Naujienos
* Teritorijų planavimo įstatymo pataisos- ne užgaida, o būtinybė užtikrinant darnią plėtrą
Šaltinis: www.sa.lt
2009-06 numeris.
Dabartinės Vyriausybės veiklos programoje numatyta per antrąjį šių metų ketvirtį parengti šalies urbanistinės politikos gaires, kurios iki šiol neturime. Per trečiąjį ketvirtį numatyta parengti naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo koncepciją ir įstatymo projektą. Jį priimti planuojama iki metų pabaigos,- informuoja Jolanta Lunevičienė žurnale „Statyba ir architektūra“ skelbiamame straipsnyje "Darni darnos utopija" ir priduria, kad : "Bijomasi imtis ryžtingų žingsnių, iš esmės reformuosiančių pasenusią sistemą, kuri iš darnią plėtrą inicijuojančio ir koordinuojančio instrumento virto procedūrinių stabdžių bei draudimų visuma."
************************
Straipsnyje pateikiama daug svarstymų dėl dabartinės teritorijų planavimo tvarkos netobulumų, kuriuos Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorė Dalia Bardauskienė
Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, darni plėtra – tai sugebėjimas derinti skirtingus interesus, išskirti prioritetus, susitarti. Kai kas ją supranta kaip saugojimą ir visko draudimą. Siekis beatodairiškai saugoti Kuršių Neriją ir uždrausti ten bet kokią veiklą gali tik pakenkti. Labai greitai pamirštama, kad pusiasalis išliko dėl žmonių veiklos. Jie ten kūrėsi, statė miestelius, sodino miškus ir sulaikė smėlį, taip sukurdami unikalų kraštovaizdį. Būtent dėl šio unikalaus žmogaus sukurto kraštovaizdžio Neringa ir tapo UNESCO paveldo objektas.
Architektas įsitikinęs, kad kuriant įstatymus iš pat pradžių buvo padaryta keletas esminių klaidų. Jos privedė prie to, kad planavimo procesai trunka neprotingai ilgai ir visiškai neprisideda prie tikrosios, darnios miestų plėtros. Teritorijų planavimas paverstas juridinių procedūrų seka, o privalomų dokumentų hierarchija nesutvarkyta. Ir bendrasis, ir detalusis, ir specialusis planas pripažįstami kaip juridiniai dokumentai. Su mūsų sistema susipažinę Prancūzijos ir Vokietijos ekspertai išreiškė užuojautą ir įžvelgė palankiausią dirvą korupcijai. Kai yra penki vienodos galios juridiniai dokumentai, tai juos lygindamas visada rasi sau naudingų niuansų ir leidimą statyti gausi.
Pasaulyje teritorijų planavimo pagrindinis tikslas – apjungti skirtingus interesus vieningai ateities vizijai. Deja, Lietuvoje kiekvieno sektoriaus atstovai turi „savas įžvalgas“ ir savo interesų ribas gina tarsi tvirtovę. Kalba dėl kompromisų rezgasi arba labai sunkiai, arba pasitelkiant teisinius ir ne visai legalius argumentus. Teritorijų planavimo procese skirtingų sektorių interesus ginančios šalys yra įvaldžiusios tikrai efektyvių būdų, galinčių jei ne sustabdyti, tai reikšmingai užvilkinti ir pakenkti procesui, tačiau už galutinį rezultatą neprisiimti atsakomybės.
Vilniuje, šalia Pilaitės verslininkams taip ir nepavyko įkurti golfo laukų, nes tam pasipriešino žaliųjų judėjimo aktyvistai. Tuo tarpu liko neišgirstas rajono seniūnas, pritaręs projektui, manydamas, kad golfo laukai pagyvintų kvartalą, būtų naudingas gyventojams ir vietovės įvaizdžiui.
Yra planų renovuoti vieną iš Kauno fortų, tačiau tam priešinasi gamtosaugininkai, gindami retą šikšnosparnių rūšį, kuri ten peri.
Vilniuje Nerimi uždrausta laivyba, nes čia neršia žuvys. Nesvarbu, kad XIX a. upe garlaiviai plaukė ir visiems vietos užteko.
„Planavimą mes pavertėme saugojimu, nors saugojimo iš esmės nereikia planuoti. Reikia tiesiog aiškiai apibrėžti, kur ir ką saugoti“, – sakė M. Pakalnis.
***************
Visą straipsnį "Darni darnos utopija"skaitykite žurnale „Statyba ir architektūra“ .