Naujienos

A.Gaižutis: gaila, tačiau paukščiukų "advokatai" ietis laužo ne ten

Pateikiame A.Gaižučio komentarą  Paukščiukų "advokatai" ietis laužo ne ten:

Sveiki, mieli skaitytojai,

Prisiminus lietuvių liaudies išmintį, galima būtų iš viso nereaguoti į nekorektiškus "išsišokimus”, paliekant tokio pobūdžio pasisakymus žmogaus sąžinei bei aplinkinių vertinimui. Tačiau - kai pradedama nuolat manipuliuoti lietuvių gamtosauginiais jausmais užsipuolant  tiesiogiai prie gamtos įvairovės ir jos apsaugos savo konkrečiu darbu prisidedančius miškininkus, miško darbininkus bei miškų savininkus - negalima tiesiog nutylėti Tad norėčiau išsakyti šį tekstą skaitysiantiems keletą žodžių. Jie skirti tiems, kurie bet kurią situaciją vertina ne aklai, o įsigilinę į skirtingas nuomones turinčiųjų argumentus.

Nesuprantama, kaip išsilavinusiam žmogui galima imtis šitaip melagingai šmeižti oponentą, priskiriant nebūtus dalykus. Vien tik pono A.Knystauto pateiktas kaltinimas: "Grobuoniškiems norams trukdo gamtosaugos įstatymai. “Velniop juos!” – šaukia p.A.Gaižutis. "- ko vertas. Apmaudu, tačiau situacija kartojasi. Vietoje dalykiško dialogo viską bandoma suvesti į asmeniškumus, drabstymąsi abejotinais kaltinimais. Štai, nesenai kreipdamasis į Prezidentą jo išvykos Aukštadvario RP metu (bei anksčiau išpaltintame pareiškime 2009.06.11), A.Knystautas be ceremonijų savu stiliumi viešai užsipuolė  LMSA pirmininką už tai, kad asociacija kartu su kitomis organizaciojomis drįso kreiptis į Ministrą Pirmininką A.Kubilių su argumentuotu prašymu atmesti A.Knystauto inicijuotą peticiją, kaip nepagįstą. Pabrėžiu- peticijoje keliamus reikalavimus - o ne viešai užsipuolant  jos autorių su kokiais nors nepagrįstais kaltinimais.

 Jau esame informavę, kad Lietuvos miško savininkų asociacija, miško ruošėjų iniciatyvinė grupė ir kt. organizacijos pakartotinai kreipėsi į Ministrą pirmininką dėl šios iniciatyvos, prašydami atmesti peticijoje keliamus reikalavimus.
Kreipimosi tekstus rasite čia:
LMSA Kreipimasis į LR ministrą pirmininką...>>>
Bendras LMSA, LM ir miško ruošėjų iniciatyvinės grupės kreipimąsis ...>>>

Pilietinis judėjimas- sveikintina iniciatyva. Nuo pat judėjimo "už gamtą" pirmų pasisakymų, kai buvau klausiamas išsakyti nuomonę, visada pasisakydavau teigiamai už pilietinę iniciatyvą kelti rūpimus klausimus. Aktyvių žmonių Lietuvoje niekada nebuvo ir nebus per daug. Nors pikti liežuviai jau pernai šnekėjo, kad "paukščiukų skandalas" buvo surežisuotas valdininkų ir viešųjų ryšių specialistų, siekiančių pasinaudojus emocingais menininkais "nugesinti" iškilusį viešumon skandalingą virš šimto hektarų Vilniaus miesto apylinkėse esančių miškų privatizavimo faktą, bet nederėtų tuo remiantis neigti visuomenės noro daugiau įtakoti su gamtine aplinka susijusių veiklų. Kuo daugiau viešumo, tuo geriau. Esu tuo tvirtai įsitikinęs.

Griežtų miškininkavimą reglamentuojančių įstatymų pakanka, jų tereikia laikytis. Antras dalykas, kurį reikia pasakyti- dėl paukščiukų apsaugos ietys laužomos tikrai ne ten. Kiekvienas sugalvojęs negali nueit ir pasikirsti medžių į mišką kaip žolės į pievą kada sumastęs. Miškų naudojimą reglamentuojantys įstatymai Lietuvoje yra vieni griežčiausių ES. Jų tik reikia visiems laikytis. Juk kiekvienai miško valdai yra privalomas su keliomis institucijomis derinamas brangus dokumentas-atskiras miškotvarkos projektas, kuriame 10-15 m. prisilaikant visų galiojančių įstatymų nustatytos galimos ūkininkavimo apimtys, pažymėti specialistų - atestuotų miškotvarkininkų nustatyti saugomi objektai, retų paukščių lizdavietės ir kt. Be to, daugumai medžių kirsti dar reikia juos pažymėti kirtimui ir gauti iš miškų inspektorių leidimą kirtimui. Saugomose teritorijose (o miškuose jos sudaro apie 1/3 visų miškų ploto) siekiant apsaugoti jauniklius veisiančius miško gyvūnus ir paukščius jau dabar yra draudžiami kirtimai nuo kovo 1 d. iki liepos ar rugpjūčio pabaigos- nelygu koks yra saugomos teritorijos statusas). 2008-01-01 miško žemės plotas buvo 2142,9 tūkst. ha ir užėmė 32,8% šalies teritorijos. Saugomų teritorijų plotas buvo 999,4 tūkst. ha (iš jų miškuose- 667,3 ha) ir užėmė 31,14% visos miškų teritorijos. Apie nustatytas retų paukščių lizdavietes visuose miškuose jau dabar yra įsteigti mini-rezervatai, kuriuose draudžiami bet kokie kirtimai (pvz, apie juodojo gandro lizdą- net 25 ha plote). Atliekant miško darbus saugomi uoksiniai medžiai ir t.t. Visa tai priimta siekiant apsaugoti paukščių POPULIACIJAS.

Nė vienoje kitoje ES šalyje nėra ribojamas miško kirtimų vykdymo laikas ūkiniuose miškuose. Prielaidų, kad miškuose vykdomi kirtimai gali sunaikinti gyvūnų rūšis, nepatvirtina nei ilgametė miškininkystės praktika (užtikrinusia dabartinę rūšių įvairovę) nei moksliškai pagrįsti tyrimai. Lietuvoje pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į 4 grupes. Tai užtikrina gamtosauginių, socialinių ir ekonominių interesų subalansuotą laikymąsi. Dabartinis teisinis reglamentavimas, specialistų vertinimu, yra daugiau nei pakankamas saugomų rūšių populiacijoms miškuose apsaugoti.

Jei yra lokalios teritorijos, kuriose gyvuoja unikalios populiacijos, tokios teritorijos ir pagal dabar galiojančias taisykles išskiriamos kaip kertinės miško buveinės, o didesnėms steigiami draustiniai. Visuose miškuose apie retų paukščių lizdavietes ir dabar draudžiami arba ribojami kirtimai 100-200 m. spinduliu. Botaniniuose draustiniuose, saugomų augalų radimvietėse galima kirsti tik įšalus gruntui. Taigi, draudimų jau dabar yra pakankamai, kad būtų išsaugotos unikalios rūšys. O siekis  vietoj to, kad laikytis jau galiojančių įstatymų reikalavimų, inicijuoti vis naujus draudžiamuosius teisinius aktus veda prie teisinio nihilizmo. 

Vertinant, kas daugiausiai sunaikina paukščių, matyt pirmoje vietoje būtų valkataujantys šunys ir katės, usuriniai šunys, kiaunės, lapės ir kiti plėšrūnai. Po to didžiulė grėsmė kyla nuo poilsiaujančių lėbautojų bei keturračių kroso miškuose mėgėjų keliamo triukšmo. O kiek žvėrelių ir paukščių žūva nuo susidūrimo su automobiliais, nuo šienapjovių ar kombainų? Pabandykite kada nors važiuodami paskaičiuoti greitkelyje sutraiškytus ežiukus:(

Ir nežiūrint to ponas A.Knystautas su bendraminčiais ėmėsi kovos būtent su miškininkais, siekdami "nedelsiant ir kategoriškai uždrausti valstybinių ir privačių miškų kirtimus nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d." (žiūr. www.peticija.lt/visos/1556 ).

2009-04-14 * V.Čaikauskas: Ar realu, kad paukščiai „sules“ medkirčius?

2009-04-15*Trečiadienio „Apskritas stalas“ 17.10 val. per „Žinių radiją“: Ar reikėtų kelis mėnesius drausti kirsti miškus?

2009-04-02* AM sprendžiama, ar uždrausti miško kirtimus visuose miškuose pavasario-vasaros laiku

2008-08-30V.Ribikauskas: miškininkus moko visi, kas tik netingi

2008-07-21*VŽ apie iniciatyvą uždrausti kirtimus pusmečiui visoje Lietuvoje

2008 08 05 Vidmantas Jusas: Dėl kirtimų uždraudimo: aplinkosaugos grimasos miškų naudojime

Problemas siekiantiems spręsti geriausia tai daryti bendradarbiaujant. Todėl trečias dalykas, kurį norėtųsi pažymėti- diskutuojant su gamtosaugininkais ne kartą raginome paukščių stebėtojus bendradarbiauti, kuo plačiau informuojant pareigūnus, miškininkus ir miško savininkus apie jų valdose pastebėtus saugomų paukščių lizdus, pasinaudoti jau dabar įstatymais nustatytu reguliavimu, kartu dirbti šviečiant ir informuojant žmones. Tam tikslui užtikrinti, beje, yra įstatymiškai, už biudžeto pinigus Aplinkos ministerijos sukurtas ir išlaikomas saugomų rūšių registras, organizuojamos švietėjiškos programos. Bet šie siūlymai atmesti kaip nepriimtini, nueita viešų akcijų organizavimo ir svaidymosi nepagrįstais kaltinimais keliu, pareiškiant, kad judėjimas siekia “sukontroliuoti pjūklo garsą miške”. Aišku, nelygu ko yra siekiama.

LR Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje iki 2020 metų įtvirtinta, kad jos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Labai svarbu laikytis šių principų praktiškai. Kategoriškų A.Knystauto išsakytų reikalavimų nepalaikė (kaip pernelyg radikalių) ir aplinkosaugininkas Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus. Jo ekselencija matyt supranta, kad toks nepamatuotas suvaržymas skaudžiai paliestų jau ir taip ekonominį sunkmetį išgyvenantį miškininkystės sektorių, sukeltų nemažos dalies miško ruošos ir perdirbimo įmonių bankrotus, tuo dar padidindamas nedarbą.

Dėl vis trumpėjančio laikotarpio, kuomet galima vykdyti miško darbus net ūkiniuose miškuose vis sudėtingiau (vadinasi- ir brangiau) atlikti darbus. O dar prisideda lietingi rudenys bei šiltos žiemos, kada su technika į miškus neįvažiuosi. Netgi dviems mėnesiams papildomai uždraudus miško ruošos darbus, faktiškai nedirbti tektų bent mėnesiu ilgiau, kadangi po porą savaičių užtrunka darbų sustabdymas bei pradėjimas. Derėtų atkreipti dėmesį, kad mediena ruošiama specializuotais mechanizmais, kurių valdymui reikalingas specialus pasirengimas ir nemenki įgūdžiai. Nedirbti po keletą mėnesių per metus ir išlaikyti darbuotojus bei mokėti bankams už lizingu įsigytą brangią miško ruošos techniką absoliučiai daugumai įmonių būtų ne pagal išgales. Jei Valstybė, nustatydama papildomus ilgalaikius ūkinės veiklos apribojimus, galėtų kompensuoti verslui prastovas ir sudarytų ekonomines sąlygas įmonėms pusei metų aukštos kvalifikacijos darbininkus paleisti atostogų, o brangią techniką palikti be darbo, tikrai kiekvienas miškakirtys ir medienos perdirbimo darbuotojas su tuo sutiktų. Deja, tokiu atveju produkcija taptų tokia brangi, kad būtų niekam nereikalinga (t.y. nekonkurenciga). Reiškia, visa ūkio šaka turėtų būti panaikinta. Tai prieštarauja šalies nacionaliniams interesams, neatitinka pagrindinių Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategijos (LR aplinkos ministro 2002-09-17 įsakymu Nr. 484); ES miškų ūkio strategijosES miškų strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatų dėl racionalaus miško išteklių naudojimo ir darnios plėtros principų įgyvendinimo. (patvirtinta Europos Tarybos 1998-12-15 ir peržiūrėta 2005 m.),

Gyvenimo patirtis rodo, kad nepamatuoti vienpusiai siūlymai paprastai atneša daugiau žalos, nei naudos.Tad dar kartą pasikartosiu: Pasaulyje visuotinai pripažįstami subalansuotos plėtros principai Lietuvoje negali būti stumiami į nuošalę, kuriant teisinio nihilizmo precendentus,  įvedant naujas dirbtinai kuramas biurokratines kliūtis bei nepamatuotus draudimus. Lietuvos miškų sektoriaus ateitis - bendradarbiaujant įgyvendinama šiuolaikiška darniosios plėtros politika.

Pagarbiai,

dr.Algis Gaižutis
Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas
el.paštas: algis@forest.lt
www.lietuvosmiskai.lt