkio rūmuose buvo aptartos žemdirbių savivaldos valdymo ir veiklos tobulinimo perspektyvos.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad šiuo metu ministerijoje atliekamas veiklos auditas, kurio metu bus išanalizuota ir įvertinta esama šios ministerijos organizacinė struktūra, funkcijų tarp ministerijos administracijos padalinių, ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų ir įmonių, žemdirbių ir kitų savivaldos institucijų paskirstymas, atsižvelgiant į administruojamų lėšų (biudžeto) apimtis ir valdomus etatus, siekiant įvertinti ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų ir įmonių pertvarkymo galimybes bei sukurti valdymo modelį, kuris užtikrintų efektyvų funkcijų ir veiklos procesų vykdymą, programinio biudžeto įgyvendinimą ir asignavimų, turto valdymo kontrolę.

Komitetas akcentuoja, kad skubotų sprendimų reorganizuojant Žemės ūkio ministerijai pavaldžias įstaigas negalima daryti. Būtina atlikti galiojančių ir rengiamų teisės aktų analizę, suderinti visus siūlymus bei pastabas su visuomeninėmis ir valstybinėmis institucijomis. Komitetas yra nutaręs svarstyti tik parengtus atskirų tarnybų reorganizavimo projektus.

Šis procesas yra sudėtingas, reikalaujantis gilios ir išsamios analizės. Jokių sprendimų dėl atskirų pertvarkomų tarnybų dar nepriimta, tačiau visuomenėje atskiros nuomonės priimamos kaip jau įvykęs faktas ir reiškiami protestai arba nepritarimai. Vienas iš tokių pavyzdžių ir Jūsų rašte minimas teiginys, jog Kaimo reikalų komitetas svarstė žemės savininkų ir naudotojų privalomą Žemės ūkio rūmų narystę. Iš tikrųjų buvo diskutuojama kokiais kriterijais remiantis gali būti renkami tiksliniai įnašai Rūmų išlaikymui ir išsakyta nuomonė, kad žemdirbių savivaldos organizacijos pačios turėtų finansuoti savo veiklą“, – atsako E.Pupinis.