Naujienos
* Valstybinių miškų reforma: tenka atsišaudyti nuo varvinančių seilę ir galandančių iltis
Dienraštyje "Kauno diena" ir Generalinės miškų urėdijos tinklapyje 2009-06-15 skelbiamas valdymo reformą valstybiniuose miškuose kritikuojantis straipsnis "Liūtas, besišiepiantis į Lietuvos miškus".
Keletas citatų iš straipsnio:
*********************
[...] Miškininkams jau seniai tenka atsišaudyti nuo varvinančių seilę ir galandančių iltis. Antai Arūnas Kundrotas, buvęs aplinkos ministras, jau buvo subrandinęs permainų miškų ūkyje. Tuomet buvo sumanyta vykdyti urėdijų reformą ir vietoj 42 urėdijų palikti tik 9. Tačiau tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bendrame posėdyje su Aplinkos apsaugos komitetu įsigilino į problemą, nusprendė nepritarti skubotam pertvarkos projektui ir pasiūlė Vyriausybei jo toliau nevykdyti. Aplinkos ministro poste A.Kundrotą pakeitęs Artūras Paulauskas, dar nespėjęs gerai ministerijoje apsižiūrėti, jau buvo stumiamas imtis dar radikalesnės reformos – kurti vieną vienutėlę monopolinę valstybės įmonę vietoj dabar savarankiškai veikiančių miškų urėdijų. Tokia monopolinė valstybės įmonė taptų dominuojančia rinkoje. Valdydama didžiąją dalį apvaliosios medienos pardavimo rinkos, ji sukurtų didžiules problemas smulkiajam ir vidutiniam medienos pardavimo verslui. Tačiau tai dar būtų pusė bėdos. Svarbiausia, jog panašus planas – pirmas žingsnis perimant valstybinių miškų kontrolę. Nes įkalbinti kone pusšimtį urėdijų šokti pagal stambių medienos pramonės įmonių dūdelę sunku, beveik neįmanoma. Lygiai taip pat nebeįmanoma tiesmukai prastumti valstybinių miškų, kone paskutinio tokios milžiniškos vertės valstybės turto, privatizavimo idėjos.
Tačiau galima eiti "Leo LT" nurodytu keliu – iš pradžių per savo žmones pasistengti suardyti veikiančią valstybinę sistemą, paskui viską naujai performavus maksimaliai tą sistemą centralizuoti, į esminius postus deleguoti savuosius ir galop pasiekti, jog už biudžeto pinigus tvarkomas valstybinis miškas iš esmės tarnautų siauriems stambių medienos pramonės įmonių interesams. Ir toks naujausias valstybinio miško užgrobimo planas jau kurį laiką kaišiojamas po aplinkos ministro Gedimino Kazlausko durimis.
[...] Žinoma, šiandien veikiančiai valstybinių miškų tvarkymo sistemai galima turėti priekaištų (įmanoma, kad urėdijų administracijos darbuotojų, palyginti su tiesiogiai miškuose dirbančiais girininkijų specialistais, yra per daug; kai kurios miškų urėdijos gal pernelyg smulkios, tarp jų egzistuoja nemažos disproporcijos administruojamo valstybinių miškų ploto, darbuotojų skaičiaus ir jų atlyginimų, investicijų į miškus ir infrastruktūrą atžvilgiu), tačiau dėl to griauti visą sistemą būtų nedovanotina klaida. Juolab didele dalimi išspręsti iškilusias problemas įmanoma naudojant vadybinius metodus, nekeičiant miškų urėdijų teisinio statuso – pavyzdžiui, centralizuojant kai kurias miškų urėdijų funkcijas ir atsisakant nereikalingų etatų.
Visą straipsnį "Liūtas, besišiepiantis į Lietuvos miškus" skaitykite www.kaunodiena.lt
