Naujienos

* S.Žebrauskas: Kelmai – vertinga žaliava biokuro gamybai

 Šaltinis: "Tėviškės gamta"

Apie biokuro naudojimo perspektyvas Lietuvoje ir miškininkų vaidmenį aprūpinant šalį alternatyvios energijos šaltiniais "Tėviškės gamtos" gegužės numeryje rašo  Stanislovas ŽEBRAUSKAS - Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjas.
Jo straipsnį "Kelmai – vertinga žaliava biokuro gamybai" skaitykite čia...>>>

************************

Biokuras – svarbus energetikos papildas

Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – vienas pagrindinių Europos Bendrijos energetikos politikos tikslų. Europos Sąjungos teisės aktais siekiama užtikrinti, kad iki 2010 metų energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, sudarytų nuo 6 iki 12 procentų visų energijos sąnaudų. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strateginės kryptys įvardintos Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046. Įgyvendinant minėtos strategijos nuostatas, parengtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442  patvirtintas Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų planas, 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr.238 – Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programos įgyvendinimo priemonės. Dalis minėtų programinių nuostatų siejama su biokuro, gaunamo perdirbant miško kirtimo atliekas, auginant trumpos apyvartos želdinius, spartesniu, efektyvesniu naudojimu, jo skatinimu. Numatoma, kad turi būti panaudotas visas ekonomiškai pateisinamas miško kirtimo atliekų potencialas, sukurta ir įgyvendinta biokuro surinkimo ir naudojimo logistikos sistema.

Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje antruoju Vyriausybės energetikos politikos prioritetu įvardijamas kuo platesnis ir spartesnis atsinaujinančių bei vietinių šilumos bei elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimas, mažinant importuojamų dujų ir naftos produktų vartojimą.

Įžvalgos

Bioenergetikos srityje numatoma: skatinti energetinių kultūrų auginimo plėtrą ir kitų žemės ūkio produktų ne maisto reikmėms gamybą ir perdirbimą, taip pat, kad mažiau palankios ūkininkavimui, apleistos žemės būtų apsodinamos mišku; skatinti efektyvų energijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą; siekti, kad energetinę vertę turinčios atliekos būtų naudojamos elektros ir šilumos energijai gaminti; skatinti ir remti visų rūšių biokuro (medienos atliekų, šiaudų, biomasės, organinių atliekų) ekologišką naudojimą šiluminėse elektrinėse, atatinkamai remiant visų rūšių kuro logistikos sistemų plėtrą.

Miškininkų įdirbis  

Logiška, kad didžiąją biokuro gavybos problemų dalį teks spręsti miškininkams. Kokį turime įdirbį šioje srityje? Aplinkos ministerijos užsakymu parengti ir išleisti leidinukai: Plantacinių miškų veisimo, auginimo ir naudojimo rekomendacijos, Kompensuojamojo tręšimo kuro pelenais rekomendacijos, organizuotas mokslinis-tiriamasis darbas ,,Miško kirtimų atliekų išteklių ir jų paėmimo iš miško ekologinės rizikos įvertinimas ir rekomendacijų parengimas” ir parengta šio darbo ataskaita. Kauno Miškų ir Aplinkos inžinerijos kolegijai dalyvaujant tarptautiniame projekte vykdomame pagal ES ,,Baltijos jūros regiono INTEREG III B kaimynystės programą 2004-2006”, darbo grupė, vadovaujama dr. Albino Tebėros, sukūrė Medynų kirtimo atliekų apskaičiavimo modelį, parengė kompiuterinę programą kirtimų atliekų bei medienos kuro išeigos apskaičiavimui, kuri suderinta su šalies miškotvarkoje naudojamomis GIS technologijomis ir skaičiavimų rezultatai gali būti integruojami į miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų sprendinius.

2008 metais miškų urėdijos realizavo apie 70 tūkst. m3 miško kirtimo atliekų, iš jų 2 trečdalius individualiems vartotojams (gyventojams). Prognozuojama, kad šiais metais jų turėtų būti parduota apie 100 tūkst. m3. Apie miško kirtimų atliekas, kurias realizavo privačių miškų savininkai, informacijos neturime. Mokslininkų paskaičiavimu optimali, nesukelianti žymaus neigiamo poveikio miško dirvožemiui ir ekosistemai, miško kirtimų atliekų  metinė paėmimo iš miško apimtis galėtų būti apie 2,17 mln. m3, iš jų kelmai – apie 0,9 mln. m3. Taigi nepanaudojamo biokuro rezervai dar nemaži. Valstybės įmonių miškų urėdijų, o taip pat šilumą tiekiančių organizacijų veiksmai, siekiant miško kirtimų atliekas panaudoti efektyviau, didesnėse apimtyse turėtų būti aktyvesni. Miško kirtimo atliekų pardavimu turėtų būti suinteresuoti ir privačių miškų savininkai, tai irgi, nors ir neženkliai, padidintų jų pajamas. Tikėtina, kad daugelio miškininkų atmintyje išlikusi kirtaviečių ,,valymo” praktika, deginant miško kirtimo atliekas biržėse kad ir miško gaisrams kilti nepalankiu metu, jau artimiausiu metu taps nepopuliari ir draustina.

Kelmai - biokurui

Pažymėtina, kad šalyje labai mažai yra nagrinėtos kelmų panaudojimo biokurui galimybės ir jokie eksperimentiniai darbai nevykdomi. Suomijoje, Švedijoje kelmai, kaip biokuras, jau naudojami beveik 10 metų. Prognozuojama, kad šiose šalyse biokurui bus panaudota net 50 procentų kelmų. Bandoma  kelmus rauti ir kaimyninėje šalyje – Latvijoje. Tai, žinoma, eksperimentiniai darbai. Tačiau atsižvelgiant į miškų funkcinę paskirtį, miško tipą, įvertinant biologinę, ekologinę kelmų rovimo riziką, jau yra parengtos biržių,  kuriose galėtų būti raunami kelmai, trumpos atrankos rekomendacijos,  biržių kirtimo tipinės technologijos. Praėjusių metų spalio mėn. Jelgavos rajone, Garozos miške, Latvijos miškininkai organizavo vienos dienos forumą-seminarą. Jo metu buvo demonstruojama kelmų rovimo, transportavimo, smulkinimo įranga, šių darbų technologijos, miško želdinių, įveistų kirtavietėse, kuriose buvo išrauti kelmai, prigijimas, jų augimo eiga, žolinės ir kitos nepageidaujamos augmenijos konkurencija, pušinio straubliuko pakenkimo intensyvumas. Taip pat buvo pateikti miško želdinimo, įskaitant dirvos ruošimą, išlaidų palyginamieji skaičiavimai, pateiktos preliminarios išvados, kelmų rovimo pranašumai ir trūkumai.

Apibendrinant miško kirtimo atliekų, kelmų naudojimo kurui patirtį bei perspektyvą, darytinos išvados: miško kirtimo atliekos tai ne bevertės miško kirtimo liekanos, kurios gali būti sudeginamos kirtavietėse, tai ne vien biomasė, kuri gali būti paliekama kirtavietėse natūraliai supūti, bet yra ir apskaitomas miško resursas -  prekė, kuri turėtų būti taip pat nustatyta tvarka naudojami, atsižvelgiant į darnios miškininkystės principus, medynus ar jų kirtavietes, kuriose buvo ruošiamas biokuras, maisto medžiagų kompensavimo tikslu vertėtų dirvožemį tręšti miško kuro pelenais; kelmų rovimas biokurui, galbūt, galėtų būti perspektyvus ir šalies miškuose.