Naujienos

* EKSTRA: politikė A.Stancikienė problemas sprendžia moteriškai — kerta iš pasalų

Kaip užvaldyti nekilnojamąjį turtą, jei žmogui jo priklauso tik pusė?

Kokiu būdu šį galvosūkį išsprendė 42 metų Seimo narė Aurelija Stancikienė — aprašo žurnalas EKSTRA 2009-06-08 Audrės SRĖBALIENĖS straipsnyje "Politikė smogė iš pasalų".
Skaitytojai supažindinami, kaip nenuilstanti kovotoja su įstatymų pažeidimais A.Stancikienė sau priklausančioje patalpų dalyje apgyvendino studentę dukterį, o jai nepriklausančią patalpų dalį pavertė sąvartynu. Buvusiam parlamentarės verslo partneriui  G.Sakalui politikės veiksmai primena savivaldžiavimą, o visa tai, kas įvyko, skirta tam, kad būtų specialiai sužlugdytas jo verslas.

Keletas epizodų iš straipsnio, kuriame aprašoma istorija, žurnalistės nuomone, primena scenarijų iš filmo:

...

Dar prieš A.Stancikienei patenkant į Seimą, Subačiaus gatvėje esančiose patalpose veikė šios architektės (dokumentuose ji įrašyta buvusio vyro menininko Džiugo Katino, tai yra Katinienės, pavarde) projektavimo ir restauravimo įmonė bei architekto Gedimino Sakalio projektavimo firma. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ pastato atnaujinimo projektas Utenoje, sostinės T.Ševčenkos gatvėje esančių vieno „Sodros“ skyrių patalpų atnaujinimo projektas. Tai tik pora pastarųjų kartu sukurtų šių architektų darbų. 2003-iaisiais A.Katinienė, ištekėjusi už partijos kolegos Daliaus Stanciko, pakeitė pavardę ir išvyko į Nidą, kur jos tėvai plėtojo turizmo verslą.

Architektę A.Katinienę visi greitai pamiršo, nes ji iškilo nauju amplua — kaip politikė A.Stancikienė. Buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė išgarsėjo nuolatinėmis kovomis su įstatymų pažeidimais Neringoje.

Išrinkta į Seimą A.Stancikienė iš Nidos grįžo gyventi į Vilnių. Tuo pat metu politikė suskubo iš buvusio bendražygio pasiimti tai, kas jai priklauso. Neinformavusi patalpų bendrasavininkio — projektavimo firmos savininko G.Sakalio, 2008-ųjų gruodžio 22-ąją A.Stancikienė pakeitė jų statusą: iš įmonės — į asmeninį nekilnojamąjį turtą.

...

„Kai A.Stancikienė atsikėlė į Vilnių, kartą kalbėjau su ja, kad norėčiau pirkti jos patalpų dalį. Su kolega planavau sujungti dvi įmones ir imtis bendros projektavimo veiklos. Jos atsakymas buvo paprastas: „Atvažiuosiu — pasitarsime“, — pasakojo iki šiol nuo patirto akibrokšto negalintis atsitokėti architektas G.Sakalis.

Šių metų gegužės 21-osios vakarą jis sulaukė keisto politikės skambučio. „Pasakyk kodą“, — pakėlęs mobilųjį telefoną G.Sakalis išgirdo ne tik A.Stancikienės balsą, bet ir kaukiančią durų signalizaciją. Nors spynos nebuvo keistos nuo tų laikų, kai čia dar veikė A.Katinienės projektavimo ir restauravimo įmonė.

Kitą dieną, gegužės 22-ąją, atėjusį į biurą G.Sakalį ištiko šokas.„Tėtis su draugu viską iškraustė, o mama rodė, kur ką padėti“, — pamačiusi savo motinos buvusį bendražygį ir patalpų bendraturtį sutrikusi aiškino A.Stancikienės duktė. Kartu buvęs jos tėvas, menininkas Džiugas Katinas, pasak architekto, sunkiai rezgė žodžius ir nepaaiškino, kas čia vyksta.

Visi G.Sakalio finansiniai ir juridiniai dokumentai, parengti projektai buvo sujaukti ir sumesti į krūvas. Išardyti kompiuteriai ir monitoriai mėtėsi ant grindų. Šiukšlės ir krūvos nuorūkų. Iš vardinio vyno kolekcijos likusi tik tuščių butelių krūva.

Dar gražesnį vaizdelį architektas rado po kelių dienų, gegužės 25-ąją, kartu su antstoliu į biurą atėjęs suregistruoti dokumentų — to, kas dar buvo likę iš įmonės turto. Lyg pasityčiojimo ženklas — į židinį sumesti architekto drabužiai.

„Tądien privalėjau klientui nuvežti parengtus projektavimo dokumentus. Buvau juos sudėjęs į portfelį. Žvilgt šen, žvilgt ten — jo nėra: maždaug 1800 litų vertės gimtadienio proga dovanų gautas odinis portfelis buvo dingęs su visais dokumentais“, — G.Sakalis iki šiol neįstengia patikėti tuo, ką matė savo akimis.

Tą pačią dieną, gegužės 25-ąją, į policiją jis atnešė pareiškimą dėl portfelio vagystės. Čia pat gavo dar vieną antausį — policijoje jau gulėjo A.Stancikienės dukters surašytas pareiškimas. Esą užėjęs į biurą G.Sakalis jai grasinęs.

„Atrodo, kad visa tai, kas įvyko, skirta tam, kad būtų specialiai sužlugdytas mano verslas. Buvo projektų, kuriuos reikėjo skubiai parengti. To padaryti nebeįmanoma. Dirbti nėra kur. Klientų į tokį biurą irgi nepakviesiu. Ar tai — ne savavaldžiavimas?“ — G.Sakalį kaip reikiant įspeitė į kampą A.Stancikienės nekilnojamojo turto valdymo metodai.

...

 Visą straipsnį rasite čia ...>>>