Naujienos

"Geriausia vieta namui"

Skirtingi, bet svarbūs kriterijai
Kai būsimojo namo vieta aiški, statinį galima suprojektuoti taip, kad ir vaizdas pro langus būtų pats gražiausias, ir vietos viskam pakaktų. Galbūt tai padiktuos, kelių aukštų namą statyti, kaip patogiau išdėstyti patalpas, kur įrengti pagrindines duris.
Atrodo, kad parinkti namui vietą lengviau dideliame sklype, tačiau ten ir variantų daugiau, tad kartu yra ir dėl ko galvą ilgiau pasukti. Beveik visi žmonės nori to paties - erdvės, gražios aplinkos ir privatumo. Būtent šiais sumetimais įsigyja didelį sklypą, nes tuomet įgyvendinti tokius norus bent jau yra galimybė. Viską, beje, galima sugadinti sprendžiant skubotai, ypač jeigu prieš tai žmonės gyveno bute, o ne nuosavame name. Atsiradus ūkiui, prireikia pagalbinio statinio, malkinės, kurie turėtų būti projektuojami drauge, kitaip bendrą vaizdą beveik garantuotai sugadins.
Kita vertus, apželdinti didelį sklypą, nutiesti jame takelius, įrengti apšvietimą ir drėkinimo sistemą bei viską prižiūrėti kainuoja nemažus pinigus, todėl apetitą dažnai tenka tramdyti.
Pastačius namą pačiame mažo sklypo centre, aplink gali likti tik siauri rėželiai patvoriuose. Priglaudus prie kurio nors šono, gali paaiškėti, kad terasoje ne taip smagu vakaroti, nes prieš ją - patys didžiausi kaimynų langai. Tačiau ne visiems tai vienodai svarbu. Jeigu žmonės turi užmiesčio sodybą ar mėgsta keliauti, jiems sklypo tereikia namui pastatyti, ir tų kelių rėželių, kuriuos lengva prižiūrėti, visiškai pakanka.
Bet kuriuo atveju, išsirinkus širdžiai mielą ir racionaliai atrodančią vietą namui, vertėtų pasikonsultuoti bent su keliais specialistais. Architektu, kuris projektuos namą, kraštovaizdžio specialistu, kuris galės patarti, kur geriausiai augs augalai, geologu, kurio darbas patikrinti, ar namą toje vietoje galima statyti. Vis dažniau žmonės tariasi ir su bioenergetikais - juk namo paskui jau nebeperkelsi, o miegoti ar pietauti itin sveikatai nepalankioje vietoje vargu ar kas norėtų.
Nulems būsimo statinio kainą
Kiekvienas, svajojantis apie individualų namą, žino, kad architekto tikrai prireiks, net jei bus pasirinktas kartotinis projektas. Architektas turi susieti (liaudiškai tai vadinama „pririšti") namo projektą su konkrečia vietove ir inžineriniais tinklais, o tam neretai tenka ne tik vieną kitą kiaurymę kitoje vietoje numatyti, bet ir sienas pastumdyti.
Beje, neverta žavėtis tų projektų pigumu, nes taip atrodo tik iš pradžių. Prasidėjus konsultacijoms su specialistais ir visokiems patobulinimams, projektas ima smarkiai brangti. Tačiau esminiai jo pokyčiai negalimi, tad lieka grėsmė, kad pasistačius namą, kuris bet kokiu atveju pigiai nekainuos, jis netaps svajonių namu.
Būna, kad žmonės gyvena nuolat jausdami, kad viskas jų name yra ne taip. Tad renkantis kartotinį projektą reikia labai rimtai apsvarstyti, ar jis išties patinka ir ar būstas bus patogus būtent jūsų šeimai.
Daugelis galbūt nustebs, bet, prieš apsilankant architektų biure, labai verta pabendrauti su kitu specialistu - geologu, kuris su namų statybos reikalais neatrodo taip akivaizdžiai susijęs.
Dėl kokių priežasčių tai daryti apsimoka „M ir M" skaitytojams aiškina UAB „Vandens gręžiniai" direktorius, profesionalus geologas Eduardas BENDORAITIS.
„Didesnis sklypas gali būti labai margas uolienų požiūriu. O nuo jų priklauso, ar išvis toje vietoje galima namą statyti. Tarkim, jei storas durpių sluoksnis, o kitos vietos nėra, kartais pigiau jį nukasti. Jei visame sklype - molis ir aukštai gruntiniai vandenys, geriau atsisakyti rūsio, nes jis greičiausiai nuolat šlaps. Jei molyje yra smėlio sluoksniukų arba atvirkščiai, kinta gręžtinių pamatų gylis ir polių tankumas, o tai labai atsiliepia kainai. Statybininkai visad rekomenduos pamatus su didele atsarga, galingesnius, nei išties reikia, namo savininkui svarbus saugumas, tad jis greičiausiai sutiks. Labai taupus gali nepagrįstai juos „lengvinti", o tai išties nesaugu. Tik turint konkrečius tyrimų duomenis, gautus padarius keletą grunto gręžinių, galima apskaičiuoti, kokių pamatų reikia išties. Namo pamatas gali kainuoti dvigubai daugiau arba mažiau priklausomai nuo tinkamai parinktos vietos ir atliktų grunto tyrimų", - sako geologas.
Vanduo ir nuotekos
Kitaip tariant, atlikus grunto tyrimus, gali paaiškėti, kad tereikia namą patraukti į kitą sklypo kraštą ir jo statyba atpigs keliasdešimt tūkstančių litų. Arba, tarkim, paaiškėjus, kad sklype ne šiaip smėlis, o plaukiantis, pamatų poliai turėtų būti ne 3, bet 5 metrų gylio.
Tačiau tai dar ne viskas. Naujų statybų vietose ne visur yra miesto komunikacijos ir reikia apsispręsti, ar geriau kasti šulinį, ar įrengti artezinį gręžinį, o gal labiau apsimoka kooperuotis su kaimynais.
„Be geologinių tyrimų čia irgi lengva apsirikti. Juolab kad sklype dar reikia ir valymo įrenginių. Jų pobūdis taip pat priklauso nuo grunto. Jei smėlis, gali pakakti filtracinio šulinio, kitur gal leistina tik išgriebimo duobė. Jos prireiks ir tose vietose, kur gruntinis vanduo aukštai. Ir ne bet kokios, o iš plastiko, nes į gelžbetoninę pritekės vandens ir teks ją dažniau ištuštinti. Dar yra toks dalykas kaip sanitarinės normos - leistini atstumai tarp šulinio ir nuotekų įrenginio. Vandens gręžinio norma yra po 5 metrus abipus, valymo įrenginių sanitarinės zonos spindulys - 16 metrų. Tad reikia jau 26 metrų, o 6 arų sklypo ilgis ir plotis dažniausiai yra 20 ir 30 metrų", - vardija įvairius kliuvinius patyręs specialistas.
Reikia turėti omenyje ir kaimyninius sklypus, kuriuose taip pat yra gręžinių ir nuotekų valymo įrenginių. Statybos leidimai turėtų būti išduodami tuomet, kai viskas numatyta ir suderinta, tačiau taip atsitinka ne visuomet, būna, kad pamatai pradedami įrengti anksčiau nei minėti įrenginiai. Jei tyrimai atlikti ir viskas tinkamai suprojektuota, nieko baisaus, tačiau jei ne, namo statytojai gali susidurti su aibe sunkumų. Žinoma, daugeliu atveju jie kažkaip išsprendžiami, tačiau tai beveik visuomet didina statybos išlaidas.
„Miestuose arteziniams gręžiniams leidimus išduoda savivaldybės, tačiau, esant centralizuotiems tinklams, gręžinių darytis dažniausiai neleidžiama, tad lieka tik pamatų klausimas. Architektai, žinoma, patupdo namą toje sklypo vietoje, kur jis atrodo gražiausiai, bet jie ne visada pagalvoja apie kitus įrenginius, todėl jų neturėtų pamiršti būsimas namo savininkas. Manau, kad keli šimtai litų išlaidų su galimybe sutaupyti ne vieną tūkstantį apsimoka. Tai rimta priežastis kreiptis į inžinerinės geologijos specialistą", - sako Eduardas Bendoraitis.
Vaizdas pro langusDar vienas specialistas, į kurį reikėtų kreiptis prieš pradedant projektuoti namą ir parenkant jam vietą sklype, yra kraštovaizdžio architektas. To irgi beveik niekas nedaro, nes įsivaizduoja, kad aplinkos apželdintojo darbas prasideda tuomet, kai namas jau pastatytas. Kodėl yra kitaip, komentuoja UAB „Žalia svaja" direktorė Edita JOKIMČIENĖ. Ji yra kraštovaizdžio specialistė ir agronomė.
„Prieš statant namą su apželdintojais mažai kas konsultuojasi, kreipiasi tuomet, kai reikia užmaskuoti visokias klaidas. O jų padaroma labai daug. Žmonės nuoširdžiai pasitiki architektais, o šie mano, kad jei moka suprojektuoti namą, tai sugebės suplanuoti ir aplinką, apšvietimą. Taip ir atsiranda sodybų su monotoniškais trinkelių takais, apšviestais tarsi jie būtų skirti lėktuvams tūpti. Nemanau, kad žmogus galėtų pasiklysti eidamas nuo savo namo iki pavėsinės. Tad apšviesti statinius ir takus nėra taip jau būtina. Parėję namo mes norime atsipalaiduoti, todėl čia jaukumas yra daug svarbiau nei aiškios ir taisyklingos formos", - sako „M ir M" pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad reikia apšviesti ne takus, o augalų grupes ir tai daryti skirtingomis priemonėmis, tuomet tas jaukumas ir atsiranda.
„Kai takai tankiai nusmaigstyti aukštai virš žemės iškilusiais vienodais šviestuvais, ką nors pakeisti labai sunku, jie vis tiek dominuoja, kad ir kokius gražius augalus prie jų sodintum", - įsitikinusi Edita.
Pasak jos, daugybės klaidų galima būtų išvengti, jei žmonės su apželdinimo specialistais pasitartų prieš pasirinkdami namui vietą sklype. Tereikėtų sklypo plano ir namo projekto bei vizijos, ko būsimieji savininkai tikisi iš aplinkos.
„Paradinė namo dalis ir tie keli metrai iki durų yra tarsi šeimininkų vizitinė kortelė. Tai zona, kurią mato visi, juk anaiptol ne kiekvienas bus pakviestas į jaukų ir gražų vidinį kiemelį. Jei savininkų nuomonė sutampa su mano požiūriu, būna, kad namą patraukiam metru gilyn į sklypą. Juk iš kur žmonės gali žinoti, kiek vietos reikia augalams reprezentacinėje zonoje, kad jie neatrodytų užspausti ir šviesos bent kiek gautų. Žinoma, ne visuomet yra kur tą namą patraukti, bet kai jis jau pastatytas, tai jokio pasirinkimo nebėra", - sako E. Jokimčienė.
Jos teigimu, apželdintojo konsultacija praverstų ir projektuojant namą, nes nuo patalpų išdėstymo priklauso vaizdas pro langą. Jeigu svetainės langai išeis į šiaurę, tai prieš juos niekuomet nebus tokios spalvų ir formų įvairovės, tokio akiai mielo augalų klestėjimo kaip pietuose. Jei toje zonoje stovės garažas, tai kas iš to, jei ten augs gražiausi augalai. Žinoma, dauguma architektų tokius dalykus jau turi omenyje, tačiau statinys, jo formos ir linijos bei proporcijos jiems dažniausiai yra svarbesnės. Taip, beje, ir turi būti. Kiekvienas specialistas turi dirbti savo darbą, tą, kurį geriausiai išmano, o būsimasis namų valdos savininkas - kuo daugiau klausinėti ir nesidrovėti ieškoti pačių įvairiausių sričių konsultantų.